Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Jei artėjančios Kriminalinės policijos dienos proga Alytaus policijos komisariato pareigūnai sumanytų paskatinti labiausiai pasižymėjusius savo pagalbininkus, šio rajono Kalesninkų kaime gyvenanti devyniasdešimtmetė Marytė Janavičienė neabejotinai pretenduotų į pirmąjį apdovanojimą. Mat garbaus amžiaus sulaukusi, tačiau dar gana gražiai atrodanti, guvi ir energinga senolė sugebėjo pergudrauti net septynis kartus už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus teistą, itin pavojingos recidyvistės vardą jau antrą dešimtmetį "nešiojančią" Kėdainių rajono Mištautų kaime registruotą, tačiau čia tik trumpam pasirodančią, pastovios gyvenamosios vietos neturinčią aferistę Palmirą Pilipavičiūtę (53 m.).
Sukčiuvienė į kaimą atvyko su taksi
- Aš nė neįsivaizduoju, iš kur ji sužinojo mano pavardę ir tai, kad gyvenu viena, kad vyras - miręs, - įsileidusi vidun "Akistatos" žurnalistę, visų pirma nuoširdžiai nusistebėjo Marytė Janavičienė. - Bet nors tiek gerai, kad šįkart viskas laimingai baigėsi...
Marytė Janavičienė tądien laukė paštininkės - buvo pensijų išmokėjimo diena! Vienu metu senolei lyg silpna pasidarė, lyg oro trūkti pradėjo, tad ji trumpam prigulė. Staiga girdi - kažkas kieme šūktelėjo "Atkabink duris! Įsileisk!". Kas daugiau, jei ne paštininkė - pamanė Marytė, ir skubėdama susiieškojo į galulovį paremtą lazdelę... Atidarė senolė trobos duris - ogi čia stovi visai nepažįstama moteris. Ji iškart puolė gėdinti pensininkę, ko ši esanti tokia bailė, net, girdi, nuo "valdžios darbuotojų" norinti "visokiais nereikalingais kabliais" apsisaugoti. Plėšikai, kaip nesustodama tratėjo įtartina atvykėlė, užklumpa naktį - ne dienos metą, tad, girdi, nereik taip bijoti...
M. Janavičienė pabandė paprieštarauti, esą kaimynėlę Albinutę plėšikas ne per seniausiai žiauriai sumušė vidury baltos dienos, kad ir ją pačią, Marytę, neseniai buvo užpuolę du ar trys kaukėtieji, ir labai išgąsdino, ir apiplėšė, tačiau viešnia net nesiklausė - skubiai įšoko vidun ir kažkodėl iš vidaus užkabino durų kabliuką. O jau tada pradėjo smulkiai klausinėti, kokia nuskriaustos Marytės kaimynėlės pavardė, kur Albinutė gyvenanti, kaip viskas atsitikę, ar žulikas nustatytas, ar jau nuteistas... Kad jau klausia, Marytė, kiek žinojo, papasakojo... Taigi "valdžios darbuotoja" teiraujasi...
Viduje atvykėlė ant stalo paskleidė, anot Marytės, kokius tai popiergalius. Neiškentusi šeimininkė tiesiai pasiteiravo, kas tamsta esanti ir ko iš jos, senolės, pageidaujanti. Viešnia pareiškė dirbanti Alytaus rajono savivaldybėje, Socialinio aprūpinimo skyriuje inspektore, o atvykusi pranešti džiugią naujieną - kadangi Marytės vyras seniai miręs, našlei priklausiusi valstybės pašalpa, tačiau ji per valdininkų aplaidumą nebuvusi išmokėta, ir dabar esą susikaupę beveik 3 700 litų! Va šitą apvalią sumelę Marytė, girdi, turinti kuo skubiau, šį vakarą, pašte atsiimti (nes priešingu atveju pinigai prapuls), o už dokumentų sutvarkymą "socialinei darbuotojai" esą reikia tuojau pat sumokėti 140 litų.
