Gavę operatyvinės informacijos, jog vienos nuošalios Giniūnų kaimo (Ašmintos sen., Prienų r.) sodybos pašonėje gali būti užkastas nužudytas žmogus, rajono policijos pareigūnai suskubo ją tikrinti. Kaip bebūtų gaila ir žiauru, ši žinia pasitvirtino. Maždaug už 250 metų į vakarus nuo ūkininkams Ramutei (42 m.) ir devyneriais metais vyresniam Alvydui Paulauskams priklausančios sodybos, smėlingame kalnelyje, maždaug pusmetrio gylio duobėje jie rado žmogaus lavoną. Radinys buvo itin kraupus, nes vyriškio kūnas buvo užkastas be galvos ir rankų. Kiek tolėliau, pradėjus kasinėti šviežiai išraustą ir paskubomis užlygintą žemę, surastos likusios nelaimėlio kūno dalys. Kas tapo sunkiai žmogaus protui suvokiamo nusikaltimo auka, kol kas nežinoma, nes vyriškio asmenybė dar nenustatyta. Aišku tik tai, jog žudikai susidorojo su maždaug 40 metų amžiaus vyru.
Įtariami ūkininkų pora ir jų samdinys
Netrukus pareigūnai surakino antrankiais minėtos sodybos šeimininką A. Paulauską, jo žmoną Ramutę bei pastarųjų namuose gyvenusį ir dirbusį samdomą darbininką Renatą Bartasevičių (29 m.). Penktadienį Prienų rajono apylinkės teismas visus tris įtariamuosius leido suimti. Pradžiai vyrai už grotų "patupdyti" 2 mėnesiams, moteris - 14 parų. Prieš priimant šį sprendimą, ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė paprašė teisėją paskirti uždarą posėdį - proceso stebėti žurnalistams neleido. Ji paaiškino, jog nusikaltimas bei jo padarymo aplinkybės gana sudėtingi, tad bet koks informacijos nutekėjimas gali pakenkti tyrimui. Beje, toji pati prokurorė pasirodė esanti gana gailestinga vienam iš įtariamųjų (galima spėti, jog jauniausiam iš sulaikytųjų) - iš areštinės atvežus jaunuolį į teismą pasidomėjo, ar šis valgęs, nes buvo jau maždaug pora valandų po vidurdienio. Kuomet vyrukas pasakė, jog ne, pareigūnė išsitraukė piniginę ir dairydamasi, kas galėtų nubėgti iki artimiausios parduotuvės, pažadėjo iš savo lėšų jam ko nors nupirkti - kad ir duonos...
Linčo teismas ilgapirščiui?
Sutuoktiniams Paulauskams priklausanti sodyba - toli nuo pagrindinio Giniūnų kaimo kelio ir žmonių akių. Norint ją pasiekti, tenka važiuoti per laukus siaurais, giliomis provėžomis išraižytais keliukais. Tačiau ši nuošali bei sunkiai pasiekiama vieta egzekucijai gana tinkama - juk aplink beveik nėra žmonių, kaimynystėje esanti sodyba tolėliau nuo ūkininkų kiemo... Kas, kaip ir kodėl organizavo šio žiauraus nusikaltimo scenarijų, aiškinasi pareigūnai, tačiau pirminiai duomenys leidžia spėti, jog ūkininkai, padedami jų namuose gyvenusio samdomo darbininko, susidorojo su kitu samdiniu sužinoję, jog apsivogė. Ar iš tikrųjų Paulauskams dirbo ilgapirštis, kuriam sutuoktiniai suorganizavo linčo teismą, paaiškės per tyrimą. Kuomet stipriai sumuštas žmogus mirė, buvo nuspręsta jį užkasti, prieš tai nukirtus galvą bei galūnes. Deja, paslaptis netruko pasklisti ir pasiekė pareigūnų ausis. Pirminiais duomenimis, samdinys buvo užkastas ( kada nužudytas - tikslinama) liepos 14-ąją, o jau 15-osios popietę Paulauskų sodybos prieigas naršė kriminalistai, galiausiai atradę šviežius nusikaltimų pėdsakus.
