Vokiečius tiesiog šiurpina automobilių vagys iš Lietuvos. Jau beveik anekdotu tapo dažnai kartojamas Vokietijos teisėsaugos pareigūnų klausimas - kiek milijonų žmonių gyvena Domeikavoje? Mat aiškėja, jog dauguma automobilių grobimais bei vagystėmis įtariamų nusikaltėlių yra būtent iš Kauno ir jo apylinkių. Beje, dabar, be Domeikavos, mūsų kraštą "sėkmingai" garsinti pradėjo ir Garliava... Tenka priminti, jog iki gegužės 1-osios Vokietijos pareigūnai galėjo neįsileisti atskirų piliečių arba taikyti jiems tam tikrus apribojimus. Vokietijos ryšių karininkas I. Richteris teigia, jog dabartiniu metu šalis negali neįsileisti Europos Sąjungos piliečių. Pasinaudodami šia galimybe į Vokietiją yra išvykę daug Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovų. To paties I. Richterio pateiktais duomenimis, šiemet jo kolegoms teko domėtis daugiau nei 300 Lietuvos piliečių, įtariamų automobilių vagystėmis.
Juodas biznis duoda didžiulį pelną
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas patvirtino, jog nusikaltėlių veiklos metodai gana įvairūs ir, be abejo, gerai žinomi, nors nuolat ieškoma naujų nusikalstamos veiklos formų. Paprastai automobilių vagystėmis užsiima gerai organizuotos nusikaltėlių brigados. Vieni pavogtus apynaujus automobilius gabena į iš anksto išnuomotus angarus, kiti organizuoja "juodadarbius", kurie automobilius ardo ir ruošia detales gabenimui į Lietuvą. Detalės atsiduria vadinamuosiuose automobilių sąvartynuose, prekiaujančiuose naudotais automobiliais ir jų detalėmis. Būtent per šias įmones lengviausia realizuoti tai, kas pavogta Vokietijoje. Paprastai minėtos įmonės yra sukaupusios didžiulius detalių kiekius, prekyba vyksta gana intensyviai, todėl patikrinti ir išsiaiškinti, ar parduodamos detalės yra vogtų automobilių - gana sunku. Be to, dalis tokios produkcijos iškeliauja į Rytus.
Automobilių vagystės nusikaltėliams duoda didžiulį pelną. Juk, pavyzdžiui, į vieną treilerį telpa iki 12 tonų detalių arba 3-4 išardyti automobiliai (pakankamai kukliai skaičiuojant). Vienas automobilis vidutiniškai gali duoti ne mažiau kaip 5 000 eurų pelno, na, o yra tam tikrų "firmų", kurios per metus atlieka 30 tokių reisų. Sudauginus šiuos skaičius gausime įspūdingą rezultatą, kuris patvirtina, jog šiame juodajame versle sukasi didžiuliai pinigai. Vėliau jie grįžta į organizuotų nusikaltėlių rankas ir naudojami kitiems nusikaltimams - narkotikų prekybai, padirbtų pinigų platinimui, prekybai žmonėmis ir t. t.
Vadeivos sėdi namuose
Paprastai grupės vadeivos sėdi Kaune ar jo apylinkėse ir organizuoja visą šią veiklą. Jie patys dažniausiai net neišvyksta iš Lietuvos - dirba telefonu, internetu. Na, o konkretūs automobilių vagys - ne kartą teisti, solidžią kriminologinio gyvenimo patirtį turintys ir gerai šią veiklą įvaldę asmenys. Jie - gerai pasiruošę, apsirūpinę reikalinga įranga, moka atlikti daugybę funkcijų (pavyzdžiui, greitai atjungti signalizaciją) ir t. t. Kiti rūpinasi patalpomis, nuomojasi didžiulius sandėlius, angarus. Beje, neretai jų bendrininkais tampa ir patys vokiečiai, kurie padeda išnuomoti patalpas ir t. t. Pavogtus automobilius ardo vadinamieji juodadarbiai, iš patalpų neišeinantys nei dieną, nei naktį. Labai dažnai tai būna Lietuvoje užverbuoti jauni vaikinai iš kaimo arba bedarbiai, sunkiai besiverčiantys asmenys, kuriems pažadėtas neblogas uždarbis ir kurie dažnai net nežino, jog ardo vogtus automobilius... Pareigūnų duomenimis, šie žmonės paprastai savo biografijos nebūna susitepę...
Svarbu gerai sumėtyti pėdas...
Stengdamiesi neįkliūti teisėsaugininkams, nusikaltėliai visaip bando mėtyti pėdas. Gabendami detales į Lietuvą, dažnai naudojasi padirbtais dokumentais, nurodo fiktyvią krovinio kilmės šalį. Pavyzdžiui, nors krovinys pakraunamas Vokietijoje, dokumentuose nurodoma, jog jis gabenamas iš Prancūzijos. Pareigūnams pasidomėjus firmomis, kurioms esą priklausydavo tokie kroviniai, paaiškėdavo, jog arba tokios išvis neegzistuoja, arba užsiima visai kita veikla, arba pateikti duomenys, adresai neatitinka egzistuojančių realybėje.
