Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Maždaug per savaitę Vilniuje buvo užfiksuotos net dvi šeimyninės dramos, pasibaigusios dviejų vidutinio amžiaus sutuoktinių ir kartu gyvenusios nesusituokusios jaunos poros mirtimis. Šios tragedijos panašios tarsi du vandens lašai - pirminiais duomenimis, vyrai, mirtinai subadę savo moteris, patys ant kaklo užsinėrė kilpą...
Lavoną rado nuomininkas
Penkiasdešimtmetis Vaclovas M. ir septyneriais metais jaunesnė jo žmona Aldona gyveno gražiame Savanorių prospekto daugiabutyje. Pastaruoju metu į savo dviejų kambarių butą jie buvo priėmę gyventi nuomininką. Tačiau susiklosčius tam tikroms šeimyninėms aplinkybėms, apie kurias papasakosime vėliau, pora nusprendė šį butą parduoti, todėl nuomininkui buvo pasakyta iki liepos 1-osios išsikelti.
Praėjusio antradienio vakarą į nuomojamą butą sugrįžęs pasiimti paskutinių savo daiktų, jaunas vaikinas niekaip negalėjo atrakinti durų - jose iš vidaus buvo paliktas raktas. Buvo keista, jog į skambučius niekas nereagavo. Vis dėlto vienu metu jaunuoliui pavyko "pergudrauti" durų spyną ir jis pateko vidun. Deja, kraupus vaizdas tuoj pat privertė vaikiną bėgti ir šaukti kaimynus. Vonioje, ant gyvatuko, buvo rastas pasikoręs buto šeimininkas. Arčiausiai gyvenanti kaimynė Valentina kartu su namo pirmininke iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. Pirmieji tragedijos vieton atskubėjo medikai. Deja, jų pagalba jau buvo nereikalinga. Tuo metu apžiūrėjus butą, balkone buvo rastas dar vienas kraupus radinys - pačios šeimininkės lavonas. Moteris buvo žiauriai subadyta, sumušta, ant kaklo - smaugimo žymės (net buvo likusi užrišta virvė). Šalia buvo numestas peilis - dar vienas kraupios egzekucijos įrankis.
Versija reali, bet dar nepatvirtinta
Šį tragišką įvykį tiriantys Vilniaus miesto VPK pareigūnai leidžia manyti, jog greičiausiai per šeimyninį konfliktą nužudęs žmoną, Vaclovas pats pasitraukė iš gyvenimo. Bute rastas atsisveikinimo raštelis, tačiau jo turinio pareigūnai nekomentuoja. Daugelis aplinkybių leidžia beveik neabejoti tokia versija, tačiau, kol tyrimas nebaigtas, jos patvirtinti negalima. Beje, sostinės VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas V. Abarovičius patikino, jog bus atliekama nemažai ekspertizių ir tiktai gavus jų rezultatus pareigūnai priims sprendimą, ar tyrimą nutraukti. Vis dėlto ir šios poros artimieji neabejoja, kad iškelta versija pasitvirtins.
Kur du - trečias nereikalingas
Vaclovo M. (61 m.) sesuo Marijana Kaminska, ant kurios pečių gulė visi brolio laidojimo rūpesčiai (Aldonos M. laidotuvėmis rūpinosi jos artimiausi žmonės), sakė negalėjusi patikėti, kad jai teks išgyventi tokią siaubingą netektį. Moters teigimu, pastaruoju metu brolis skundėsi, jog santykiai su Aldona blogėja, jausmai vėsta. Prieš keletą savaičių tarp jų įvyko rimtas konfliktas - Vaclovas prisipažino sumušęs žmoną.
Vieną dieną Vaclovas paskambino Marijanai ir pasakė norįs su ja pasikalbėti. Ši pakvietė brolį į svečius. Jis atėjo šeštadienį, apie vidurdienį, kuomet namuose nebuvo svainio. Štai tada sunkiai rinkdamas žodžius, aiškiai susinervinęs vyriškis pasakė žinąs, jog jo žmona turi meilužį. Esą vienas jo draugas matęs ją su tuo vyruku tris kartus. Marijana puolė brolį raminti, įtikinėjo, jog greičiausiai tai melas, tačiau Vaclovas pripažino širdimi jaučiąs, kad yra kitaip. Esą tai, kad tarp jų atsirado trečias, pats supratęs iš žmonos elgesio, nes ji ne visada galėjusi pasiaiškinti, kur buvusi ir ką veikusi, kodėl neatsiliepusi į telefono skambučius ir t. t. Tokios abejonės ypač dažnai apnikdavo vyriškį tuomet, kai jis ilgesniam laikui išvykdavo į kaimą. Tuomet sesuo bandė įtikinti, jog tokiais atvejais galima išsiskirti, pasidalinti turtą ir gyventi savo gyvenimą. Juk tokių pavyzdžių - tūkstančiai. Tačiau Vaclovas guodėsi nenorįs po skyrybų gyventi su Aldona po vienu stogu... Vis dėlto galiausiai vyriškis padarė išvadą, jog teks pasidalinti pinigus ir kiekvienam eiti savais keliais. Nors brolis ir guodėsi, jog 22 metus kartu pragyvenus, tiek "prasitąsius" bendrabučiuose, pravargus bestatant kooperatinį butą, dabar viską tenka griauti, tačiau iš sesers namų išėjo gerokai nusiraminęs. Jis žadėjo šiuos skaudžius šeimyninius klausimus su savo sutuoktine išspręsti gražiuoju, be triukšmo.
