Sigitas Stasaitis
Istorija, paskatinusi "Akistatą" pasidomėti vaikų globos įstaigose užaugančiais piliečiais prasidėjo banaliai. Jauna, vos prieš 3 savaites pilnametystės sulaukusi šiaulietė Ieva (vardas pakeistas) į savo bendrabučio kambarį Šiauliuose išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusiems medikams moteris parodė labai nusilpusį metukų ir trijų mėnesių savo mažylį. Ieva tikino, jog užvalgęs salotų vaikas ėmė labai viduriuoti, po to pamėlo, ėmė alpėti.
Ligoninėje nustatyta, nuo ko berniukui galėjo sutrikti virškinimas. Mažylis dėl blogos priežiūros ir netinkamo maitinimo jau senokai seko ir silpo. Negana to, vaikas yra stipriai griuvęs - jam nustatyta galvos trauma, kurios motina nė nepastebėjo.
Apie galimą kūdikio kankinimą medikai pranešė policijai. Pradėjus tyrimą nustatyta, jog Ieva augo globos namuose. Dar būdama šešiolikos mergina pastojo nuo ne ką vyresnio tokio pat globos namų auklėtinio.
Vaikai gimdė vaikus
Pagimdžiusi kūdikį nepilnametė, žinoma, negalėjo jo auginti gyvendama globos namų bendrabutyje, todėl vaiko atsisakė iki pati sulauks pilnametystės. Jauna motina domėjosi valstybės auginamu kūdikiu, jį lankė, bet ne mažiau domėjosi ir savo mylimuoju, nuo kurio pastojo antrąjį kartą. Sulaukusi pilnametystės nėščioji Šiauliuose gavo kambarį bendrabutyje, į kurį įsikėlė su vaiko tėvu. Prieš 3 mėnesius Ieva pasiėmė savo pirmagimį, o prieš kelias dienas pasigimdė antrąjį vaiką.
Tada išaiškėjo, jog globos namuose užaugusi Ieva visiškai nemoka auginti vaikų, nesusitvarko su užgriuvusiais rūpesčiais.
Sužinoję, kad uždaru gyvenimo būdu pasižyminčios jų kaimynės pirmagimiui diagnozuotas išsekimas, bendrabučio gyventojai visiškai nenustebo. Jie tikina, kad dviejų mažylių motina į bendrą virtuvę užsuka itin retai, ir tai dažniausiai tik užsivirinti vandens arbatai. Kaimynai nusprendė, jog moteris metų amžiaus vaiką maitina mišiniais bei konservais.
Darbuotojai padarė, ką galėjo
Apie į ligoninę patekusį nusilpusį mažylį sužinojusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė jau rado kaltus - suskubo apkaltinti socialines tarnybas.
"Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai per mažai skyrė dėmesio šeimai, kurioje abu tėvai yra užaugę valdiškose globos institucijose. Tai - didesnės rizikos šeima, ji turėjo būti įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir atidžiai prižiūrima," - lyg kirviu kirto kontrolierė.
"Prieš svaidydamasi kaltinimais kitiems, tegul R. Šalaševičiūtė pirma išsiaiškina tikrąją padėtį, - Šiaulių savivaldybėje "Akistata" išgirdo kontrargumentus. - Šiauliuose nėra nė tuzino, beje, prastai apmokamų, socialinių darbuotojų, o problemiškų šeimų - per šimtą. Visoms joms reikia laiko ir dėmesio. Kol Ieva mokėsi, valstybė ją pilnai išlaikė. Savivaldybė jaunai nėščiai motina skyrė kambarį, padėjo apsigyventi, atsiimti kūdikį, socialiniai darbuotojai lankė namuose. Ką dar reikėjo padaryti? Gal prie Ievos durų budėti kiaurą parą ar personalinę auklę pasamdyti?"
Tėvai nebemiršta, o prasigeria
Nusiminę dėl R. Šalaševičiūtės žarstomų kaltinimų, specialistai papasakojo, dėl ko Lietuvos globos įstaigose užaugę vaikai dažnai nesugeba prisitaikyti gyvenime, kodėl susidaro užburtas ratas - valstybės augintų vaikų vaikus vėl augina valstybė globos namuose.
"Pirma problema, kuria galėtų užsiimti R. Šalaševičiūtė - Lietuvos globos namuose auga ne našlaičiai, o tėvus turinčių girtuoklių vaikai," - žurnalistams yra sakę Panevėžio apskrities globos įstaigų darbuotojai.
"Akistata" patikrino - tai liūdna tiesa. Tarpukario bei pokario metais šalies vaikų namuose 90% vaikų buvo tėvų netekę našlaičiai. Šiandien tokių belikę vos 7%. Visi kiti - turi abu tėvus ar bent vieną jų. Dažniausiai - alkoholikus. Aukščiausi šalies valdininkai tai puikiai žino, tačiau didina alkoholio prieinamumą visuomenei - svaigalai parduodami tūkstančiuose parduotuvių, apskritą parą, net degalinėse, ir kioskuose.
