Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jei artėjančios Kriminalinės policijos dienos proga Alytaus policijos komisariato pareigūnai sumanytų paskatinti labiausiai pasižymėjusius savo pagalbininkus, šio rajono Kalesninkų kaime gyvenanti devyniasdešimtmetė Marytė Janavičienė neabejotinai pretenduotų į pirmąjį apdovanojimą. Mat garbaus amžiaus sulaukusi, tačiau dar gana gražiai atrodanti, guvi ir energinga senolė sugebėjo pergudrauti net septynis kartus už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus teistą, itin pavojingos recidyvistės vardą jau antrą dešimtmetį "nešiojančią" Kėdainių rajono Mištautų kaime registruotą, tačiau čia tik trumpam pasirodančią, pastovios gyvenamosios vietos neturinčią aferistę Palmirą Pilipavičiūtę (53 m.).
Sukčiuvienė į kaimą atvyko taksi
- Aš nė neįsivaizduoju, iš kur ji sužinojo mano pavardę ir tai, kad gyvenu viena, kad vyras - miręs, - įsileidusi vidun "Akistatos" žurnalistę, visų pirma nuoširdžiai nusistebėjo Marytė Janavičienė. - Bet nors tiek gerai, kad šįkart viskas laimingai baigėsi...
Marytė Janavičienė tądien laukė paštininkės - buvo pensijų išmokėjimo diena! Vienu metu senolei lyg silpna pasidarė, lyg oro trūkti pradėjo, tad ji trumpam prigulė. Staiga girdi - kažkas kieme šūktelėjo: "Atkabink duris! Įsileisk!". Kas daugiau, jei ne paštininkė - pamanė Marytė ir skubėdama susiieškojo į galulovį paremtą lazdelę... Atidarė senolė trobos duris - ogi čia stovi visai nepažįstama moteris. Ji iškart puolė gėdinti pensininkę, ko ši esanti tokia bailė, net, girdi, nuo "valdžios darbuotojų" norinti "visokiais nereikalingais kabliais" apsisaugoti. Plėšikai, kaip nesustodama tratėjo įtartina atvykėlė, užklumpa naktį - ne dienos metą, tad, girdi, nereikia taip bijoti...
M. Janavičienė pabandė paprieštarauti, esą kaimynėlę Albinutę plėšikas ne per seniausiai žiauriai sumušė vidury baltos dienos, kad ir ją pačią, Marytę, neseniai buvo užpuolę du ar trys kaukėtieji, ir labai išgąsdino, ir apiplėšė, tačiau viešnia net nesiklausė - skubiai įšoko vidun ir kažkodėl iš vidaus užkabino durų kabliuką. O jau tada pradėjo smulkiai klausinėti, kokia nuskriaustos Marytės kaimynėlės pavardė, kur Albinutė gyvenanti, kaip viskas atsitikę, ar "žulikas" nustatytas, ar jau nuteistas... Kad jau klausia, Marytė, kiek žinojo, papasakojo... Taigi "valdžios darbuotoja" teiraujasi...
Viduje atvykėlė ant stalo paskleidė, anot Marytės, kažkokius popiergalius. Neiškentusi šeimininkė tiesiai pasiteiravo, kas tamsta esanti ir ko iš jos, senolės, pageidaujanti. Viešnia pareiškė dirbanti Alytaus rajono savivaldybėje, Socialinio aprūpinimo skyriuje inspektore, o atvykusi pranešti džiugią naujieną - kadangi Marytės vyras seniai miręs, našlei priklausiusi valstybės pašalpa, tačiau ji per valdininkų aplaidumą nebuvusi išmokėta ir dabar esą susikaupę beveik 3 700 litų! Va šitą apvalią sumelę Marytė, girdi, turinti kuo skubiau, šį vakarą, pašte atsiimti (nes priešingu atveju pinigai prapuls), o už dokumentų sutvarkymą "socialinei darbuotojai" esą reikia tuojau pat sumokėti 140 litų.