M. Janavičienė prieš kokius dvejus metus jau buvo nukentėjusi nuo vienos tokios "socialinės darbuotojos", išmonijusios iš senolės kelis šimtus litų (bet taip ir nesiskundė policijai), tad dabar buvo kur kas atsargesnė. Senolė suprato, su kuo turinti reikalą, ir mintyse ėmė svarstyti, kaip aferistę demaskuoti.
- Nu labai jau gerai, ponia, kad tokią naujieną pranešėte, ačiū jums už tai, bet kad aš namie neturiu nė lito, - nutaisiusi susirūpinusį balsą galop prakalbo M. Janavičienė. - Mane jau du kartus apvogė, tai daugiau pinigų namie nelaikau - visus sūnui atiduodu...
Dar kiek pamąsčiusi senolė prasitarė, jog geriausia būtų, kad didelę pinigų sumą iš pašto paimtų sūnus. Viešnia net supyko - niekas, girdi, sūnui pinigų neduos. Staiga "valdžios darbuotoja" pateikė pasiūlymą - ji neva paskambinsianti senutės sūnui ir paprašysianti, kad šis reikalaujamą mokestį (140 litų) skubiai pristatytų. Tačiau užuot surinkusi telefono numerį (Marytė pasakė sūnaus darbo telefoną), sukčiuvienė esą kažką skubiai sumakliavojo (Marytė tai puikiai matė), o suvaidino, neva su juo pasikalbėjo. Šis pinigų neva irgi neturįs - liepęs paieškoti ir sumokėti motinai. Tačiau Marytė tvirtai laikėsi ir toliau - namie, girdi, neturinti nė lito.
Supratusi, kad nieko nepeš, nepažįstamoji esą kažką piktai šūktelėjo ir išmovė pro duris. Marytė pro langą pastebėjo, kad įtartina "valdžios darbuotoja" sėdo į prie kelio laukusį taksi ir nuvažiavo Albinutės - tos kaimynėlės, kuri neseniai nukentėjo nuo plėšiko - trobos kryptimi...
- Va tada aš ir griebiau už telefono, - pralinksmėjo Marytė. - Paskambinau sūnui, paaiškinau, kokių netikėtų svečių sulaukiau, o šis iškart - policijoje dirbančiam savo sūnui...
Marytė vėliau sužinojo, kad josios anūkas Dainius, kriminalinės policijos pareigūnas, į Kalesninkus lėkė 180 kilometrų per valandą greičiu. Neduok Dieve, girdi, dar būtų per tą sukčiuvienę užsimušęs. Kita vertus, kitos išeities nebuvo - aferistė galėjo bemat dingti iš kaimo, o tada jos pėdsakus aptikti būtų buvę kur kas sunkiau.
- Įsitikinau, kad ta "valdžios darbuotoja" vis dėlto dar kvailoka, - nusijuokė M. Janavičienė. - Reikėjo skuost iš kaimo kuo greičiau, o ji, matai, iš mano kiemo nuvyko pas Albinutę, šiai irgi prikūrė visokių pasakų... Befantazuojančią ją ir sulaikė policininkai.
M. Janavičienei Albinutė vėliau užsiminė, kad nepažįstamoji jai prisistatė jau ne socialine darbuotoja, o... šiuo metu teismo laukiančio Albinos skriaudiko giminaite. Ji, girdi, atvykusi pasiteirauti, ar prisidirbęs svainis jau atlyginęs senolei padarytą žalą, o kai išgirdo neigiamą atsaką, pasisiūlė dalį ieškinio už giminaitį padengti. Tiesa, prieš tai pareiškė neturinti smulkiųjų, ir pageidavo, kad Albina surastų 140 litų grąžos... Kas žino, gal gudri atvykėlė Albinutę ir būtų apmovusi, jei ne Marytės pastabumas ir greita orientacija... Taigi netikra "valdžios darbuotoja" pareigūnams įkliuvo, kaip sakoma, pačiame nusikalstamos veikos įkarštyje...
