Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Aštriadančiai žurnalistai niekada nepraleis progos pasišaipyti. Ką ten pasišaipyti - išsityčioti iš kvailystę pasakiusio ar padariusio žmogelio, o paiką valdininką iš viso sutrins į miltus. Tačiau kartą per metus Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus žurnalistai renkasi tam, kad patys pasišaipytų vienas iš kito ir įteiktų nominacijas - "Metų vinis", skiriamas už komišką frazę, poelgį ar akibrokštą.
Pirmą kartą į renginį "Metų vinys" buvo pakviesta Šiaulių valdžia su Šiaulių miesto meru Vytautu Juškum priešakyje. Beje, būtent dėl mero vieno Šiaulių dienraščio redaktorius buvo pristatytas "Vinies" nominacijai "Už žiaurumą", nes merą V. Juškų... ištrynė iš istorijos. Mat į vieną Šiaulių savivaldybės renginį suėjo dviejų konkuruojančių Šiaulių dienraščių žurnalistai bei fotografai. Pastarieji praktiškai iš tos pačios vietos įamžino po kadrą - ta pati vieta, ta pati sekundė, tas pats fotografavimo taškas, tie patys valdininkai. Kitą dieną atsiverčia šiauliečiai abu laikraščius ir neatsistebi - vieno dienraščio nuotraukoje Šiaulių meras yra, o kito - nė ženklo! Žinodami, kad meras V. Juškus tikrai nėra nematomos žmogus, "Vinių" žiuri nutarė: redaktorius merą paprasčiausiai ištrynė iš istorijos. Visai kaip sovietmečiu, tik tuomet prieš ištrindami iš nuotraukų valdininką NKVD pirma sušaudydavo.
Žiaurių, "Vinių" vertų žurnalistų Šiauliuose rasta ir daugiau - štai miesto televizorių gamyklos laikraščio "Žydrasis ekranas" redaktorės Laimutės iniciatyva buvo įvestas mokestis direktoriams už vėlavimą į pasitarimus. Vienas litas už vieną vėlavimo minutę. Oi mėgsta gamyklos vadovai pasilepinti lovose, nes už surinktus pinigus buvo nupirkti net trys televizoriai, kuriuos dabar žiūri vaikai globos namuose bei klinikoje. Beje, jei jau prašnekome apie Laimutę, dera pridurti, kad redaktorė vos negavo "Vinies" ir už narsumą - prasidėjus Gaidžio metams redaktorė privertė gamyklos vadovą nusifotografuoti su gaidžiu rankoje ir tokią nuotrauką įdėjo į pirmąjį "Žydrojo ekrano" puslapį. Gerai, kad laikraštis gamyklos, nepakliūva į rankas gėjams...
"Vinių" renginį vedęs Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities pirmininkas Rolandas Parafinavičius apgailestavo, jog neatvyko Pakruojo rajono laikraščio "Auksinė varpa" atstovai, kuriems tikrai būtų skyręs "Vinį":
- Argi ne žiauru, kai žurnalistams paskambinęs žmogus ragelyje išgirsta: "Auksinė varpa klauso". Arba įsivaizduokite spaudos konferenciją kur nors sostinėje, kur apie Pakruojo laikraščius niekas nežino. Atsistoja žurnalistas ir prisistato: "Jonas Jonaitis, "Auksinė varpa"...
Jei jau prakalbome apie varpas, tam tikra prasme už ją "Vinį" gavo žurnalistas Svajūnas, vykdęs savo redakcijos užduotį turguje ištirti žuvies kainas. Priėjęs prie prekystalio Svajūnas mato dvi iš pažiūros vienodas žuvis, tačiau viena jų kainuoja 4 litus, už jos "dvynę sesę" pardavėja kažkodėl prašo dvigubai brangiau.
- O kuo gi skiriasi tos žuvytės?" - pradeda žurnalistinį tyrimą Svajūnas.
Geriau jau būtų nepradėjęs.
- Nagi riebumu, - atšauna į nesusipratėlį iš padilbų žvelgdama pardavėja. - Kaip riebumu skiriasi pirštas nuo b...
Ir garsiai ištaria tokį žodį, kad net pakartoti gėda.