Keitėsi tik pavadinimai
Antra problema globos įstaigų darbuotojai vadina milžinišką biurokratizmą.
"Žinia, kuo jaunesnis vaikas, tuo lengviau jį išauklėti. Tačiau į globos įstaigas dažniausiai pakliūna 12-15 metų paaugliai. Iš asocialios šeimos paimti mažesnį vaiką trukdo biurokratinės kliūtys - girtuokliai tėvai auklėjami, baudžiami, vyksta varginantis susirašinėjimas, pažymų rinkimas, bylinėjimasis. Tad į globos įstaigą pakliuvęs paauglys neretai būna valkatavęs, vagiliavęs, įjunkęs į svaigalus ar net narkotikus. Gal R. Šalaševičiūtė patartų, kaip tokį per 3-4 metus perauklėti?" - retoriškai klausė darbuotojai.
Socialiniai darbuotojai bei pedagogai jau daug metų juokiasi iš lietuviškos biurokratinės sistemos - bėgantį iš mokyklos ir namų, tėvų bei pedagogų piktybiškai neklausantį, nusikaltimus darantį vaiką į specialiąją mokyklą (nepilnamečių koloniją) buvo galima išvežti tik gavus... paties mažamečio banditėlio raštišką sutikimą! Tiesa, nuo šių metu tvarka kiek pakeista, tačiau biurokratizmo sumažėjo nedaug - dabar reikia pažymų, tyrimų, komisijų, teismo sprendimo, tad procesas ir toliau vilkinamas mėnesių mėnesiais.
Pedagogai juokiasi, jog radikaliai pasikeitė tik pavadinimai. Buvusios nepilnamečių kolonijos virto specialiosiomis mokyklomis, o dabar jos - delinkventinių paauglių Socializacijos centrai.
Įgūdžiai savaime neatsiranda
Trečia didžiule problema beglobių vaikų auklėtojai įvardino nepakankamą gyvenimo įgūdžių formavimo (anot biurokratų - socializacijos) programų finansavimą.
"Visi žino, jog vaikas daugiausiai išmoksta stebėdamas ir mėgdžiodamas savo tėvus. Globos įstaigose tėvų nėra, tad globotiniai gyvenimo įgūdžius gauna iš pedagogų, vykdant socializacijos programas. Gal ponia R. Šalaševičiūtė paaiškintų, kodėl Globos namuose daromos kliūtys auklėtiniams gauti gyvenimo įgūdžių?" - piktinosi pedagogai.
Pasak specialistų, Vakaruose valstybės auginami vaikai centrai aprūpinami šiltnamiais, fermomis, technika, kad augindami maistą ar arklius, remontuodami motociklus arba mašinas paaugliai išmoktų gyvenime kiekvienam būtinų įgūdžių.
Užsiauginai braškių - išmesk!
Specialistai papasakojo tikrą kuriozą. Gruzdžių (Šiaulių raj.) socializacijos centre (nusikaltimus padariusių jaunesnio amžiaus berniukų mokykloje - internate) globotiniai patys augino bulves, braškes, kitas daržoves. Vieną dieną išaiškėjo, kad tai nelegalu! Tiksliau, draudžiama valgyti pačių užaugintą maistą, jį privalu prieš tai patikrinti ir gauti pažymą. Tik bėda - kiekviena patikra kainuoja iki 500 litų, o valstybė tam pinigų neskiria.
Globos įstaigos negauna užtenkamai priemonių ir lėšų socializacijos programoms vykdyti. Rezultatas - sulaukę pilnametystės ir pradėję gyventi savarankiškai patiria šoką, nes neprisitaiko, nemoka taupyti, elgtis su pinigais.
"Šio rašinio herojė Ieva, pradėjusi gyventi bendrabutyje, net nežinojo ar nenorėjo žinoti, kad prisipylus arbatinį reikia užsukti vandens čiaupą. Kaimynai kelis kartus ją įspėjo taupyti vandenį, o pamatę, jog prašymai nepadeda, pradėjo rakinti virtuvę," - nedidelę paslaptį išdavė vienas iš socialinių darbuotojų.
Gyvena šiltnamio sąlygomis
Specialistai "Akistatai" pasakojo, jog į globos įstaigas pakliuvę girtuoklių vaikai nėra matę tėvų dirbančių, patys neturi higienos, darbo buityje įgūdžių, nemoka branginti daiktų. Tokius labai sunku įpratinti praustis, kloti savo lovą, prižiūrėti drabužius.
