Šiaurės Osetijos miestas Beslanas lyg išmiręs. Laidojimo procesijos, raudos jau pasibaigė. Liko šimtai kapų su ta pačia mirties data - 2004-ųjų rugsėjo 3-ioji. Oficialiai teigiama, kad užgrobtoje mokykloje žuvo 335 žmonės, 700 buvo sužeisti. Iš viso įkaitais buvo paimta 1 180 žmonių.
Valanda po valandos
Nors Beslano mokyklos užgrobimą ir apgultį tiesiogiai rodė kelios užsienio televizijos stotys, šias transliacijas retransliavo ir Lietuvos televizija, bet neaiškumų dar gana daug. Žinome, kad rugsėjo 1-ąją, 9 valandą, po susišaudymo su milicija, mokyklą užgrobė ginkluoti užpuolikai. Tą pačią dieną matėme, kaip iš katilinės, kur buvo pasislėpę, pabėgo 12 vaikų. Viešai apie pagrobtus įkaitus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prabilo tik rugsėjo 2-ąją, 14 valandą. Tuo metu jau vyko derybos su užpuolikais. Jas vedė kaimyninės Ingušijos prezidentas Ruslanas Auševas. Apie 17 valandą teroristai išleido 26 įkaitus - mažus vaikus ir moteris. Rugsėjo 3-iąją, apie 13 valandą, užpuolikams leidus, prie mokyklos priartėjo gelbėtojai, kad surinktų žuvusiųjų kūnus. Apie 20 įkaitų vyrų teroristai jau buvo sušaudę. Gelbėtojams renkant kūnus pasigirsta sprogimai, į aikštę prie mokyklos pasipila įkaitai. Prasideda chaotiškas šaudymas. Teroristai šaudo į nugaras bėgantiems, į teroristus atidengia ugnį specialiosios pajėgos, o daugiausia - vietiniai, kurie buvo apsupę mokyklą. Specialiosios pajėgos mokyklos šturmą pradėjo apie 14 valandą. Oficialiai teigiama, kad be jokio pasiruošimo, nes šturmas nebuvo planuotas. Buvo manoma, kad pavyks susitarti derybų keliu, tad būrys "Alfa" į situaciją reagavo spontaniškai.
Tikrąją padėtį turėtų išsiaiškinti tardymas, tačiau žinant Rusijos norą viską slėpti, vargu ar pasaulis sužinos teisybę. Kol kas daug ką sužinome iš liudytojų.
Virš galvų - minos
Salimat Suleimanova dar nevaikšto. Ant rankų ji laiko kelių mėnesių dukrelę Aminą. Mažylė dar nesupranta, kokį košmarą jai teko iškęsti.
- Mokykla Nr. 1 pas mus laikoma pačia geriausia. Mes džiaugėmės, kad Šamilis ten mokysis. Ankstų rytą jis stovėjo tarp pirmaklasių. Mus, tėvus, paprašė pasitraukti. Aš su Amina ant rankų paėjau į šoną ir tada pamačiau, kad iš geležinkelio pusės šaudydami į viršų atbėga kažkokie vyrai. Mes pasipylėm į šonus, o dauguma - į mokyklą. Teroristai šaudydami - iš paskos. "Nebijokit, mes nieko jums nedarysim", - rėkė jie. Po to visus suvarė į sporto salę ir liepė tylėti. "Mes nejuokaujam, - sakė jie. - Tai jums ne Nord Ostas. Mums nėra ko prarasti. Jūsų vyriausybė turi išvesti kariuomenę iš Čečėnijos ir mes jus paleisim". Po šių žodžių moteris su kūdikiais ant rankų suvarė į vieną pusę ir ėmė minuoti salę. Prikabinėjo visokių geležių, sujungė laidais ir prijungė prie vieno mygtuko. Jie jį laikė po kojomis ir kas pusvalandį keitėsi. Sakė: jei koją nukelsi, viskas išlėks į dangų. Vaikams pasakė, kad neliestų laidų, nes sprogs. Pirmą dieną mums dar davė vandens, o antrą - nė lašo. Neleido triukšmauti. Perspėjo: tik surikit - ir būsit negyvi. Kelis vyrus išvedė ir sušaudė. O po to, kai atėjo Auševas, mus išleido. Aš ant kelių atsiklaupusi prašiau, kad išleistų ir sūnų, bet neišleido.