Intensyviai bendradarbiaudami su Lietuvos pareigūnais, Vokietijos policininkai keliuose miestuose šį pavasarį sulaikė net 20 asmenų, įtariamų automobilių vagystėmis, grupę. Dalis jų - vairuotojai. Beje, pastarieji, kaip ir automobilių ardytojai, dažniausiai būna nekalti. Jie tiesiog paima krovinį ir veža jį nurodytu adresu, dažnai net nežinodami, koks jo turinys.
Prabangūs automobiliai - Rytų rinkai
Lietuva - labai patogioje geografinėje padėtyje. Ji tampa tranzitine pavogtų automobilių, gabenamų į Rytus, šalimi. Į Lietuvą automobiliai atgabenami tiek sausumos, tiek jūrų keliu ir parduodami. Rytuose, ypač Kazachstane. Ten paklausūs prabangūs visureigiai arba geros komplektacijos automobiliai (ypač vertinamas kondicionierius, odinės sėdynės ir t. t.). Netgi ne taip svarbu jų markė. Paprastai Vakaruose tokiais automobiliais važinėja pensinio amžiaus žmonės, kurie nebūna įpratę saugoti savo turtą, iš tokių asmenų lengva jį pagrobti netgi nenaudojant jėgos ar kokių nors ypatingų priemonių... Po to gali būti klastojami dokumentai, pakeičiami kėbulo numeriai (šioje srityje dirba nusikaltėlių pasamdyti labai geri specialistai), arba jie registruojami neegzistuojančios firmos vardu ir sausuma ar jūriniais konteineriais gabenami į Lietuvą.
Vokietija neapsiribojama
D. Zaso teigimu, lietuviai mėgsta migruoti. Ir nebūtinai pavogtus automobilius veža tiktai į Lietuvą. Tam tinka Olandija, Ispanija, netgi Afrikos valstybės. Organizuoti automobilių vagystes naudinga ne tik todėl, kad šis "verslas" duoda didžiulį pelną, bet ir dėl to, jog už vagystes nėra numatyta tokia didelė atsakomybė, kaip, pavyzdžiui, už narkotikų platinimą. Jei nepavyksta įrodyti, kad vagystė organizuota, o ją įvykdė tik pavieniai asmenys, atsakomybė dar švelnesnė. Paprastai patyrę vagišiai puikiai žino, kaip elgtis, ką daryti ir sakyti juos užklupusiems pareigūnams... Beje, mūsų teisėtvarkos pareigūnai kartu su kolegomis vokiečiais suka galvas, kaip įrodyti, kad automobilius vagia organizuotos nusikaltėlių grupės. Užsieniečiai pareigūnai dar labai naiviai vertina nusikaltėlių parodymus, nėra pripratę, jog šie gali įžūliai meluoti, apsimetinėti, nurodyti kitus jų asmenybę patvirtinančius duomenis ir t. t.
- Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nėra didelė problema - juk mūsų vagys išvyksta į užsienį, ten vagia ir grobia užsieniečių, o ne mūsų automobilius, ir jų detalėmis užpildo rinką, tačiau juk iš tiesų tos didžiulės pinigų sumos patenka į šešėlinį verslą, veikia ekonomiką, be to, šių pinigų dėka vykdomi kiti nusikaltimai - prekyba narkotikais, padirbtų pinigų platinimas ir t. t., - tikina Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas D. Zasas.
100 vagių grupuočių
Deja, nors ir daug nusikaltėlių išvyko į užsienį, Lietuvoje automobilių vagystės pareigūnams vis dar kelia didžiausią galvos skausmą. Jų skaičius auga. Štai per 7 šių metų mėnesius šalyje buvo pavogti 3 576 automobiliai ( pernai iš viso - 3 373). Šiemet pirmauja Vilnius. Sostinės gyventojai neteko 854 automobilių, Kauno - 700. Pernai buvo atvirkščiai - daugiau transporto priemonių neteko kauniečiai. Policijos pareigūnams pavyksta surasti apie pusę pavogtų automobilių, bet tai nereiškia, kad tiek pat išaiškinama nusikaltėlių. Dauguma savininkų savo turtą išsiperka. Šis "verslas" tiesiog klesti.
Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje pavyko išaiškinti 93 organizuotas automobilių vagių grupes (pernai - 68), kurių sudėtyje - 273 asmenys (pernai - 199). Iš viso sulaikyti 856 įtariamieji (pernai jų buvo 647). Primename, jog tai 7 šių metų mėnesių duomenys. Vagišiai paprastai būna gana jauno amžiaus - vyresnieji, kaip matome, užsiima rimtesniais darbais...