Apskritai erotikos temai buvo nominuota nemažai "Vinių". Štai korespondentė Gitana tol telefonu kamantinėjo Šiaulių infrastruktūros skyriaus vedėją Žydrūną, kol šis išsunktas galiausiai pasiteirauja:
- Ar jau jus patenkinau?
Atsakymas teigiamas, Gitana patenkinta.
Tai toli gražu ne visi vyrai, patenkinę Gitaną. Kartą ši žurnalistė Socialinės rūpybos skyriuje užtarė vieną suvargėlį, kuriam skyrius skyrė malkų. Dar po kelių dienų Gitana skambina "Spectransporto" vadovui Boleslovui - gal jis duotų tam pačiam žmogeliui ir darbo.
- Jis geras, aš pati išbandžiau, - nepagalvojusi tikina Gitana.
Kitame laido gale žurnalistės rekomendacijos suprantamos teisingai, Gitana rausta, teisinasi ne taip pasakiusi... Bet svarbiausia - rezultatas. Vyrukas gauna darbą ir grįžta pas Gitaną dėkingas. Ir patenkintas.
Gitana buvo nominuota už dar vieną erotinę istoriją. Ruošdama publikaciją apie aklą Seimo narį Edvardą, žurnalistė apžiūrinėjo jo šeimos fotografijas ir pagyrė politiko vaikus. Itin aštrią klausą turintis neregys priėjo prie Gitanos, uždėjo ranką ant peties (kai kas sako, jog žemiau) ir pašnabždėjo:
- Jei prireiks pagalbos - padėsiu.
Istorija nutyli, kokią pagalbą suteikė Seimo narys, tačiau po kurio laiko Gitanos namuose atsirado trys gražuoliai... šuniukai.
Už erotiką buvo pašieptas ir "Akistatos" korespondentas Sigitas, pernai kartu su kitų Lietuvos laikraščių fotografais išsiruošęs fotografuoti Pamario potvynį. Visada išsiblaškęs Sigitas savo sugyventinei pasakė išvykstąs tik dienai ir tik nuvykęs Šilutėn sužinojo negrįšiąs visas tris.
Matydami, kad neplanuotai likusi gyvanašle sugyventinė nervinasi, Sigio bičiuliai iškrėtė pokštą - į jos darbovietę atėjo faksograma, pranešanti, kad Žurnalistų sąjunga Sigitui užsako dar daugiau nuogų moterų nuotraukų albumui "Moteris ir vanduo".
Tačiau "Vinį" už nominaciją "Metų gudrutis", beje, iš paties Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus rankų, S. Stasaitis gavo ne už moteris, o už išradingumą. Pernai rudenį rašė visi laikraščiai, transliavo televizijos, kaip naktį prie vienkiemio Pakruojo rajone nusileido ufonautai, palikę taisyklingus ratilus ganyklos žolėje. Palaukęs, kol aprims aistros, ekspedicijon susiruošė ir Sigis. Pasiklausęs kolegų kelio į vienkiemį, išgirdo patarimą - ginkdie neprisistatyti žurnalistu, nes vienkiemio šeimininkė išsijuosusi keikia plunksnos brolius, ją pavertusius "unifautų" numylėtine. Sigitas paklausė patarimo ir ant savo opeliuko stogo pritvirtino įžymiąją pustrečio metro aukščio trumpabangininko anteną iš kanalizacijos vamzdžio su vario ratu ant viršaus.
- Ne, ne, aš ne žurnalistas, aš mokslininkas. Tyrinėju nežemiškas civilizacijas, bandau užmegzti kontaktą su ateiviais... - nuvažiavęs kaimietei paaiškino S. Stasaitis.
Jei šeimininkė ir turėjo negerų įtarimų, tai juos išsklaidė ant mašinos stogo styranti neapsakomo baisumo antena. Ir parodė paslaptinguosius ratilus.
S. Stasaitis iš tikro užmezgė ryšį su ufonautais, kurie į anteną jam atsiuntė žinią - pievoje ratilus paliko visai ne jų skraidančioji lėkštė, o vakare užmiršta pamelžti karvė, visą naktį išpampusiu tešmeniu tursenusi ratu...
Gudručių bei "ufonautų" būta ir daugiau, tik ne visiems užteko "Vinių".
"Vinies" tikrai buvo nusipelnęs korespondentas Arūnas, išspausdinęs interviu su Šiaulių policijos atstove spaudai Gailute. Pastaroji nustebo laikraštyje pamačiusi savo mintis, kurių ji žurnalistui neišsakė nei žodžiu, nei raštu.
