Manoma, kad moteris gali būti arba motina, arba meilės vaidilutė. Vis dėlto kiekgi moterys iš tikrųjų turi seksualinių vaidmenų? Nejaugi vyrai tokie primityvūs, kad nuolat turi rinktis: „Su kuo aš gyvenu? Kas ji? Motina ar vaidilutė? Kai chalatu vilkinti virtuvėje - motina! Tikrai, be abejonių. O kai su perregimomis nėriniuotomis kojinėmis? Vaidilutė!
Kaip, kurią akimirką įvyksta tas susiskaidymas į motiną ir ne motiną? Ar tikrai moterys yra dvilypės?
Santykiuose su priešinga lytimi moterys gali vaidinti keturis seksualinius vaidmenis! Keturis...
Tai: sekso objektas (meilės vaidilutė), sesuo (gyvenimo palydovė), romantiškas idealas ir pagaliau motina.
Garsus psichoanalitikas A. Louenas rašė: „Žmonijos istorijoje atsiradus sąmonei ir kultūrai, atsisakius matriarchalinės gyvenimo sanklodos, moters asmenybė susiskaido į motiną ir sekso objektą, taip numatydama tikslią moters vietą šiame kultūriniame sluoksnyje. Vėliau, atsiradus krikščionybei, išsiskyrė dar vienas meilės tipas - broliška meilė. Taip susiformavo du moters esybės aspektai: sesuo ir romantinis idealas. Keturios moters pusės atitinka keturias moters asmeninio gyvenimo stadijas: dukra, sesuo, romantiškas idealas ir motina. Išgyvendama kiekvieną etapą, eidama baigiamojo motinos etapo link, moteris tarsi sugeria savyje visus šiuos vaidmenis, viena stadija išauga iš kitos. Taip formuojasi brandi asmenybė“.
Moteris negali tapti gera motina, jeigu jos gyvenime nebuvo ankstesniųjų stadijų. Ji negali būti susiformavusi asmenybė, jeigu įstrigo kurioje nors ankstesnėje pakopoje pakeliui į olimpą. Jeigu ji vis dėlto nukrypo nuo teisingo kurso, suaugusi turės vienokį ar kitokį asmenybės defektą, joje vyraus vieni ar kiti elgesio stereotipai, atitinkantys „įstrigimo“ vietą.
O kas tuo metu darosi su brangiaisiais vyrais? Sveikoje santuokoje vyras žmoną vertina kaip vientisą asmenybę. Jam nekyla klausimų, kur ir su kuo jis. Vyras visa savo esybe reaguoja į mylimą žmoną, jo psichika nesiskaido pagal pasirinkimo galimybes. Įvairiose situacijose žmona vyrui būna meilužė, sesuo, nežemiškas idealas, o ypatingomis akimirkomis - motina.
O dabar apie nesveikus santykius. Jeigu „įstrigusi“ moteris turi specifinį seksualinį vaidmenį, o jos elgesio stereotipas ribotas, vyras ją suvoks būtent tokiame vaidmenyje. Jeigu vyrui reikia šeimos motinos, maitintojos ir guodėjos, į kurį seksualinį vaidmenį jis sureaguos? Kokių charakterio bruožų ieškos? Kokios nežemiškos išvaizdos turi būti ta moteris? O jeigu reikia draugės - ištikimos ir tvirtos, kur vyras ieškos „žaviosios“? Tikrai ne naktiniuose klubuose, bet tabako dūmuose, kuriuose pragaišta intelektualės, trokštančios savo dvasinius turtus atiduoti proto broliams.
1. Sekso objektas - tokia moteris, kuri leidžia savo kūną naudoti seksui. Meilės jausmų vyrui nėra, jie netgi trukdo. Kai kurios tokios moterys papildo profesionalių meilės vaidilučių eiles. Pinigų troškimas - tik paniekos vyriškajai lyčiai išraiška. Tokia moteris mano, kad visi vyrai jos trokšta, visiems ji reikalinga. Ji labai anksti suvokia savo seksualumą. Psichologiškai meilės vaidilutė vaizduoja meilės poreikį, ji įstringa dukters - kaprizingos ir išpaikintos - stadijoje, jai nepavyksta atsikratyti mažosios tėvelio mergaitės vaidmens. Tokia dukra vaikystėje buvo atstumta ir nemylima motinos. Ji emociškai prisirišo prie tėvo, todėl suaugusi nesąmoningai visuose vyruose ieško tėvo, kuris ja rūpintųsi, mylėtų. Nesąmoningi erotiniai polėkiai, kurių kiekvienai bręstančiai mergaitei kyla tėvo atžvilgiu, sukuria per didelę priklausomybę nuo vyro, kurią tokia moteris realiame gyvenime neigia. Atstūmimą vaikystėje ji bando kompensuoti suaugusi, užkariaudama vyrų meilę, bet kartu neduodama savosios.