Taksistui melavo?
Reikia pasidžiaugti ir Kalesninkų kaimo gyventojų pastabumu. Antai tądien, kai kaime pasirodė tamsiais akiniais akis prisidengusi nepažįstamoji, čia gyvenanti Ina Rutulienė (ji tuo metu kaip tik grįžo iš miško su grybų pintine) iškart sunerimo, ar vėl sukčiai nesiruošia mulkinti patiklių kaimo senolių. Išgirdusi, kad nepažįstama ponia teiraujasi, kur gyvenanti "senutė Janavičienė", Ina iškart užsirašė taksi automobilio, kuriuo ponia vėžinosi, valstybinius numerius. Nepažįstamoji esą net sutriko - ką, girdi, nejau kaimiečiai tokie nepatiklūs... Tačiau net ir jausdama, kad aplinkiniai įtariai vertina tokį jos vizitą, nepažįstamoji piktų kėslų neatsisakė. Na, o kai "akiniuotė" įsuko į Marytės Janavičienės kiemą, Ina iškart puolė ieškoti šios senolės giminaičių telefono, kad informuotų apie įtartinus senolės svečius.
Beje, taksi vairuotojas, sako, neigė su aferiste veikęs bendrai - dievagojosi buvęs tik atsitiktinai Alytuje nusamdytas vairuotojas, vežęs klientę "pas tetą" ir labai nustebęs, kodėl toji nežinojusi, kur "teta" Kalesninkuose gyvenanti...
"Akistatos" turima informacija, apieškoję sulaikytą aferistę pareigūnai jos krepšyje aptiko galybę iškarpų iš laikraščių, kuriose rašoma apie vienus gyvenančius senukus. Ten pat, sako, buvo rastas ir smulkus planelis, kaip tiesiausiai iš Alytaus pasiekti Kalesninkus. Bėda ta, jog Alytaus rajone - net dveji Kalesninkai (ir Krokialaukio seniūnijoje, ir Simno seniūnijoje), tad sakydama taksistui kur važiuoti apsukruolė suklydo...
Nors ir baugoka, bet gimtinėje - mieliausia
"Akistatos" žurnalistę nustebino devyniasdešimtmetės M. Janavičienės drąsa. Kaip minėta, viena gyvenanti senolė jau tris kartus susidūrė su nusikaltėliais, tačiau gyvenamosios vietos keisti nesiruošia.
- Aš čia gimiau, čia užaugau - širdis plyštų iš skausmo, jei kas iš gimtinės išvytų, - nuoširdžiai dėstė M. Janavičienė. - Man čia - mieliausias kampelis.
Senutė sakė tik pirmosiomis dienomis po įvykdytų nusikaltimų jausdavusi šiokią tokią baimę - vėliau "visos baimės" išgaruodavusios. Nors, teisybė, prisipažino, jog per daug neprieštarautų, jei kokia kaimynėlė kada ne kada ir ateitų pernakvoti...
O gal senolė kriminalinėje policijoje dirbančio anūko primokyta, kaip gintis nuo užpuolikų?
M. Janavičienė prapliupo kvatoti. Anūkas Dainius, girdi, kadaise atvežė dujų balionėlį, bet kur ten su tokiu daiktu senam žmogui prasidėti - dar pats nusinuodysi. Nereik Marytei ir kirvio ar lazdos palovyje, kad vidun besibraunančiam plėšikui užvožtų - jei jau, girdi, norės, vis tiek įlįs, apiplėš... M. Janavičienė nepritaria ir netolimos kaimynės "ginties įrankiui" - prie durų pastatytoms šakėms, nakčiai į trobą įleidžiamam sargiam šuniukui. Šakės, girdi, irgi greitai gali atsidurti užpuoliko rankose, ir ne tik šuneliui jomis kliūti...
