Seniausia mums žinoma planeta susiformavo prieš beveik 13 mlrd. metų, yra daugiau kaip dvigubai didesnė už Jupiterį ir sukasi apie pulsarą bei baltąją nykštukę, ketvirtadienį (07.10) paskelbė NASA astronomai.
Palyginti su gana jauna ir stabilia, ramiame Paukščių Tako galaktikos rajone esančia mūsų sistema, kur Žemė ir kitos planetos skrieja aplink vieną, prieš 5 mlrd. metų susidariusią žvaigždę, minimos sistemos su seniausia žinoma planeta praeitis buvo išties audringa, per spaudos konferenciją sakė mokslininkai.
Senoji planeta yra netoli kamuolinio žvaigždžių spiečiaus centro. Šis spiečius yra už 5,6 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Skorpiono žvaigždyne. Vienas šviesmetis yra maždaug 10 trilijonų km - atstumas, kurį per metus nukeliauja šviesa.
Anksčiau manyta, kad kamuoliniai spiečiai nėra palanki terpė planetoms atsirasti, nes jie susiformavo labai anksti, kai visatoje dar buvo mažai sunkesnių elementų, būtinų planetoms.
Tačiau šis tyrimas, kurio metu buvo analizuojami kosminio teleskopo "Hubble" duomenys, rodo, kad net kamuoliniuose spiečiuose gali atsirasti planetos, sakė Steinnas Sigurdssonas (Steidas Sigurdsonas) iš Pensilvanijos universiteto.
"Mūsų nuomone, tai, ką radome, yra pirmosios kartos planetų pavyzdys, - sakė S.Sigurdssonas. - Manome, kad ši planeta su savo žvaigžde susidarė prieš 12,713 mlrd. metų, kai (mūsų) galaktika buvo labai jauna ir dar tik formavosi".
Žemė ir visa mūsų Saulės sistema yra trečiosios kartos darinys, susiformavęs iš dujų, kurios buvo užterštos ankstesnių kartų žvaigždžių pelenais. Saulė yra pavienė žvaigždė, tiesiogiai nesąveikaujanti su jokia kita žvaigžde.
Susidariusi aplink žvaigždę, kuri buvo panaši į Saulę, seniausioji planeta kartu su savo žvaigžde buvo įtraukta į kamuolinio spiečiaus centrą. Tada planetą pritraukė neutroninė žvaigždė ir jos porininkė ir visi keturi dangaus kūnai sudarė sudėtingą sistemą.
Neutroninė žvaigždė pritraukė į Saulę panašią žvaigždę ir planetą, o savo buvusią porininkę išsviedė tolyn į kosminę erdvę. Laikui bėgant planetos žvaigždė paseno ir virto raudonąja milžine, o vėliau - baltąja nykštuke. Tai mirštanti žvaigždė.
Tuo tarpu neutroninė žvaigždė virto sparčiai besisukančiu pulsaru, ir jo sukimosi pokyčiai padėjo mokslininkams nustatyti, kad vienas iš šių trijų vienas apie kitą "šokančių" dangaus kūnų yra planeta, sakė Harvey Richeris (Harvis Ričeris) iš Britų Kolumbijos universiteto.
Seniausia žinoma planeta yra per toli nuo mūsų, kad galėtume ją tiesiogiai stebėti, tačiau pagal pulsarą veikiančią jos gravitacijos jėgą mokslininkai nustatė jos masę ir padėtį.
Ši planeta yra viena iš daugiau kaip 100 žinomų planetų, nepriklausančių Saulės sistemai.
"Reuters"-BNS