M. Janavičienė prieš kokius dvejus metus jau buvo nukentėjusi nuo vienos tokios "socialinės darbuotojos", išmonijusios iš senolės kelis šimtus litų (bet taip ir nesiskundė policijai), tad dabar buvo kur kas atsargesnė. Senolė suprato, su kuo turinti reikalą, ir mintyse ėmė svarstyti, kaip aferistę demaskuoti.
- Na labai jau gerai, ponia, kad tokią naujieną pranešėte, ačiū jums už tai, bet kad aš namie neturiu nė lito, - nutaisiusi susirūpinusį balsą galop prakalbo M. Janavičienė. - Mane jau du kartus apvogė, tai daugiau pinigų namie nelaikau - visus sūnui atiduodu...
Dar kiek pamąsčiusi senolė prasitarė, jog geriausia būtų, kad didelę pinigų sumą iš pašto paimtų sūnus. Viešnia net supyko - niekas, girdi, sūnui pinigų neduos. Staiga "valdžios darbuotoja" pateikė pasiūlymą - ji neva paskambinsianti senutės sūnui ir paprašysianti, kad šis reikalaujamą mokestį (140 litų) skubiai pristatytų. Tačiau užuot surinkusi telefono numerį (Marytė pasakė sūnaus darbo telefoną), sukčiuvienė esą kažką skubiai sumakliavojo (Marytė tai puikiai matė), o suvaidino, neva su juo pasikalbėjo. Šis pinigų neva irgi neturįs - liepęs paieškoti ir sumokėti motinai. Tačiau Marytė tvirtai laikėsi ir toliau - namie, girdi, neturinti nė lito.
Supratusi, kad nieko nepeš, nepažįstamoji esą kažką piktai šūktelėjo ir išmovė pro duris. Marytė pro langą pastebėjo, kad įtartina "valdžios darbuotoja" sėdo į prie kelio laukusį taksi ir nuvažiavo Albinutės - tos kaimynėlės, kuri neseniai nukentėjo nuo plėšiko - trobos kryptimi...
- Va tada aš ir griebiau už telefono, - pralinksmėjo Marytė. - Paskambinau sūnui, paaiškinau, kokių netikėtų svečių sulaukiau, o šis iškart - policijoje dirbančiam savo sūnui...
Anūkas Dainius, kriminalinės policijos pareigūnas, kaipmat ir atlėkė į Kalesninkus.
- Įsitikinau, kad ta "valdžios darbuotoja" vis dėlto dar kvailoka, - nusijuokė M. Janavičienė. - Reikėjo skuost iš kaimo kuo greičiau, o ji, matai, iš mano kiemo nuvyko pas Albinutę, šiai irgi prikūrė visokių pasakų... Befantazuojančią ją ir sulaikė policininkai.
M. Janavičienei Albinutė vėliau užsiminė, kad nepažįstamoji jai prisistatė jau ne socialine darbuotoja, o... šiuo metu teismo laukiančio Albinos skriaudiko giminaite. Ji, girdi, atvykusi pasiteirauti, ar prisidirbęs svainis jau atlyginęs senolei padarytą žalą, o kai išgirdo neigiamą atsaką, pasisiūlė dalį ieškinio už giminaitį padengti. Tiesa, prieš tai pareiškė neturinti smulkiųjų ir pageidavo, kad Albina surastų 140 litų grąžos... Kas žino, gal gudri atvykėlė Albinutę ir būtų apmovusi, jei ne Marytės pastabumas ir greita orientacija... Taigi netikra "valdžios darbuotoja" pareigūnams įkliuvo, kaip sakoma, pačiame nusikalstamos veikos įkarštyje...
"Akistatos" turima informacija, apieškoję sulaikytą aferistę pareigūnai jos krepšyje aptiko galybę iškarpų iš laikraščių, kuriose rašoma apie vienus gyvenančius senukus. Ten pat, sako, buvo rastas ir smulkus planelis, kaip tiesiausiai iš Alytaus pasiekti Kalesninkus. Bėda ta, jog Alytaus rajone - net dveji Kalesninkai (ir Krokialaukio seniūnijoje, ir Simno seniūnijoje), tad sakydama taksistui, kur važiuoti apsukruolė, suklydo...