- Ir vis dėlto ta sukčiuvienė labai kvaila, - atsisveikindama darsyk patvirtino aferistę sėkmingai demaskavusi devyniasdešimtmetė. - Prieš atvažiuodama pas mane galėjo bent pasiaiškinti, kad turiu giminių policijoje, kad kartą jau buvau apgauta, pasimokiau... Manė, sena - tai ir durna, bus lengva apgauti... Aha, nepasisekė...
M. Janavičienė sakė jau girdėjusi, kad už bandymą išvilioti pinigų "valstybės darbuotoją" P. Pilipavičiūtę rajono apylinkės teismas jau spėjo ir nuteisti (supaprastinto proceso tvarka). Tačiau gavo sukčiuvienė, anot senolės, ne kaži kiek - keturiasdešimt parų arešto. Reikėjo, girdi, bausti kur kas griežčiau...
Negana to, mūsų turima informacija, nuteistoji P. Pilipavičiūtė po teismo nuos[prendžio paskelbimo buvo paleista teismo salėje, paliepus bausmę atlikti pagal gyvenamosios vietos registraciją - Kėdainių rajono PK areštinėje. O čia, kiek teko girdėti, dar reikia laukti netrumpą eilutę, kol areštinėje atsiras laisvų vietų... Kaip galima spręsti iš ypač spalvingos P. Pilipavičiūtės biografijos, ši ponia tikrai nesėdės rankų sudėjusi - laukdama vietos areštinėje įvykdys dar ne vieną panašų nusikaltimą... Apie P. Pilipavičiūtės ankstesnius darbelius - kitame "Akistatos" numeryje...
Recidyvistė jau apmulkino dešimtis pensininkų... Kiek apmulkins dar?
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kėdainių rajone, Mištautuose, registruotos Palmiros Pilipavičiūtės (53 m.) biografija suteršta dabar jau net aštuoniais teistumais. Paskutinį kartą ši moteris įkliuvo šiųmečio rugsėjo viduryje, kai nesėkmingai bandė apgauti Alytaus rajono gyventoją M. Janavičienę (90 m.). Apie šį Palmiros nusikaltimą plačiai rašėme praėjusiajame "Akistatos" numeryje. Dabar siūlome susipažinti, ką P. Pilipavičiūtė buvo iškrėtusi anksčiau.
Pirmasis nusikaltimas - dar nesulaukus pilnametystės
Palmira Pilipavičiūtė gimė ir augo Kaune. Baigusi aštuonias klases mokslus tęsė profesinėje mokykloje, įgijo siuvėjos - markiruotojos profesiją. Tačiau pagal specialybę nedirbo. Persikėlusi gyventi į Kėdainių rajoną, Paliepius, įsidarbino tarybiniame ūkyje lauko darbininke. Tačiau ir čia ilgai neužsibuvo - dar tik eidama aštuonioliktuosius metus policijai įkliuvo kaip įtariamoji net keliomis vagystėmis.
Palmira prisipažino atvažiavusi į Kėdainius ir iš vieno Smilgos gatvės daugiabučio buto koridoriaus pavogusi moteriškus žieminius batus, o iš tuometės Kėdainių aštuonmetės mokyklos mokytojų kambario nugvelbusi vienos mokytojos žieminį paltą. Vogti daiktai Palmirai puikiai tiko, o svarbiausia, pasitikėjimo jėgomis "pridavė" sėkminga nusikaltimų baigtis. Tad ilgai nedelsdama Palmira nusprendė "žygius" pakartoti. Tiesa, šįkart pasirinko trumpesnį kelią - kam belstis į Kėdainius, jei galima apsisukti ir pas kaimynes. Taigi netrukus dvi Palmiros kaimynystėje įsikūrusios moterėlės pasigedo įvairių buities daiktų už apvalią sumelę. Tada jos dar net neįtarė, kad tai - Palmiros darbas. Vagilei nepasisekė, kai ji vėl susiruošė į Kėdainius, ir iš to paties buto, iš kurio kadaise buvo išnešusi žieminius batus, pabandė "nukosėti" dar vieną batelių porą. Jau pažįstamais aulinukais avinti vagilė buvo sučiupta, prisiėjo prisipažinti ir kitų nusikaltimų padarymu.
