"Sunku parduoti sagas, automobilius ar koka-kolą, nes tos prekės ne visiems reikalingos. O sekso reikia visiems. Tai pati paklausiausia prekė..."
Šiuos žodžius pasakė vokietė seks-industrijos karalienė Beata Uze. Ir su šia legendine seks-bizniere turbūt neverta ginčytis: pasak ekspertų, sekso industrijos metinė apyvarta pasaulio mastu - daugiau nei 100 milijardų dolerių. Aišku, prekyba ginklais ar narkotikais žymiai naudingesnė. Bet prekybą ginklais uzurpavo megakorporacijos, o už prekybą narkotikais valstybė vis grasina pasodinti už grotų. Įsilieti į seks-verslininkų gretas gali vos ne kiekvienas. Juk dažniausiai tam nereikia nei ypatingų žinių, nei ypatingų sugebėjimų. Pakanka to, kuo mus apdovanojo gamta...
Moterys uždirbo milijardus. Tik ne sau...
Pagrindinė ir pelningiausia seks-industrijos sfera - paslaugų teikimas, t. y. prostitucija.
Ne veltui prostitucija vadinama pačia seniausia profesija - ji susiformavo dar gerokai prieš tai, kai žmonija išrado piniginius ženklus. O ir dabar prekyba kūnu - pagrindinis pajamų šaltinis milijonams sekso paslaugų teikėjų. Ir tai tik skaičiuojant tuos, kurie tiesiogiai darbuojasi šioje srityje, t. y. teikia seksualines paslaugas. Aptarnaujančiojo personalo - nuo sutenerių ir apsauginių iki policininkų, "dengiančių" seks-biznį, ir gydytojų, gydančių visą šią kompaniją, - kiekis į jokius skaičiavimus neįtrauktas.
Vien Rusijoje "naktinės plaštakės", ekspertų nuomone, uždirba apie 1 milijardą dolerių per metus. Vien Maskvai tenka maždaug trečdalis šios paminėtos sumos. Tačiau šią dalį išdalijus 60-čiai tūkstančių Maskvos prostitučių, kiekvienai jų ne tiek daug ir tektų...
Didžiojoje Britanijoje šie skaičiai didesni - maždaug 2 milijardai dolerių per metus. Jei kalbėtume apie JAV, Vokietiją ar Japoniją, tai ten metinė prostitucijos apyvarta siekia 6-8 milijardus. Tačiau tose šalyse prostitučių paslaugomis naudojamasi gerokai dažniau, o ir paslaugų įkainiai ne mažesni nei 100 dolerių už tradicinį "komplektą".
Tačiau visose šalyse bendra yra tai, kad pagrindinė pajamų dalis "nusėda" sutenerių kišenėse. Pavyzdžiui, Izraelyje, kur metinė sekso industrijos apyvarta siekia mažiausiai 450 milijonų dolerių, kiekviena prostitutė suteneriui per metus "atneša" ne mažiau 30 tūkstančių dolerių gryno pelno, nors pati neretai gyvena kone pusbadžiu. Gi Vokietijoje, vietos policijos duomenimis, per tris turistinės vizos galiojimo mėnesius moteris iš Rytų Europos suteneriui uždirba apie 20 tūkstančių eurų. Beje, reikia įvertinti ir tą faktą - jau beveik ketveri metai, kai prostitucija Vokietijoje yra legalizuota. Po daugelio metų trukusios kovos dėl prostitucijos legalizavimo, dabar Vokietijoje nedraudžiama prostitucijos ir viešnamių reklama, o prostitučių darbas laikomas visiškai normaliu užsiėmimu.
Nedirbsi prostitute - negausi pašalpos
Vokietijos dirbančiųjų kvalifikacijos ir pareigybių rejestre šis užsiėmimas įvardijamas kaip "tarnautoja, teikianti seksualines paslaugas".
Problemų iškilo ten, kur jų visai nebuvo tikėtasi. Fanatiškai įstatymų besilaikantys vokiečiai naujai įvardytoms "tarnautojoms" įvedė licencijavimą, profsąjungas, mokesčius ir pensijas, o neturinčias pastovaus užimtumo pasiuntė į darbo biržą. Ten ir prasidėjo įdomybės. Šiuo metu Vokietijoje - rekordinė bedarbystė, todėl darbo birža suinteresuota įdarbinti kuo daugiau žmonių - už tai federalinis biudžetas jai moka pinigus. Tad suprantama, rejestre atsiradus naujai profesijai, biržos klerkai bedarbėms vokietėms ėmė siūlyti teikti seksualines paslaugas. Žinoma, kiekviena moteris turi teisę atsisakyti tokio pasiūlymo, bet esmė, jog tris kartus atsisakius pasiūlyto darbo, keletą kartų sumažėja šiaip jau gan nemaža bedarbio pašalpa.