2. Seseriškas požiūris į vyrus grindžiamas bendrais interesais ir principais. Seseriškas požiūris iš esmės yra aseksualus, t.y. formuojasi nuo 5-6 metų iki paauglystės, kai berniukai ir mergaitės dar nerodo aktyvaus seksualinio susidomėjimo. Santuokoje tokie santykiai suteikia abipusę paramą. Seksualinė sritis nėra vyraujanti, ji - tarsi tarp kitko. Moteris jaučiasi padėjėja, bendražygė, ji nori žinoti visus jo reikalus, būti nepakeičiama visuose sumanymuose. Santuokinis seksas - tarsi tarpusavio paramos ir šeimos laidas. Veiksmai lovoje - tik viena bendradarbiavimo rūšis. Problemos prasideda tada, kai vyras staiga susiruošia turėti asmeninį gyvenimą, apie tai nepranešdamas savo bendražygei. Tada viskas. Žmona pradeda kovą, pavadintą „apskaita ir kontrolė“. Priežastys taip pat slypi vaikystėje. Mergaitė neigia savo seksualumą dėl giliai tūnančio kaltės jausmo. Motina buvo griežta ir slopino tėvą. Dukra tapo jo sąjungininke, tarsi drauge ir seserimi. Moteris-sesuo nesąmoningai tapatinama su motina, kuri prisiima atsakomybę už šeimą, tėvą, kuri netgi gali niekinti vyrą dėl jo silpnumo. Tokios moterys-seserys yra gana agresyvios, joms būdingi vyriški charakterio bruožai.
3. Romantiškas idealas. Psichoseksualinis tokios moters vystymasis atitinka 16-17 metų paauglystės stadiją. Tai gerai išauklėta mergina, kuriai tėvai daro įtaką griežtai drausdami demonstruoti bundantį seksualumą. Tai jau didelė tėčio mergaitė. Mergina neišvengiamai išstums savo seksualinius jausmus. Tokią charakterio struktūrą psichoanalitikai vadina isteriška moterimi, „Priešvedybinių žaidimų“ periodu ji vaidina romantišką idealą, atrodo patraukli, susijaudinusi, trokštanti artumo. Bet vos tik svajonės įsikūnija, ji iškart praranda susidomėjimą tokia neromantiška meile. Ji puola už šeimos ribų ieškoti dar vieno jaudinančio romano. Tokia moteris visada turi meilužį, kuriam yra romantiškas idealas, nes jai nuolat reikia romantiškos meilės. Jos elgesys vyrų atžvilgiu visada provokuojantis. Kartais net pati to nepastebėdama ji peržengia priimtų elgesio normų ribą, nes visi privalo pastebėti jos grožį ir nepakartojamumą. Isteriška moteris nuolat gundo ir vilioja vyrus į spąstus, o vėliau nuo jų pasprunka. Tokia moteris mielai priima vyrų seksualinį susidomėjimą, tačiau jai jis nesusijęs su meile. Ji rūpinsis vyru, tačiau nebus reali, visavertė partnerė.
4. Moteris-motina. Ši moteris praėjo visas vystymosi stadijas, tačiau negali savyje sujungti visų moteriškos esybės briaunų. Ji nesusiformavo kaip vientisa asmenybė. Vis dėlto moteris-motina šalia vyro jaučiasi brandi asmenybė, puikiai suvokianti visas jo silpnąsias puses. Kartais išrinktajam suteikia seksualinę laisvę, bet visada pasirengusi pasiaukoti. Tokioms moterims vyrai labai dažnai pasirengę išpasakoti savo liūdesį, prisispausti prie tvirtos motiniškos krūtinės. Motinos vaidmuo verčia atsisakyti savęs, nuo „sesers“ ji skiriasi tuo, kad „sesuo-šeimininkė“ save laiko lygia vyrui ir gali jam padėti. Kenčiančios motinos vaidmenyje galimi mazochistiniai bruožai, ji į vyrą žiūri kaip į sūnų. Vaikai tampa svarbesni nei jos asmeninis gyvenimas, būtent per šį pasiaukojimą moteris ir dominuoja vyro atžvilgiu. Regimai gerovei paaukojami seksualiniai jausmai, ji nesugeba kovoti už savo teisę į seksualumą ir emocinį pasitenkinimą.
Keturi seksualiniai moters vaidmenys - psichologinės sudėtinės dalys, atspindinčios vienokį ar kitokį elgesio tipą. Iš tikrųjų grynų tipų nėra, visi jie tam tikru metu susimaišo tarpusavyje. Vyrai atitinkamai reaguoja į šiuos kūrybinius moters sugebėjimus. Kiekvienas moteryje randa būtent tai, ko nesąmoningai ieško, laikydamasis savo neurozinių nuostatų. Vyrai taip pat turi savo seksualinių vaidmenų, kurie irgi neatitinka idealo. Galbūt todėl mes ir randame vienas kitą, bandydami dvi neurozes sujungti į vieną didelę „ligą“?
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
