Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusį šeštadienį Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai, gavę pranešimą, iš Šešupės ties Santakos kaimu (Kalvarijos sav.) ištraukė apirusį Kalvarijos gyventojo Ovidijaus Matusevičiaus (6 m.) kūnelį. Mažylis pradingo paskutinįjį šių metų vasario šeštadienį ir nuo to laiko buvo laikomas dingusiu be žinios.
Lemtingąją vasario 26-ąją Ovidijus po pietų išėjo į lauką. Kadangi vyresnysis brolis Osvaldas (13 m.) žaidė kitur, jaunėlis vienas patraukė prie ledo sukaustytos Šešupės. Ši upė yra prie pat namų - vos už keliasdešimties metrų, tad prie jos pripratusiems namiškiams problemų, rodės, nekėlė. Berniukų mama Alė Matusevičiūtė (32 m.) tuo metu buvo prigulusi popietės poilsio.
Alė Matusevičiūtė jaunėlio sūnaus pasigedo vakare, kai jau pradėjo temti ir į namus parėjo tik vyresnysis. Pastarasis pasakė popiet matęs, kaip Ovidijus prisirišo prie pagalio virvelę ir su tokia meškere išėjo neva pažvejoti prie upės. Motiną apėmė nerimas. Ji ir Osvaldas ieškojo berniuko aplink namus, vaikščiojo pas jo draugus, tačiau veltui.
Bevaisis buvo ir į paiešką įsitraukusių Kalvarijos policininkų darbas. Mamai aptikus neryškius šešiamečio batų pėdsakus ant upės kranto, apniko mintis, kad vaikas įkritęs į vandenį. Tomis dienomis Šešupė buvo užšalusi tik pakraščiuose, o viduryje tekėjo vanduo. Srovė buvo labai stipri - bet koks įmestas daiktas tuoj pat nutoldavo.
Kitą dieną į Ovidijaus paieškas įsitraukė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai. Tai buvo kartojama kelias dienas. Visos pastangos - veltui. Netrukus narai, aptikę upėje, ištraukė Ovidijaus pasidirbdintą meškerytę, o po kelių savaičių - ir berniuko striukę, gerokai nutolusią nuo lemtingosios vietos.
Balandžio pradžioje, kai visiškai nutirpo upės ledas ir vanduo išsiliejo į krantus, skenduoliuko pėdsakų ieškojo keturi specialiai apmokyti pėdsekiai šunys, atgabenti iš Kauno. Turėta vilties, kad lavono kvapą užuodžiantys keturkojai išnaršys upės pakrančių žoles, kuriose tikėtasi rasti nelaimėlio kūną. Ir šis darbas buvo perniek. Tada jau beliko laukti, kada upės vanduo pats iškels ir atiduos skenduolį...
Būtent šį kraupų radinį, iš pradžių labiau priminusį į vandenį įmestą maišą, ir aptiko Santakos kaimo gyventojas, atėjęs girdyti karvės. Ovidijaus tėvai atpažino sūnaus lavoną. Manoma, kad jis visą laiką nuo vasario pabaigos buvo kažkur užsikabinęs ir narai jo nepastebėjo, nors aplinkui plaukiojo ir ieškojo. Nelaimėlio kūnas rastas bemaž už dešimties kilometrų nuo vietos, kurioje berniukas įkrito į vandenį.
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Ovidijaus dingimas jau buvo apaugintas įvairiausiais gandais
Eugenijaus NAIKELIO nuotr.:
- Iš Kauno atgabenti pėdsekiai šunys ieškojo skenduolio, išplauto į krantą, tačiau nesėkmingai