Valstybės augintiniai įpranta būti viskuo aprūpinti, rengiami bei maitinami iki pilnametystės. Dalis auklėtinių nesuvokia, jog visa tai kažkas turi apmokėti - kartais drabužius, avalynę tyčia suplėšo, iškart reikalaudami naujesnių, gražesnių, madingesnių.
Sulaukusiam pilnametystės ir paliekančiam Globos namus auklėtiniui skiriama įsikūrimo pašalpa. Jau daug metų ji nesikeičia - 6000 litų.
"Gal R. Šalaševičiūtė paaiškintų, kokį būstą už tiek galima nusipirkti? - retoriškai klausė specialistai.
Prezidentas uždraudė auklėti
Tačiau, kad valstybės užauginti globotiniai neturi elementarių gyvenimo įgūdžių, kaltas ne tik lėšų stygius.
"Kalti ir biurokratai, kuriantys nelogiškas instrukcijas bei kvailus įstatymus, - tikina su globotiniais dirbantys žmonės. - Lietuvoje globotiniams draudžiama gaminti maistą (virtuvėje privalu turėti higienos pažymėjimą), plauti grindis ir ypač - sanitarinius mazgus (dėl infekcijos pavojaus)."
Pasirodo, net auklėti ir drausminti globotinius - draudžiama.
"Prezidentas V. Adamkus, apsilankęs vienoje jaunųjų nusikaltėlių specialiojoje mokykloje pasipiktino pamatęs specialų kambarį, į kurį uždaromas rimtą prasižengimą padaręs (pvz. apsivogęs, sumušęs kitą vaiką, svaiginęsis) globotinis, kad atvėstų, apmąstytų savo poelgį, - guodėsi kiti pedagogai. - Jo ekscelencija pasipiktino - NEGALIMA. Tačiau ponas V. Adamkus išvyko taip ir nepaaiškinęs, ką mums daryti su nenorinčiais laikytis tvarkos paaugliais. Mušti jų iš tikro negalime ir nenorime, paprašyti pasėdėti ir atvėsti, pasirodo, tai taip pat nelegalu. Gal ponia R. Šalaševičiūtė paaiškintų, ką daryti su tais, kurie kitus muša, vagiliauja, svaiginasi?"
Greitai išmoko taupyti
Pašnekovai visgi pridūrė, kad ne viskas taip beviltiška, kai kas daroma, kad užaugę valstybės augintiniai taptų pilnaverčiais visuomenės piliečiais.
Globos namų auklėtiniai, sulaukę 14 metų, šiemet pradėjo gauti kišenpinigius - po 52 litus per mėnesį.
"Gavę pirmus kišenpinigius beveik visi paaugliai per 1-2 dienas juos ištaškė saldumynams. Tačiau po kelių mėnesių daugelis susimąstė ir praėjo taupyti," - pasakojo vienos mokyklos direktorius.
Geidžiamiausi sutaupyti pirkiniai - mobilaus ryšio telefonai.
Taip pat visuose globos įstaigose vykdomos socializacijos (įgūdžių formavimo) programos. Neafišuojant, jog tai pusiau nelegalu, globotiniai mokomi ruošti maistą, naudotis buities prietaisais, planuoti būsimą šeimos biudžetą.
Užburtas ratas plečiasi
Įgūdžių formavimas - labai nelengvas procesas.
"Kartą, globotinius mokydami prekybos pagrindų, skyrėme litų ir pasiūlėme nupirkus pusfabrikačių mikrobangėje iškepti bei saviems parduoti picų, - kalbėjo vienas pedagogas, prašęs neminėti jo darbovietės, nes toks mokymas, žinoma, nelegalus. - Ant lentos kartu sumavome, kiek kainuoja picos padai, dešra, padažas, mikrobangės elektra bei visa kita. Globotiniai linksėjo supratę, jog prekės savikaina - pustrečio lito. Po pertraukos jie grįžo laimingi, gyrėsi sėkmingai tas kelias picas išpardavę, žvangino uždirbtus pinigus. Suskaičiavome - picos buvo parduotos po keliasdešimt centų."
"Užuot ieškojus menamų kaltininkų, ponia R. Šalaševičiūtė geriau padėkotų pedagogams ir socialiniams darbuotojams, kurių rūpesčiu didesnioji pusė valstybės užaugintų vaikų bei trečdalis jaunųjų nusikaltėlių prisitaiko visuomenėje, sukuria šeimas," - linkėjo kitas senas pedagogas.
Na, o kas nutinka su tais, kurie neišmoksta gyvenimo įgūdžių, neprisitaiko? Pasak specialistų, šitie lieka užburtame rate - užaugę prasigeria, sėdi kalėjimuose, o jų į pasaulį paleistus ir užmirštus vaikus augina valstybė, kad po to galėtų auginti jų vaikų vaikus, proanūkius ir t.t. Šis užburtas ratas jau pusę amžiaus sukasi plėsdamasis.
