Euro ir dolerio palūkanoms tarptautinėje rinkoje beveik pasiekus dugną, o tolesnėms Lietuvos rizikos premijos mažinimo galimybėms esant ribotoms, siekti pigesnio skolinimosi Lietuvai ateityje darysis vis sunkiau.
SEB grupės nario - didžiausio Lietuvoje Vilniaus banko specialistų teigimu, jau iš esmės nebeliko šalies ir nacionalinės valiutos rizikos premijos - praėjusiais metais pirmą kartą vidaus rinkoje išplatintų dešimties metų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų svertinis vidurkis buvo 6,1 proc. ir tik apie 1 proc. pranoko finansiškai stabiliausios euro zonos šalies Vokietijos VP pelningumą.
"Faktinė šios trukmės VVP palūkanų norma sumažėjo iki 5,874 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva atitiko vieną iš Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijų - ilgalaikių obligacijų palūkanų procentas negali daugiau kaip 2 proc. punktais viršyti palūkanų vidurkio trijose stabiliausiose EPS valstybėse, tai yra negali būti didesnis nei 7 proc.", - teigiama jų parengtoje praėjusių metų VVP apžvalgoje.
Pasak jos, atsižvelgiant į tolesnį šalies ekonominės ir finansinės rizikos mažėjimą galima prognozuoti, kad šiais metais ilgalaikių VVP, nekalbant apie trumpalaikius, rizikos premija bus dar truputį menkesnė.
Vilniaus banko ekspertų nuomone, to tikisi ir Finansų ministerija, numatydama šių metų skolinimosi strategiją ir taktiką - vidaus rinkoje ketinama surengti net šešis dešimties metų trukmės VVP aukcionus. Be to, svarstoma galimybė pailginti maksimalią išleidžiamų VVP trukmę iki penkiolikos metų. Teigiama, kad tokių vertybinių popierių labiausiai pageidauja įsigyti sparčiai veiklos mąstą plečiančios gyvybės draudimo kompanijos.
Banko specialistų įsitikinimu, palūkanų normoms tarptautinėje rinkoje nukritus iki ypač žemo lygio, naudinga daugiau skolintis fiksuotomis palūkanų normomis ir mažinti skolinimosi kintančiomis palūkanomis dalį.
Praėjusiais metais užsienio ir vidaus rinkose, neįskaitant fiziniams asmenims skirtų taupymo lakštų, Lietuva pasiskolino 3,01 mlrd. litų. Buvo išplatinta 400 mln. euroobligacijų emisija, o vidaus rinkoje buvo surengti keturiasdešimt penki VVP aukcionai, kurių metų išleista VP už 1,63 mlrd. litų. Pernai neišpirktų VVP trukmė pailgėjo beveik trimis mėnesiais.
Šiais metais Lietuva vidaus rinkoje planuoja skolintis aktyviau ir surengti keturiasdešimt devynis aukcionus, išleistų VP suma padidės iki 2 mlrd. litų. Viena iš pagrindinių šiems metams numatomų naujovių - taikyti patobulintą VVP emisijų formavimo principą, stengiantis išlaikyti vertybinių popierių pardavimo cikliškumą. Ilgesnės trukmės - penkerių, septynerių bei dešimties metų - Vyriausybės obligacijų emisijos šiemet turėtų būti ne mažesnės kaip 200 mln. litų kiekviena.
ELTA