Beje, taksi vairuotojas, sako, neigė su aferiste veikęs bendrai - dievagojosi buvęs tik atsitiktinai Alytuje nusamdytas vairuotojas, vežęs klientę "pas tetą" ir labai nustebęs, kodėl toji nežinojusi, kur "teta" Kalesninkuose gyvenanti...
Nors ir baugoka, bet gimtinėje - mieliausia
"Akistatos" žurnalistę nustebino devyniasdešimtmetės M. Janavičienės drąsa. Kaip minėta, viena gyvenanti senolė jau tris kartus susidūrė su nusikaltėliais, tačiau gyvenamosios vietos keisti nesiruošia.
- Aš čia gimiau, čia užaugau - širdis plyštų iš skausmo, jei kas iš gimtinės išvytų, - nuoširdžiai dėstė M. Janavičienė. - Man čia - mieliausias kampelis.
Senutė sakė tik pirmosiomis dienomis po įvykdytų nusikaltimų jausdavusi šiokią tokią baimę - vėliau "visos baimės" išgaruodavusios. Nors, teisybė, prisipažino, jog per daug neprieštarautų, jei kokia kaimynėlė kada ne kada ir ateitų pernakvoti...
M. Janavičienė sakė jau girdėjusi, kad už bandymą išvilioti pinigų "valstybės darbuotoją" P. Pilipavičiūtę rajono apylinkės teismas jau spėjo ir nuteisti (supaprastinto proceso tvarka). Tačiau gavo sukčiuvienė, anot senolės, ne kaži kiek - keturiasdešimt parų arešto. Reikėjo, girdi, bausti kur kas griežčiau...
Negana to, mūsų turima informacija, nuteistoji P. Pilipavičiūtė po teismo nuosprendžio paskelbimo buvo paleista teismo salėje, paliepus bausmę atlikti pagal gyvenamosios vietos registraciją - Kėdainių rajono PK areštinėje. O čia, kiek teko girdėti, dar reikia laukti netrumpą eilutę, kol areštinėje atsiras laisvų vietų... Kaip galima spręsti iš ypač spalvingos P. Pilipavičiūtės biografijos, ši ponia tikrai nesėdės rankų sudėjusi - laukdama vietos areštinėje, ko gero įvykdys dar ne vieną panašų nusikaltimą...
Kėdainių rajone, Mištautuose, registruotos Palmiros Pilipavičiūtės (53 m.) biografija suteršta dabar jau net aštuoniais teistumais.
Pirmasis nusikaltimas - dar nesulaukus pilnametystės
Palmira Pilipavičiūtė dar tik eidama aštuonioliktuosius metus policijai įkliuvo kaip įtariamoji net keliomis vagystėmis ir laisvę prarado dvejiem metams.
Nuosprendis nuosprendžiu, tačiau jau tų pačių metų gruodį, tai yra po pirmojo nuosprendžio paskelbimo nepraėjus nė pusmečiui, Panevėžio moterų kalėjime turėjusi būti "išmokyta ir perauklėta" P. Pilipavičiūtė jau vaikščiojo laisvėje, tiksliau - šlifavo Kėdainių gatves ir dairėsi naujo grobio... Kalėjime įgijusi patirties vagilė tapo kur kas atsargesnė - nusikaltimo objektu ėmė rinktis mažamečius vaikus...
Trindamasi Kėdainių gatvėmis Palmira atkreipė dėmesį į mažą mergaičiukę. Ją užkalbino, iškvotė vardą, adresą. Aštuonmetė Irina patikėjo, kai nepažįstama teta pasisakė esanti jos mamytės draugė, ir atsiprašiusi, kad tėveliai dabar - darbe, mielai įsileido nepažįstamąją į tėvų butą. Įžūli vagilė mažametei primelavo, neva jos mamytė leidusi pasiimti įvairių drabužių bei visko, ką rasianti sekcijos bare ar šaldytuve, o nieko nesusigaudantis vaikas kantriai vykdė "tetos" paliepimus - krovė į maišą konjako butelius, dešras ir kitas gėrybes... "Tetos" apgaulė išaiškėjo tik sugrįžus mamai... Panašiai apvogė dar kelis butus.