Pirmąkart teisiama P. Pilipavičiūtė už slaptas asmeninio turto vagystes laisvę prarado dvejiems metams.
Nuosprendis - nuosprendžiu, tačiau jau tų pačių metų gruodį, tai yra po pirmojo nuosprendžio paskelbimo nepraėjus nė pusmečiui, Panevėžio moterų kalėjime turėjusi būti "išmokyta ir perauklėta" P. Pilipavičiūtė jau vaikščiojo laisvėje, tiksliau - šlifavo Kėdainių gatves ir dairėsi naujo grobio... Kalėjime įgijusi patirties vagilė tapo kur kas atsargesnė - nusikaltimo objektu ėmė rinktis mažamečius vaikus...
Trindamasi Kėdainių gatvėmis Palmira atkreipė dėmesį į mažą mergaičiukę. Ją užkalbino, iškvotė vardą, adresą. Aštuonmetė Irina patikėjo, kai nepažįstama teta pasisakė esanti jos mamytės draugė, ir atsiprašiusi, kad tėveliai dabar - darbe, mielai įsileido nepažįstamąją į tėvų butą. Įžūli vagilė mažametei primelavo, neva jos mamytė leidusi pasiimti įvairių drabužių bei visko, ką rasianti sekcijos bare ar šaldytuve, o nieko nesusigaudantis vaikas kantriai vykdė "tetos" paliepimus - krovė į maišą konjako butelius, dešras ir kitas gėrybes... "Tetos" apgaulė išaiškėjo tik sugrįžus mamai...
Po kelių dienų aferistė "apsireiškė" Jonavoje. Čia gatvėje užkalbino septynmetę Astą - prisistatė būsianti nauja jos mokytoja, o, sužinojusi, kad tėvų namie nėra, įsiprašė vidun. Tada patikliai mergaitei įbruko raštelį ir išsiuntė į mokyklą, o pati, apšvarinusi butą, pasišalino.
Dar po kelių dienų, irgi Jonavoje, nuo Palmiros labai panašiomis aplinkybėmis nukentėjo ir septynmetė Svetlana, o kiek vėliau - ir kėdainiškės Dalia (10 m.) bei Nijolė (9 m.).
Vis daugiau patirties šiame "versle" įgyjančiai aferistei vaikų apgavystės, matyt, pabodo - vagilė ir įžūli melagė viename asmenyje "persikvalifikavo" į "pareigūnę" - ėmė prisistatinėti esanti socialinio skyriaus darbuotoja.
Per vieną dieną nuo šios "socialinės darbuotojos" nukentėjo net du Josvainių miestelio (Kėdainių r.) gyventojai. Užsukusi pas pensininką Mečislovą B., P. Pilipavičiūtė sumelavo atvykusi iš Kėdainių "garkomo" ir pareiškė, kad greitai bus padidintos pensijos. Tačiau už perskaičiavimą esą reikia sumokėti. Žmogelis lengva ranka sukčiuvienei ištiesė anuomet didelę vertę turėjusius 3 rublius ir 64 kapeikas... Tokia pati lemtis ištiko ir patiklųjį pensininką Antaną G. (jis prarado 3 rublius). Na, o josvainiškė Juzė B. aferistei dar ir baudą sumokėjo - kad nebuvo pratęsusi paso galiojimo...
Už visus šiuos nusikaltimus P. Pilipavičiūtė buvo nuteista kalėti trejus metus.
Kuo daugiau į mišką - tuo daugiau medžių
Taip vaizdingai būtų galima apibūdinti tolesnius P. Pilipavičiūtės "žygius" po Lietuvą. Kaip matyti, vos iš moterų kalėjimo paleista Palmira nesnaudė - ieškojo naujų aukų. Tiesa, Kėdainiuose ir aplink juos nusprendė nesipainioti - išsibastė toliau, į gretimus rajonus - kur dar niekas nepažįsta.
