Remigijus RAINYS
Jurbarko rajone, Antkalnės kaime, gyvenusi Eugenija Stankaitienė (68 m.) vyrą palaidojo prieš daugelį metų. Buvusiai kolūkio melžėjai, namiškių vadinamai tiesiog Gene, nelengva buvo vienai suktis aštuonių hektarų ūkelyje ir tvarkytis sodyboje, kurioje jos amžiną atilsį vyras pristatė daugybę įvairiausių pastatų bei pastatėlių. Vis dar žvitrią ir niekada jokiomis ligomis nesirgusią senolę pašefuodavo šalia gyvenanti dukterėčia Aniceta Nacienė (53 m.) ir jos sūnus Darius (24 m.), tačiau šiems pakakdavo darbų ir savame ūkyje. Todėl E. Stankaitienė labai apsidžiaugė, kai tapti jos įnamiu panoro 59 metų Algimantas Baltrušaitis.
Jis buvo kilęs iš vos už keturių kilometrų esančios Veliuonos, tačiau gimtuosiuose kraštuose po ilgų klajonių pasirodė tik prieš trejus metus. Pasak vietinių gyventojų, Algis sugebėdavo ir malkas sukapoti, ir vandens prinešti, ir gyvulius pašerti, tačiau niekur nepritapdavo ilgesniam laikui dėl savo polinkio į alkoholį. Prieš pusantro mėnesio jį priglaudusi Eugenija Stankaitienė pradžioje įnamiu buvo patenkinta, giminaičiams gyrėsi pavasario darbams turėsianti gerą artoją, tačiau paskutinėmis dienomis prasitarė norinti, jog A. Baltrušaitis išsikraustytų. Apie tai, kad Algimantas ją skriaudė, senoji nekalbėjo.
Lemtingosios dienos popietę Anicetą Nacienę, atnešusią Eugenijai jos motinos, o Genės tikros sesers Anelės Astrauskienės, siunčiamą bidonėlį pieno, sustabdė iš tvarto išėjęs Algimantas Baltrušaitis. Jis pasakė, kad senolė prigulusi pailsėti, ir liepė jos netrukdyti. Aniceta bidonėlį pastatė priemenėje ant stalo ir sugrįžo namo. Po kurio laiko vėl atėjusi pas tetą, moteriškė pamatė, kad pienas taip ir nepaliestas, todėl pravėrė Eugenijos kambario duris. E. Stankaitienė gulėjo lovoje, o iš po ant veido užtraukto apkloto tesimatė tik kakta. Aniceta pašaukė tetą, o kai ši neatsiliepė, nutraukė apklotą ir tuoj suprato, kad Genė nebekvėpuoja. Moteris bandė daryti giminaitei dirbtinį kvėpavimą, tačiau visos pastangos buvo bergždžios.
Kol atvyko policijos operatyvinė grupė ir tą savaitgalį budėjęs Jurbarko rajono vyriausiasis prokuroras Vidmantas Diržius, Algimantas Baltrušaitis tūnojo daržinėje ir į sodybą besirenkantiems greitai pasklidusią nelemtą žinią išgirdusiems kaimynams nesirodė. Algis išlindo tik atvykus operatyvininkams. Apžiūrinėdami negyvėlę pareigūnai išorinių smurto žymių nepastebėjo, tad aiškiai neblaivus ir kažko sunerimęs A. Baltrušaitis pastebimai pažvalėjo. Vyriškis tikino, kad buvo išėjęs aplankyti brolio Stanislovo, ir net rodė neva iš jo pasiskolintą dešimtinę. (Kitą dieną apylinkės inspektoriaus Dariaus Butkaus apklaustas Stanislovas Baltrušaitis brolio žodžius Paneigė.) Kai vyriausiasis prokuroras Vidmantas Diržius pasakė, kad mirusiosios kūną būtina vežti į Jurbarką teismo medicinos ekspertizei, A. Baltrušaitis vėl paniuro ir ėmė rūkyti cigaretę po cigaretės. E. Stankaitienės giminaitės ėmė prašyti senajai skrodimo nedaryti, mat baiminosi papildomų išlaidų, tačiau patyręs prokuroras nenusileido ir negyvėlės kūnas buvo išgabentas. Kitą dieną teismo medicinos ekspertas nustatė, jog Eugenija Stankaitienė buvo pasmaugta, be to, sulaužytas šonkaulis.
Nieko blogo neįtarianti Aniceta pakvietė vėl pastogės netekusį A. Baltrušaitį nakvoti jos troboje. Anksti rytą Algimantas susiruošė kažkur eiti. Kai šeimininkė paklausė, kur keliauja, A. Baltrušaitis atsakė, kad į tualetą. Netrukus atvažiavo E. Stankaitienės sūnėnas iš vyro pusės Zenonas Velička su žmona, kuriam jau prieš kelerius metus buvo įteikti sodybos paveldėjimo dokumentai. Zenonas atrakino namo duris ir paklausė Dariaus Nacio, kur dingo A. Baltrušaitis. Darius užėjo į daržinę ir pamatė, kad Algimantas kažką veikia ant šieno. Pašauktas A. Baltrušaitis atsiliepė, jog meta šieną arkliui, ir Darius sugrįžo pas Z. Veličką. Po kurio laiko Darius vėl nuskubėjo į daržinę ir šį kartą rado A. Baltrušaitį kybantį kilpoje. Darius žaibu nulėkė į trobą ir atsinešęs peilį kilpą perpjovė, tačiau vyriškių pastangos atgaivinti pakaruoklį nuėjo per niek. Niekuo padėti negalėjo ir skubiai atgabenta gydytoja. Algimantas Baltrušaitis, pasmaugęs senutę ir teradęs tik 10 litų, pats sau paskelbė ir įvykdė mirties nuosprendį.