Buki valdininkai prieš ilgus nagus
Vokiečių kaimynai olandai, spręsdami prostitucijos problemą, yra šiek tiek daugiau pažengę į priekį. Štai, pavyzdžiui, Cherlio miestelio regioninis užimtumo ir pajamų centras išspausdino tokį skelbimą: "Sekso klubas ieško darbuotojos, pasiruošusios laisva valia atlikti seksualines paslaugas". Darbuotojai mokamas 1 600 eurų mėnesinis atlyginimas, plius papildomas užmokestis už "ypatingas paslaugas". Be to, jai numatyti atostoginiai, medicininis draudimas bei kalėdinis premijavimas. Viršvalandžiai, pagal darbo sutartį, apmokami papildomai. Keturis kartus per metus darbuotojos turi teisę į pilną, nemokamą medicininį patikrinimą. Reikalavimai kandidatei - ne mažesnis kaip 10 klasių išsilavinimas. Darbo patirtis - nebūtina.
Legalių Olandijos prostitučių galvos skausmas - valdininkų, sudarančių jų veiklos taisykles, bet absoliučiai nesuprantančių šio verslo subtilybių, bukumas. Aišku, "karštos pupytės" turi paisyti ir laikytis griežtų higienos reikalavimų, bet du su puse šimto (!) būtinų vykdyti procedūrų - to jau per daug. Pavyzdžiui, prostitutė privalo skalbti apatinius drabužėlius ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, o auginti ilgus nagus jai griežtai draudžiama, mat jais galima netyčia pažeisti prezervatyvą...
Prieglobstis sekso vergėms
Didžiosios Britanijos organizacija "Eaves" Housing for Women" pagal projektą "Poppy" vienu metu Londone gali apgyvendinti 25-ias iš priverstinės prostitucijos liūno ištrūkusias moteris. Įslaptintuose butuose, skirtingose sostinės vietose, apgyvendinamos prekybos žmonėmis aukos iš įvairiausių šalių, tarp jų - ir lietuvaitės.
Į Britanijos viešnamius kasmet parduodamų lietuvaičių skaičiai ir toliau išlieka milžiniški, o "Poppy" projektą įgyvendinanti Londono organizacija nepajėgia suteikti paramos visoms aukoms, kurioms reikalingas prieglobstis. Per pastaruosius trejetą metų į organizaciją kreipėsi aštuoniasdešimt lietuvaičių - šioje juodojoje "Poppy" statistikoje Lietuva užtikrintai pirmauja.
"Poppy" atstovė Ana Johanson pripažįsta, kad lietuvės visada buvo šio sąrašo viršūnėje. Viena vertus, anot A. Johanson, lietuvaites galima nupirkti už palyginti nedidelę sumą. Kita vertus, jos yra puikios išvaizdos - šviesiaplaukės mėlynakės patinka daugeliui, todėl yra išties paklausi "prekė".
Pasak jos, nemažai lietuvių anaiptol netrokšta grįžti į Lietuvą: namuose jos jaučiasi nepageidaujamos. "Jos sako, kad nėra baigusios mokslų ir neras Lietuvoje darbo. Be to, jaučia, kad yra pasmerktos savo artimųjų", - teigė "Poppy" vadovė.
Projekto atstovų įsitikinimu, Britanijoje tokie dideli prekybos žmonėmis mastai yra todėl, kad čia kol kas neskiriamas pakankamas dėmesys kovai su gatvės sekso industrija.