Vis daugiau patirties šiame "versle" įgyjančiai aferistei vaikų apgavystės, matyt, pabodo - vagilė ir įžūli melagė viename asmenyje "persikvalifikavo" į "pareigūnę" - ėmė prisistatinėti esanti socialinio skyriaus darbuotoja. Rinko pinigus už padidintas pensijas, už pasus ir panašiai.
Už visus šiuos nusikaltimus P. Pilipavičiūtė buvo nuteista kalėti trejus metus. Paleista iš kalėjimo vėl ėmėsi "socialinės darbuotojos" veiklos. Vėl rinkosi pinigėlius iš patiklių pensininkų už pensijų perskaičiavimą ir vėl sėdo trejiems metams.
Įgimtas talentas
Reikėtų pripažinti, jog P. Pilipavičiūtė turėjo ne tik didelį potraukį, bet ir stulbinantį talentą apgaudinėti žmones. Pensininkės ne tik patikėdavo tuojau pat gausiančios gerokai didesnes pensijas, bet ir puldavo aferistei pasakoti, pas kokį žmogelį dar reikėtų užsukti ir tokią paslaugą "dokumentiškai įforminti". Štai viena Kėdainių rajono gyventoja, Monika, pasirūpino, kad aferistė aplankytų ir jos gerąją kaimynėlę, ir tolėliau gyvenančią seserį, o už tai, kad "sutvarkė dokumentus" (kaip vėliau paaiškėjo, paliko kažkokių hieroglifų primargintas buto nuomos knygelės kvitų šakneles), sukčiuvienei dosniai atsilygino... skolintais pinigėliais (nes savų tuo tarpu neturėjo).
Už šiuos nusikaltimus P. Pilipavičiūtę teisė Kėdainių rajono liaudies teismas. Pažymėtina tai, jog tuometinės Panevėžio moterų kolonijos administracija teismui atsiuntė ypatingą P. Pilipavičiūtės - beveik nuolatinės moterų kalėjimo gyventojos - charakteristiką. "Tai puiki, sąžininga, darbšti darbininkė; sąžiningai dirbo jai patikėtose pareigose; stengėsi darbą atlikti gerai; prižiūrėjo darbo vietą; sėkmingai vykdė prisiimtus įsipareigojimus; buvo aktyvi visuomenininkė, tvarkinga, sugyvenama kolektyve" - ar būtų galima patikėti, jog šie komplimentai skirti tuomet jau keturiskart buvusiai teistai aferistei!? Vis dėlto teismas nusprendė, jog į tokią teisiamosios charakteristiką "tikslinga atsižvelgti", ir skyrė jai tik trejus metus nelaisvės. Tik vėliau "socialinei darbuotojai" vėl įkliuvus, šiauliečiai teisėjai (šio rajono liaudies teisme buvo nagrinėjama P. Pilipavičiūtės baudžiamoji byla) jokio noro pasitaisyti nerodančios aferistės nusikaltimus pagaliau įvertino gana griežtai - skyrė septynerius metus už grotų (ir ne bendrojo režimo, o griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje), be to, suteikė "itin pavojingos recidyvistės" titulą. Tačiau "socialinė darbuotoja", sugrįžusi iš įkalinimo įstaigų, vėl apgaudinėjo senukus. O teisme patyrusi aferistė giedojo jau mintinai išmoktą giesmelę - kaip ji dėl savo klaidų nuoširdžiai atgailaujanti, kaip planuojanti greitai pasitaisyti, o išėjusi vėl griebdavosi senojo amato.
Pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą bausmės už tokius nusikaltimus žymiai sušvelnėjo, tad Palmirai Pilipavičiūtei ilgai vargti nereikės. Atkentusi 40 parų areštinėje (kur, beje, ir sočiai pamaitina, ir šiltai įkurdina), aferistė greičiausiai netruks susirasti naujų aukų. Taigi, mieli pensininkai, būkite budrūs...