Šaudė į nugaras
Pasakoja Irina Misikova:
- Atvedžiau į mokyklą du sūnus: Batrazą į pirmą, o Adamazą - į devintą klasę. Pagrobėjai kalbėjo, kad nesiruošia mūsų žudyti. O vėliau atėjo jų vyresnysis ir suriko, kad valdžia su jais nesidera. Teroristai suaugusiesiems nedavė nei gerti, nei valgyti. Vaikams pirmąją dieną dar numetė kelis šokoladukus ir džiovintų vaisių. O antrą dieną vaikams prisiėjo gerti savo šlapimą. Vaikai šlapinosi į saują ir gėrė.
Kai kažkas sprogo, išdužo visi langai ir mes puolėm į lauką. Vyresnieji padėjo mažesniems išlįsti pro langus. Kai bėgome per kiemą, teroristų snaiperiai nuo stogų šaudė mums į nugaras.
Septintokė Zalina Vazagova papasakojo, kad buvo sporto salėje, kai įgriuvo stogas:
- Pasipylė tinkas ir aš užsimerkiau. Kai atsimerkiau, man pasirodė, kad visi negyvi. Tiek daug aplink buvo kraujo. Šalia gulėjo senutė peršauta galva. Fizinio lavinimo mokytojas nugriuvo man ant kojos. Jis ilgai gulėjo, man net mėlynė liko. Mes visi rėkėm: "Nešaudykit!" Bet niekas mūsų neklausė. Teroristai mus, likusius gyvus, varė į valgyklą. Aš ėjau, o kai priėjau išdaužtą langą, šokau pro jį. Mane sugavo kariškis ir ant rankų išnešė į gatvę. Mano dešimtmetė sesuo Lena liko mokykloje.
Suplanuotas prasiveržimas
- Mes buvom pasislėpę šalia mokyklos, - pasakoja vieno iš specialiųjų padalinių štabo viršininkas. - Naktį pasisekė prisėlinti ir užsimaskuoti. Teroristai elgėsi iššaukiančiai, atrodė, kad jie nieko nebijo. Sutemus jie išeidavo pasivaikščioti į kiemą, pakvėpuoti grynu oru. Visų jų barzdoti snukiai buvo mūsų šautuvų optiniuose taikikliuose, bet mes negalėjom šaudyti, nes už kiekvieną nušautą teroristą būtų buvę sušaudyta 50 vaikų. O štai penktadienio rytą pasivaikščioti išėję vyrai jau buvo nusiskutę ir apsirengę sportiniais kostiumais. Tad tas sprogimas buvo jų suplanuotas. Jie, matyt, norėjo prasiveržti.
Dabar jau paaiškėjo, ir iš kur ginklai. Jie buvo suvežti vasarą, kai mokykloje keitė grindis, ir sukrauti. Beje, rugpjūčio 21-ąją mes gavome telegramą, kad ruošiamas teroristinis aktas, bet nepagalvojome, kad jis galėtų būti vykdomas nedideliame mieste.
- Ginklų buvo labai daug, - linguoja galvą išsigelbėjęs įkaitas trylikametis Sasa Kokajevas. - Mus vertė juos padavinėti iš mažosios sporto salės. Aš tampiau granatsvaidžius. Po to mums virš galvų pakabino apie 20 bombų. Aš po viena tokia atsisėdau, nes man atrodė, kad tai - muliažas. Ir tikrai ji sprogo silpniau nei kitos. Manęs net nesužeidė. O didžioji kai sprogo, tai buvusieji po ja visi pavirto į košę.
Melo imperija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kreipimesi per televiziją į Rusijos gyventojus paragino šalies saugumo pajėgas suaktyvinti kovą su terorizmu.
"Mūsų šalį ištiko baisi tragedija. Paskutinėmis dienomis kiekvienas mūsų smarkiai kentėjo stebėdamas tai, kas vyksta Beslane. Mes susidūrėme ne vien tik su žmogžudžiais, bet ir su tais, kurie panaudojo ginklą prieš bejėgius vaikus. Mes susidūrėme su tiesiogine tarptautinio terorizmo intervencija prieš Rusiją, su totaline ir plataus masto karine operacija, kuri ir vėl pareikalavo mūsų tėvynainių gyvybių", - kalbėjo prezidentas. Jo kalba, daugybę kartų transliuota per televiziją, atskleidė visišką Rusijos jėgos struktūrų bankrotą. Apie tai kalba viso pasaulio spauda.