Taigi P. Pilipavičiūtė "paputke" pasiekė Šeduvą ir pasibeldė į Adelės Š. trobos duris. Vėl prisistatė esanti rajono Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotoja, vėl sumelavo, kad ruošiamasi perskaičiuoti pensijas, ir vėl paprašė už tai užmokesčio. Patiklios pensininkės nesiginčydamos dėjo ant stalo 14, 16 ar dar daugiau rublių - tiek, kiek "už perskaičiavimą" reikalavo "pareigūnė". Negana to, sulaukusi, kol viena senutė atsineš vandens, aferistė, pamačiusi, iš kur pensininkė traukė pinigėlius, pasiglemžė ir šios turėtąsias santaupas.
Ir vėl aferistė buvo demaskuota, ir vėl prisiėjo sėsti į teisiamųjų suolą. Teisme P. Pilipavičiūtė teisinosi neturėjusi jokių blogų ketinimų - nieko negalvodama užeidavusi pas pensininkes, o šios pačios esą paduodavusios pinigus - tai kaip, girdi, nepaimsi... Teisiamoji teismą tikino, jog labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir maldavo griežtai nebausti. Šįkart Palmira už grotų pateko trejiems metams (nuo ilgesnės bausmės moterį išgelbėjo nėštumas).
Nėštumas, o vėliau ir gimdymas, kaip matyti, P. Pilipavičiūtei išėjo tik į gera - aferistė buvo anksčiau laiko paleista iš moterų kolonijos. Ir ką jūs manote? Sėkmingai sukčiavo toliau! Dabar - jau tolimesniame Pasvalio rajone.
Taigi ketvirtąkart P. Pilipavičiūtė į pareigūnų akiratį pateko įtarus, kad "socialinė darbuotoja" apgavo Pumpėnuose (Pasvalio r.) gyvenančius pensininkus, žadėdama jiems tą patį - greitą pensijų pakėlimą. Nežinia, kiek dar žmonių aferistė būtų nuskriaudusi, jei ne kaimiečių operatyvumas ir ryžtingumas. Grupė vyrų aferistę sugavo ir perdavė policininkams tiesiai į rankas. Belaukdami atvykstančių pareigūnų kai kurie tvarkdariai sulaikytosios rankinėje dar ir kratą padarė - susigrąžino ką tik išmonytąsias pinigų sumas. Palmira teisme vėl liejo graudžias ašarėles, prisiekinėjo daugiau nenusikalsti. Pridėjus anksčiau neatliktą bausmės dalį, aferistė už grotų pateko 3 metams ir 4 mėnesiams. O buvo paleista... dešimčia mėnesių anksčiau skirto bausmės laiko. Ir vėl griebėsi seno amato - "socialinės darbuotojos veiklos".
Reikėtų pripažinti, jog P. Pilipavičiūtė turėjo ne tik didelį potraukį, bet ir stulbinantį talentą apgaudinėti žmones. Antai ji sugebėdavo taip "apipudrinti smegenis", kad pensininkės ne tik patikėdavo tuojau pat gausiančios gerokai didesnes pensijas, bet ir puldavo aferistei pasakoti, pas kokį žmogelį dar reikėtų užsukti ir tokią paslaugą "dokumentiškai įforminti". Štai viena Kėdainių rajono gyventoja, Monika, pasirūpino, kad aferistė aplankytų ir jos gerąją kaimynėlę, ir tolėliau gyvenančią seserį, o už tai, kad "sutvarkė dokumentus" (kaip vėliau paaiškėjo, paliko kažkokių hieroglifų primargintas buto nuomos knygelės kvitų šakneles), sukčiuvienei dosniai atsilygino... skolintais pinigėliais (nes savų tuo tarpu neturėjo).