Iš gatvių - į internetą
Prancūzijoje prostitucija ne legalizuota, bet ir ne draudžiama. Tačiau nuo 1946 m. uždrausti viešieji namai, suteneriavimas, užkabinėjimas gatvėse ir nepilnamečių prostitucija. Meilės paslaugas teikianti gražuolė turi būti nepastebima, nekrintanti į akis, niekuo neišsiskirianti, o už kabinėjimąsi prie vyrų (tiksliau - siūlymąsi) - bauda. Suteneris rizikuoja būti nuteistas nuo 6 mėn. iki 10 metų (už nepilnamečių išnaudojimą). Apskritai Prancūzijoje yra apie 30 000 prostitučių (iš jų apie 7 000 Paryžiuje), dar 60 000 tuo užsiima kartas nuo karto. "Naktinė plaštakė" Paryžiuje uždirba vidutiniškai apie 8 000 eurų per mėnesį. Tačiau 95 proc. prostitučių turi sutenerius ir jiems atiduoda didžiąją dalį pinigų. Tiesa, gatvės suteneriai dabar - nykstanti rūšis. Vystantis ir plečiantis internetui, didžioji prostitučių dalis iš šalikelių persikėlė į virtualią erdvę.
Per "Viagrą" sumažėjo atlyginimai
Antrasis seks-industrijos banginis - visų rūšių ir apraiškų erotinis menas. Erotika su ženkleliu "made in Hollywood" ir grubi skandinaviškoji pornografija, Rubenso drobių reprodukcijos ir "mėnesio mergaitės" blizgančiuose žurnalų viršeliuose, kortos su nuogomis moterimis ir kompiuteriniai žaidimai, Las Vegaso striptizo klubai ir aštrių pojūčių mėgėjams skirti šou, kurių metu iš vaginos traukiami skutimosi peiliukai ir pan., o dar mėgėjiški interneto puslapiai ir gigantiški iškalbingi portalai, siūlantys tai, kas netelpa į jokius "rėmus", - visa tai seks-verslo taupyklę papildo milijardais dolerių. Skirtingais vertinimais, metinė pornoindustrijos apyvarta vien Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro 10-22 milijardus dolerių. Tačiau tradicinė pornoindustrija dabar išgyvena gilią krizę. Kadangi nėra jokių taisyklių ir reglamentavimo, ką ir kaip talpinti internete, tad pornografija kasdien "prisivilioja" vis daugiau ir daugiau buvusių pornografinių videofilmų ir pornožurnalų gerbėjų. Teigiama, jog per 7-erius paskutinius metus pornografinių puslapių internete padaugėjo net 3 000 procentų. Tik nemanykite, kad pornojuostų kūrėjams viskas jau taip blogai - JAV kasmet nufilmuojama po 3 tūkstančius XXX - filmų. Filmo sukūrimui vidutiniškai prireikia... 1 dienos.
Už vieną sceną aktorės gauna nuo 500 iki 1 500 dolerių, dažniausiai - 800 dolerių. Aktoriai apmokami perpus mažiau. Priežastys paprastos - atradus "Viagrą", įgimta supererekcija ir potencija ne tokios ir reikalingos, visi naudoja tabletes (nors vienu balsu tai neigia).
Be to, didžioji dauguma pornofilmų vartotojų - vyrai, ir, suprantama, dėmesį jie pirmiausia kreipia į moterį. O jos partneris - viso labo beveidis "gamybos" įrankis.
Žaisliukai seksui
Pati konservatyviausia seks-biznio rūšis - įvairiausių seksualių žaisliukų ir sekso prekių gamyba bei pardavimas. Čia žmogiškoji fantazija išties beribė. Jei prostitutės "meniu" nuo 3-4 iki dviejų dešimčių pozicijų, tai sekso reikmenų asortimente - šimtai ar net tūkstančiai pavadinimų. Be to, dauguma jų nesikeičia ištisus dešimtmečius. Kadangi prostitucija ir vaizduojamoji pornografija kasmet didina savo apyvartą, tai sekso prekių gamyba ir pardavimas faktiškai stovi vietoje.
Paskutinė šios sferos biznierių viltis - sekso prekėms atsiverianti Kinijos rinka. Daugiausia gyventojų turinčioje šalyje intymioji gyvenimo dalis niekuomet nebuvo atvirai aptarinėjama, o komunistinis režimas faktiškai šiai gyvenimo pusei uždėjo visišką tabu.
Dabar gi Kinijoje dorovės ir etikos normos tapo šiek tiek laisvesnės, tad milijardai gyventojų "rovėsi" iš juos varžiusio "aptvaro". Vien praėjusiais metais prezervatyvų bei priemonių potencijai gerinti buvo parduota už 10 milijardų dolerių. Jei anksčiau didžiausiomis sekso prekių rinkomis buvo Europa, Japonija ir JAV (8 proc. pasaulinės apyvartos), tai dabar azijietiškasis gigantas sparčiai ir užtikrintai vejasi lyderius.