Prieštaringa versija
Spaudoje jau pasirodė ir daugiau šiurpą keliančių šio įvykio detalių. Buvo teigiama, jog nukirstą nelaimėlio galvą egzekutoriai įmetė į kiaulių lovį. Kuomet gyvuliai ją apgraužė, buvo nuspręsta šią kūno dalį užkasti. Yra ir dar viena versija. Vyriškis, kuris dirbo samdiniu Paulauskų ūkyje, susirgo ir šeimininkai, net nepabandę pasirūpinti jo sveikata, iškviesti gydytoją, ligonį uždarė tvarte. Po savaitės, taip ir nesugebėjęs išsikapstyti iš ligos gniaužtų, nelaimėlis mirė. Štai tada šeimininkai, vengdami papildomų rūpesčių (galbūt ir rimtų įtarimų) kūną užkasė netoli savo sodybos. O galvą ir rankas bei kojas nukirto vien tam, kad būtų paprasčiau palaidoti palaikus... Be abejo, ekspertai nustatys tikslią vyriškio mirties priežastį, kuri leis daryti atitinkamas išvadas. Jeigu ši versija pasitvirtintų, kaltinimas nužudymu galėtų būti pakeistas į švelnesnį (pavyzdžiui, į tai, jog žmogui nesuteikta pagalba bei lavono išniekinimas).
Su kaimu nebendravo
Giniūnų kaimo gyventojai gerokai nustebo sužinoję, jog Paulauskai įtariami įvykdę tokį žiaurų nusikaltimą. Viena šeima sakė negalinti patikėti, jog ūkininkai suimti - esą dar tą patį rytą matė keliu važiuojant tamsiai mėlynos spalvos golfuką - Paulauskams priklausantį automobilį. Tačiau moteris negalėjo patvirtinti, jog prie jo vairo sėdėjo Ramutė... Žmonės tikino, jog Paulauskai nebuvo linkę bendrauti su kaimo žmonėmis, su jais ryšių nepalaikė. Minėtą sodybą Giniūnų kaime sutuoktiniai nusipirko maždaug prieš šešerius metus. Jie čionai atsikraustė iš Garliavos (Kauno r.) ir pradėjo ūkininkauti - augino paukščius, gyvulius, dirbo žemę. Ramutė gamino sviestą, kitus pieno produktus ir veždavo parduoti į Kauną. Dažniausiai moteris prekiaudavo Žaliakalnyje esančiame Zanavykų turguje. Esą čia ji prisikalbindavo nemažai savo būsto neturinčių asocialių asmenų, kurie dirbdavo jos ūkyje už maistą ir pastogę. Paulauskai buvo pasistatę kelis didelius ūkinius pastatus, tačiau namas, kuriame jie buvo įsikūrę, labiau panašus į apleistą tvartelį - aplink baisi nešvara, netvarka. Beje, lankydamasi šioje staiga ištuštėjusioje sodyboje už ūkinio pastato pastebėjome suslėgtą sūrį - galima tik įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis pagamintus maisto produktus iš moters rankų pirko kauniečiai... Kieme tuo metu žolę pešiojo nemažas pulkelis įvairių paukščių - viščiukų, žąsiukų, kalakučiukų. Prie ūkinio pastato buvo pririštas didelis šuo. Apie pietus jam buvo paduota ėdalo - kažkas pasirūpino namų sargu (kaimo gyventojų teigimu, galbūt čia buvo atvažiavęs žentas). Kieme stovėjo purvais aptaškytas "VW Golf". Atrodo, tai tas pats sutuoktiniams priklausantis automobilis. Kitais duomenimis, sutuoktiniai Giniūnuose apsigyvendavo tiktai vasarą (jų sodyboje sulaikytas R. Bartasevičius - taip pat garliaviškis). Paulauskų dukra su šeima gyvena Garliavoje. Sutuoktiniai turi dar ir sūnų.