Už įvaizdį apdovanotas liesiausias Šiauliuose reporteris Sidas, "Vinį" užsidirbęs per tokią pat liesą... kiaulę. Policijos suvestinėje perskaitęs, jog Radviliškio rajone, Kutiškių kaime, pavogta vos 60 kilogramų sverianti kiaulė, pasipiktinęs Sidas draugams išsiuntinėjo SMS žinutę: "Kaip ji dar drįsta vadintis kiaule, jei sveria tik tiek, kiek aš???"
Nedaug trūko, kad "Vinimis" būtų buvę apdovanoti ir didžiausi žurnalistų draugai valdininkai.
Šiaulių apygardos teismo teisėja Ivanovienė, pildydama teisiamo kunigo Vytauto Kurtinaičio anketinius duomenis, rimtu veidu pasiteiravo:
- Teisiamasis, kada esate gimęs? Kur gyvenate? Ar tamsta vedęs??!
Prisimintas ir Šiaulių policijos viršininkas Vidas Maigys, kartą moksliškai pareiškęs:
- Sužalojimas įvyko ne tiesioginių smūgių pasėkoje, o kontaktų su ribota plokštuma pasėkoje.
Nesupratingiems skaitytojams išverčiame: žmogelis paprasčiausiai gavo per galvą durimis...
Šiaulių apskrities viršininkas A. Šedžius, pakviestas į televizijos laidą, atvykti neatsisakė, bet atvyko ne į jį pakvietusią televiziją, o į savo... nuosavą. Išaiškėjus nesusipratimui ir vėl neatsisakė - skuba ir į ne savo televiziją. Sunku būti politiku...
Už žanro grynumą "Vinies" vos negavo Šiaulių televizijos vedėjas Gintas - savivaldybės kalbininkė suskaičiavo, kad per vieną televizijos laidą Gintas padarė... 40 kalbos klaidų. Grynas šiaulietis, patriotas... Visgi "Vinis" įteikta diplomuotam žurnalistui bei apygardos teismo atstovui spaudai Vytautui J. už visą seriją nepakartojamų "auksinių minčių", jau tapusių legendine tautosaka: "Pamatęs eketėje skęstantį vaiką, vyras nusimovė kelnes ir ėmėsi darbo"; "Į šulinį įkritusi karvė Volungė rėkė nežmonišku balsu"; "Pravėrę degančio tvarto duris ugniagesiai išvydo kraupų vaizdą - viena ožkelė jau buvo mirusi, dvi irgi nebegyvos, o trys paršeliai įnirtingai kovojo su mirtimi"; "Moteris paprašė vaistų nuo galvos"; "Samdomas žudikas Juodris atsišaudė pistoletu, kuriame buvo nepaprastai daug šovinių"; "Policijos pareigūnai neslepia, jog tirti nusikaltimus yra sunku"; "Avarijose labiausiai kenčia mašinos" (toliau žurnalistas kuo rimčiausiai dėsto, jog susidūrus automobiliams dažniausiai nukenčia ne medžiai, o automobiliai) ir t. t.
Viena paskutinių Vytauto žinučių: "Intymioje vagystėje įtariamieji nenustatyti". Toliau aiškinama: "Vagystės iš automobilių seniai nieko nestebina. Apmaudu tik dėl prarastų daiktų.(...). Tačiau pasitaiko ir paslaptingų vagysčių.(...) Moteris pareiškė, kad ilgapirščiai apvogė jos mašiną. Iš "Renault" ilgapirščiai nugvelbė ne bet ką, o palaidinę ir dvi moteriškas liemenėles... Ar verta buvo dėl tokio grobio daužti priekinių durelių stiklą? Nebent liemenėlių dizainas vagis pribloškė savo grožiu, kad šie nutarė brautis į svetimą mašiną..."
Išsidalinę "Vinis", žurnalistai - ką čia slėpti - atsigėrė kas ko norėjo. Kai kas gėrė numigdami iki paryčių - kad smegenys išsivalytų ir jose galėtų iš naujo kauptis juokingos mintys. Vakaras baigėsi stebėtinai ramiai, šįkart apsieita net be muštynių.
S. Stasaičio nuotr.