Vokietijos "Berliner Zeitung" rašo: "Kodėl Rusijos vadovybė visą laiką melavo sakydama, kad mokykloje - tik 354 įkaitai, nors žinojo, kad įkaitų daugiau nei tūkstantis. Kodėl ji iš pradžių apie šturmą kalbėjo kaip apie sėkmingą operaciją, nors turėjo suprasti, kad ta akcija - tai didžiulė tragedija? Kodėl iki šiol pasakojama, kad tarp teroristų buvo arabų, nors patys įkaitai tai neigia? Kodėl buvo teigiama, kad visi teroristai sunaikinti, o po dienos rodomas vienas kaukazietis ir teigiama, kad tai pagrindinis kaltinimo liudytojas. Atsakymas paprastas: Kremlius apie katastrofą ne informuoja, o dezinformuoja. Kuo mažiau žinos visuomenė, tuo geriau. V. Putinas, specialiosios tarnybos, armija - visi bijo, kad nepaaiškėtų, jog jie jau nieko nebegali".
"Die Welt" rašo, kad melas ir tai, jog šturmui nebuvo ruošiamasi ir kad jis prasidėjo spontaniškai. "Iš karto, kai tik viskas prasidėjo, virš mokyklos pasirodė šarvuotas kovinis sraigtasparnis Mi-24. Jei operacija nebūtų buvusi suplanuota, nebūtų buvę ir sraigtasparnio, nes Mi-24 pakelti į orą reikia vos ne valandos. Operacija buvo klaida. Ji tęsėsi 12 valandų ir tik dešimtadalis įkaitų liko nesužeisti, o "Alfa" grupė patyrę tiek nuostolių, kiek buvo nepatyrusi nuo jos sukūrimo". V. Putinas žino, kad jis davė įsakymą, kurio kaina - daugelio vaikų gyvybės. Jis mano, kad žiaurumu išgelbės milijonus".
Teroristai
Rusijos televizija parodė, kaip kaukėti desantininkai veda antrankiais surakintą vyrą. Vėliau jį ne kartą rodė viso pasaulio televizijos stotys. Rodė kaip sučiuptą teroristą. Su ryškiu akcentu rusiškai kalbėjęs išsigandęs žmogus tvirtino nieko nežudęs: "Aš nešaudžiau. Prisiekiu Alachu, nenužudžiau nė vienos moters ar vaiko. Aš noriu gyventi". Ir pasakoja, kad mokyklą užgrobti įsakė Basajevas ir Maschadovas. Bet kas supras, ar jis sako teisybę, ar taip sako, nes suvokė, kad tai leis jam išgyventi. Iki šiol teroristus yra vadinę ir arabais, ir juodaodžiais, asmenimis iš Libano, Kazachstano. Tačiau Beslano gyventojai baiminasi, kad žudikai yra jau pažįstami priešai - ingušai bei čečėnai.
Beslane dauguma - osetinai. Jie krikščionys. Šalia gyvenantys ingušai ir čečėnai - musulmonai. "Paklauskite žmonių, kurie neteko savo mylimųjų - savo vaikų, draugų, motinų ir tėvų. Aišku, kad dabar jie kenčia, - teigė 42 metų Vova Dimarovas, dėdamas gėles mokykloje, kurioje vyko drama. - Tai ingušai. Jie nori nužudyti visus, kas nėra musulmonas... Tai dėl religijos, dėl teritorijos. Ši problema egzistuoja ne vieną dešimtmetį". Paskutinis konfliktas, kurį ingušai vadina genocidu, o osetinai - agresija, vyko 1992 metų spalio mėnesį. Tada dėl etninių susirėmimų žuvo 100 osetinų ir 400 ingušų. Karą sustabdė tuometinio Rusijos vadovo Boriso Jelcino įsakymu į Osetiją įvesta Rusijos kariuomenė.
Šiomis dienomis daugybėje Rusijos miestų šimtai tūkstančių žmonių rinkosi į antiteroristines demonstracijas pasmerkti teroristų veiksmų prieš moteris ir vaikus. Rusai palaiko V. Putiną, jo politiką, bet Šiaurės Osetijoje susirinkusių žmonių visai kitokios nuotaikos. Tūkstančiai osetinų pasiruošę pulti ingušų namus. Kol kas valdžiai pavyksta tramdyti aistras, bet ar ilgai pavyks jas suvaldyti, niekas nežino.
