Remigijus RAINYS
Apie tai, kad Kaune, šilainių mikrorajono gatvėse neramu ne tik naktimis, tikino ne vienas kalbintas šio miegamojo rajono gyventojas, skusdamasis, kad suįžūlėję jaunuoliai gatvėse net vidury baltos dienos užpuldinėja silpnesnius už save. Dieną plėšikų aukomis tampa ir jaunesniųjų klasių moksleiviai, iš kurių atimami vos keli litai ar gražesnis drabužėlis. O vakarais į grupes susibūręs vietos jaunimėlis atkakliai ieško nuotykių, užkabinėdami į jų teritoriją užklydusius prašalaičius.
Broliai Remigijus (24 m.) ir Rimvydas (21 m.) Šustavičiai dar pernai gyveno netoli "IKI Kuršiai" prekybos centro Jotvingių gatvėje stovinčiame daugiaaukštyje, todėl šiame mikrorajone vis dar jautėsi saviškiais. Į Kauno rajone Varluvos kaime nusipirktą erdvų mūrinuką broliai drauge tėvais išsikėlė tik praėjusių metų pavasarį, pajutę, kad pragyventi mieste darosi vis sunkiau. Pradėję gyventi ūkiškai Šustavičiai įsitaisė gyvulių, išsikasė tvenkinuką, į kurį aistringas žvejys Remigijus netruko prileisti lynų ir karosų jauniklių, tikėdamasis netolimoje ateityje puikios žūklės net neišeinant iš savo kiemo. Tylus vaikinas netoliese susirado ir darbo: įsitaisė pagalbiniu darbininku toje pačioje seniūnijoje esančio Voškonių kaimo lentpjūvėje. Bendradarbiai apie jį atsiliepia, kaip apie kruopštų ir darbštų žmogų. Net gaudamas minimalų atlyginimą vaikinas per metus sugebėjo susitaupyti tegul ir gerokai padėvėtam automobiliui "VW Golfą", kurį nusipirko visai neseniai. Jaunėlis Rimvydas mokėsi Kaune, statybininkus rengiančioje mokykloje. Šiuo metu vaikinas laikė egzaminų sesiją, todėl pramogoms laiko turėjo mažai. Vis tik vėlų savaitgalio vakarą broliai su dar dviem bičiuliais, vieno iš jų automobiliu atvažiavo į prie "IKI Kuršiai" stovinčius, iki vidurnakčio dirbančius kioskus nusipirkti alaus. Automobilį palikęs prekybos centro aikštelėje ketvertukas ėjo link kioskų, kai priešpriešiais pasirodė didelis jaunuolių būrys. Vėliau šoko ištiktas Rimvydas net negalėjo suskaičiuoti kiek gi jų buvo iš tiesų, tačiau tikino, kad ne mažiau kaip penkiolika. Būreliai jau buvo taikiai prasilenkiantys, kai kažkas iš nugaros smogė į galvą Remigijui. Smūgių kruša pasipylė ir ant kitų, tad du iš ketvertuko negaišuodami dėjo į kojas ir pasislėpė, o Rimvydas pasilenkė prie parkritusio brolio ir bandė jį patraukti į šalį, kai kažkuris iš užpuolikų lyg ir peiliu brūkštelėjo jam per pakaušį bei smogė į galvą, dėl ko vaikinas prarado sąmonę. Kiek laiko broliai buvo mušami ir spardomi kažin ar bepavyks nustatyti, tačiau atsigavęs Rimvydas Šustaičius pirmiausiai ėmė rūpintis netoliese be sąmonės gulinčiu broliu. Greitosios pagalbos ekipažas Šustaičius nugabeno į nepertolinusiai esančią apskrities ligoninę, kur Remigijus buvo paguldytas į Neurologijos skyrių, o Rimvydui suteikta medicininė pagalba ir jis išleistas į namus. Paryčiais Remigijus Šustavičius netikėtai mirė. Pirminiais duomenimis ši beprasmė žmogžudystė buvo įvykdyta grynai iš chuliganiškų paskatų, nes užpuolikai nieko nereikalavo ir iš užpultųjų nieko nepaėmė. Nužudytasis charakterizuojamas, kaip lėtas ir konfliktuoti nelinkęs žmogus, kaip ir jo jaunėlis brolis, todėl neįtikėtina, jog jie patys pradėjo konfliktą su gerokai gausesne vietinių jaunuolių grupe. Atrodo, kad vaikinus užpuolusioje gaujoje nebuvo ir anksčiau juos pažinojusių buvusių kaimynų, todėl sieti nusikaltimą su galimais ankstesniais kontaktais ar nesutarimais nėra pagrindo. Kol ši publikacija buvo ruošiama spaudai ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar nebuvo sulaikę įtariamųjų. Netekties skausmo palaužtas Remigijaus Šustavičiaus tėvas sakė, kad naktį susapnavo Remigijų. Sapne sūnus prašė atkeršyti jo žudikams.