Už šiuos nusikaltimus P. Pilipavičiūtę teisė Kėdainių rajono liaudies teismas. Pažymėtina tai, jog tuometinės Panevėžio moterų kolonijos administracija teismui atsiuntė ypatingą P. Pilipavičiūtės - beveik nuolatinės moterų kalėjimo gyventojos - charakteristiką. "Tai puiki, sąžininga, darbšti darbininkė; sąžiningai dirbo jai patikėtose pareigose; stengėsi darbą atlikti gerai; prižiūrėjo darbo vietą; sėkmingai vykdė prisiimtus įsipareigojimus; buvo aktyvi visuomenininkė, tvarkinga, sugyvenama kolektyve" - ar būtų galima patikėti, jog šie komplimentai skirti tuomet jau keturiskart buvusiai teistai aferistei!? Vis dėlto teismas nusprendė, jog į tokią teisiamosios charakteristiką "tikslinga atsižvelgti", ir skyrė jai tik trejus metus nelaisvės.
Šeštąkart Palmira teisiamųjų suole atsidūrė už analogiškus nusikaltimus, įvykdytus Jurbarko, Lazdijų, Biržų bei Šiaulių miestuose ar rajonuose. Nukentėjusiųjų gretose - kelios dešimtys patiklių senyvo amžiaus žmogelių, naiviai patikėjusių "socialinio skyriaus darbuotojos" galiomis ir, sumokėjus "mokesčius", veltui laukusių greitai iš dangaus turėjusių pabirti dvigubai didesnių pensijų... Šiauliečiai teisėjai (šio rajono liaudies teisme buvo nagrinėjama P. Pilipavičiūtės baudžiamoji byla) jokio noro pasitaisyti nerodančios aferistės nusikaltimus pagaliau įvertino gana griežtai - skyrė septynerius metus už grotų (ir ne bendrojo režimo, o griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje), be to, suteikė "itin pavojingos recidyvistės" titulą.
Palmira buvo išvežta į Rusijoje, Permės srities Bereznikų mieste esančią moterų pataisos darbų koloniją (mat Lietuvoje tuo laiku griežtojo režimo kolonijos dailiosios lyties atstovėms nebuvo). Čia, kaip vėliau Palmira prisipažino, buvo "ne pyragai". Lietuva tuo laiku sparčiai žengė į Nepriklausomybę, o rusams tai, aišku, nepatiko. Tad ant kalinės "iš pribaltikos" esą buvo išliejama daug pykčio, tyčiojamasi, verčiama sunkiai dirbti. Deja, šįkart aferistei iš Lietuvos nebuvo suteikta jokia malonė - prisiėjo atsėdėti , kaip sakoma, "nuo skambučio iki skambučio". P. Pilipavičiūtė į Lietuvą sugrįžo 1989 metų rugpjūčio 28 dieną ir iškart turėjo prisistatyti Jonavos Vidaus reikalų skyriaus viršininkui. Tais laikais paleistuosius iš įkalinimo įstaigų buvo privalu skubiai įdarbinti, tačiau taip jau atsitiko, kad Palmiros niekas niekur nepriėmė. O jai, matyt, to ir tereikėjo...
Sukčiauti - kaip į darbą
Neturinti kur prisiglausti Palmira kurį laiką "trynėsi" Rukloje. Po kelių mėnesių ji laikraštyje perskaitė gyvenimo draugės ieškančio kėdainiškio Vaclovo M. adresą ir netrukus su šiuo vyriškiu susitiko. Keleriais metais vyresnis vienišius neprieštaravo, kad jo naujoji pažįstama apsigyventų Kėdainiuose, jo bute. Apsukri moteriškė Vaclovą prigavo, neva dirbanti viename Jonavos rajono tarybiniame ūkyje - kasdien ryte išvažiuodavo atseit į darbą, o vakare - sugrįždavo. Kur Palmira leisdavo dienas, netrukus sužinosite.
