Per Europą lyg koks ekspresas 200 kilometrų per valandą greičiu praskriejęs uraganas "Kirilas" nusiaubė Didžiąją Britaniją, Airiją, Suomiją, Šiaurės Prancūziją, Olandiją, Vokietiją, Daniją, Lenkiją, Belgiją, Čekiją, Vengriją ir Rusiją. Per įvairius incidentus D. Britanijoje žuvo mažiausiai 12, Vokietijoje - 11, Olandijoje - 7, Lenkijoje - 6, o iš viso daugiau - kaip 40 žmonių. Stichija su šaknimis rovė medžius, traukė elektros tiekimo linijas, skandino laivus, sukėlė transporto chaosą.
Britai jau suskaičiavo, kad siautusi audra padarė apie milijardą svarų sterlingų siekiančių nuostolių. Specialistai mano, kad finansines audros pasekmes jaus visi šalies gyventojai.
Europos šalyse siautusi audra Lietuvą aplenkė. Sinoptikai prisimena, kad mūsų šalyje stipriausias uraganas niokojo Lietuvą 1967 metų spalio 18-ąją. 1999-aisiais per Lietuvą praskriejęs "Anatolijus" šalies ūkiui padarė apie 40 mln. litų žalos.
Šiuo metu vėjau kiek aprimę, tačiau pamario gyventojus jau baugina potvynis. Tai antras potvynis tokiu metų laiku per pusę amžiaus.
Savaitgalį išsiliejęs Nemunas užtvindė Šilutės - Rusnės kelią. Automobiliai ir žmonės čia keliami specialiu autotransportu.
Šilutės rajone apsemta daugiau kaip 10 tūkst. hektarų teritorijos, vandens apsupti 9 kaimai, kuriuose gyvena apie 80 žmonių. Neišvažiuojami apie 50 kilometrų rajoninių ir vietinės reikšmės kelių. Ypač sparčiai vanduo kyla ant Rusnės - Šilutės kelio.
Apsemtų sodybų gyventojams pagalbos kol kas neprireikė, tačiau teko vaduoti du klaipėdiečius, kurių automobilis nebeišvažiavo per apsemtą kelią ties Sausgalviais.
Nuo potvynių beveik kasmet kenčiantys pamariškiai sako, kad tai itin retas atvejis, kai upių nekausto ledai, o vanduo liejasi per kraštus.
"Pernai vanduo per parą pakildavo ant kelio 5-10 cm, o šiais metais tiesiog valandom kyla. Šeštą ryto ant šito kelio buvo tik 25 cm vandens, o per pietus jau turim 40 cm. Vadinasi, per 5 valandas pakilo 20 cm", - stebėjosi Romualdas Renčeliauskas, Šilutės rajono civilinės saugos tarnybos vadovas.
Pasak jo, vandens lygis upėse kyla dėl didelio kritulių kiekio bei pastarosiomis savaitėmis itin dažnų stiprių vakarų vėjų, kurie neleidžia upės vandeniui ištekėti į marias.
Specialistai šiemet prognozuoja nemažą potvynį, nes meterologai esą nežada ramaus oro.