Taigi, vieną gražų rytą P. Pilipavičiūtė, kaip įprastai, išsiruošė į "darbą" - sėdo į autobusą ir pasiekė Kauną. Iš čia nusibeldė į Varėną. Kadangi šiame mieste viešnia svečiavosi pirmą kartą, reikėjo gerai pasižiūrėti, kur eiti, kad vėliau rastų kelią atgal į stotį... Ko ko, bet Palmiros jau tikrai nereikėjo mokyti, iš ko prasimanyti pinigėlių. Ji skubiai apšniukštinėjo kelias privačias trobas ir į vieną iš jų pasibeldė. Duris pravėrusiai senolei Onai V. atėjūnė prisistatė esanti "socialinė darbuotoja", informavo apie neva padidintą pensiją ir pareikalavo susimokėti už dokumentų sutvarkymą. Viešnia dar paprašė pateikti pensininkės knygelę, o išgirdusi, kad senutė jos neturinti, pažadėjo tą pačią dieną šį dokumentą išrašyti ir atnešti. Nudžiugusi senutė tuojau pat sukrapštė reikalaujamą pinigų sumą. Išeidama "soc. darbuotoja" pensininkei įsakė niekur nekelti kojos, kol neatnešianti knygelės...
Po to aferistė apsilankė pas Eleną Z. ir Sofiją V. Vienai iš šių moterėlių kilo įtarimas, kas čia per viešnia, mat senolė pažinojo visas socialinio skyriaus darbuotojas, o šitą matė pirmąkart. Tačiau ką nors tikslintis ar klausti taip ir neišdrįso...
Na, o kai po kelių valandų į rajono Socialinio aprūpinimo skyrių paskambino viena pensininkė ir pasiteiravo, kodėl už pensijos perskaičiavimą imami pinigai, kilo didelis skandalas. Paaiškėjo, kad patekusiųjų į aferistės tinklą - ne viena varėniškė. Apie nekviestą viešnią buvo skubiai informuoti pareigūnai. Nurodytos išvaizdos ir aprangos pilietė buvo sulaikyta Varėnos autobusų stotyje, belipanti į Kauno kryptimi greitai turėjusį išvykti autobusą... P. Pilipavičiūtė prisipažino apgavusi bent ketvertą moteriškių, patvirtino davusi joms pasirašyti ant... iš Rusijos kalėjime Palmirai išduotos pažymos, informuojančios apie paleidimą į laisvę...
Patyrusi aferistė teisme giedojo jau mintinai išmoktą giesmelę - kaip ji dėl savo klaidų nuoširdžiai atgailaujanti, kaip planuojanti greitai pasitaisyti. Teismas P. Pilipavičiūtei skyrė ketverių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, kurią vėl nukreipė atlikti į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. To nuteistoji tikrai nelaukė - parašė kasacinį skundą. Tame skunde P. Pilipavičiūtė teigė sutinkanti su paskirtos bausmės trukme, tačiau esą niekaip negalinti susitaikyti su jos griežtumu. Rusijoje, girdi, ją svetimšalės tikrai pražudysiančios. Aukščiausiasis teismas nuteistosios skundą patenkino - režimą sušvelnino.
Po šios bausmės atlikimo žadėjusią pasitaisyti P. Pilipavičiūtę už analogiškus nusikaltimus teisė Akmenės apylinkės teismas, o, pritaikius amnestijas ir kitokias malones anksčiau laiko paleista į laisvę garsioji aferistė, kaip skaitytojui jau žinoma, visai neseniai "apsireiškė" Alytaus rajone. Pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą bausmės už tokius nusikaltimus žymiai sušvelnėjo, tad Palmirai Pilipavičiūtei ilgai vargti nereikės. Atkentusi 40 parų areštinėje (kur, beje, ir sočiai pamaitina, ir šiltai įkurdina), aferistė greičiausiai netruks susirasti naujų aukų. Taigi, mieli pensininkai, būkite budrūs...