Skyrybos neįvyko
Vis dėlto M. Kaminskai buvo neramu dėl brolio - jai vis rūpėjo, kaip toliau klostosi jo gyvenimas. Po kelių dienų Vaclovas paskambino ir pasakė jau pradėjęs domėtis butų kainomis, nusipirkęs laikraštį (vėliau, po tragedijos, svetainėje ant stalo buvo rastas skelbimų laikraštis su pažymėtais telefonų numeriais - matyt, Vaclovas jau buvo radęs jam priimtinų buto pardavimo variantų). Vyriškis pasakojo ką tik paruošęs vakarienę - pagaminęs guliašo (sesers teigimu, jis mokėjo šeimininkauti virtuvėje), aptaręs su Aldona visus skyrybų reikalus ir pridūrė, jog viskas tvarkoj, jiedu normaliai sutarę dėl skyrybų... Vaclovas pažadėjo pas Marijaną ateiti šeštadienį, tačiau tądien sesuo veltui laukė brolio. Kitą dieną jis pagaliau paskambino, tačiau nors ir bandė tvirtinti, jog viskas gerai, pasirodė esąs gana blogos nuotaikos. Daugiau gyvo Vaclovo M. Kaminska nematė.
Sunkumai užgriuvo praradus darbą
Marijana neslėpė, jog brolis nevengdavo stikliuko. Tačiau šiam žalingam pomėgiui jį pastūmėjo gili depresija, sudėtinga gyvenimiška situacija. Vaclovas M. itin skaudžiai išgyveno tai, jog buvo atleistas iš darbo, kurį prarado gana seniai, bankrutavus garsiajai Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamyklai. Nepaisant to, vyriškis nesėdėjo rankų sudėjęs - ieškojo nors ir laikinų, sezoninių darbų, vertėsi kaip galėjo. Tuo tarpu jo žmonai Aldonai sekėsi gana gerai - Lietuvos karo akademijoje ji dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Vaclovą geriau pažinoję namo gyventojai buvo įsitikinę, jog vyriškis jautė tarsi savo nepilnavertiškumą - esą žmona dirba, parneša atlyginimą, o jis ne visuomet gali paremti savo šeimą. Dėl to kaimynas taip pat galėjo kristi į depresiją...
Jauna pora su kaimynais nebendravo
Joninių išvakarėse panaši tragedija nutiko sostinės Rinktinės gatvėje, 46-uoju numeriu pažymėto namo kambarėlyje (buvusiame bendrabutyje). Prieš kurį laiką šio nedidelio buto šeimininkas gyvenamąją patalpą išnuomojo jaunai porelei - 21 metų merginai V. S. bei dvejais metais vyresniam jos draugui D. M. Artimiausi kaimynai su pora beveik nebendravo - juos skyrė tiek amžius, tiek skirtingi interesai. Namo gyventojai neslėpė, jog į šį butą gana dažnai susirinkdavo triukšmingų kompanijų, jaunuoliai girtaudavo, mėgo triukšmingai pasilinksminti. Vieną sykį kaimynystėje gyvenusi moteris tiesiog apstulbo pamačiusi girtą bešūkaliojantį jaunuolį, sėdintį ant palangės krašto, laukan nuleidusį kojas. Vis gi šis butas buvo ketvirtajame aukšte ir bet kurią akimirką galėjo atsitikti nelaimė...
Tėvai nesulaukė sūnaus skambučio
Praėjusios savaitės pradžioje viename Aukštaitijos rajone gyvenantys D. M. tėvai, negalėdami prisiskambinti sūnui, atvažiavo į sostinę išsiaiškint, kas atsitiko. Deja, jie rado užrakintas nuomojamo buto duris, į beldimą niekas neatsiliepė. Parašę raštelį (klausė, kas atsitiko) ir paprašę kuo greičiau paskambinti, gimdytojai išvažiavo namo. Vis dėlto po kelių dienų taip ir nesulaukę jokių žinių iš sūnaus, tėvai susirado buto šeimininką ir kartu su juo atvyko į bendrabutį. Atrakinus duris visi neteko žado - D. M. buvo pasikoręs ant karnizo... Šalia sofos, ant grindų, gulėjo mirtinai subadyta jo draugė V. S.
Tragedijos priežastis - šeimyninis konfliktas?
Kokia juoda katė perbėgo dviejų jaunų žmonių gyvenimą, bando išsiaiškinti pareigūnai, tačiau greičiausiai toji paslaptis niekad nebus atskleista. Vis dėlto artimiausi kaimynai pasakojo naktį iš birželio 19-osios nuomojamame bute girdėję triukšmą ir šauksmus. Apie trečią valandą ryto grįžęs po naktinės pamainos namo, vienas jaunas vaikinas girdėjo, kaip moteriškas balsas kelis kartus garsiai kartojo tą patį klausimą: "Kur padėjai pinigus?" Po to pasigirdo duslūs smūgiai, bildesys, lyg kažkas būtų stumdęsis, atsitrenkęs į duris, o galiausiai viskas nurimo... Nuo to laiko kaimyniniame bute įsivyravo mirtina tyla. Beje, jaunos porelės tarpusavio santykiai nebuvo labai geri - tarp šių dviejų žmonių ir anksčiau kildavo konfliktų. Likus iki tragedijos maždaug dviem savaitėm, vieną naktį kaimynai girdėjo merginos šauksmą. Ji prašė prie jos nelįsti, nemušti, palikti ramybėje...
- Žmonės dabar labai pavargę, nenori, o gal ir nesugeba išspręsti tarpusavio problemų ir pasirenka patį lengviausią kelią - išeidami iš gyvenimo išsiveda ir savo artimiausią žmogų, - tokią išvadą padarė vienas savęs neįvardijęs pareigūnas. - Mūsų visuomenę graužia sunki liga, kurią išgydyti labai sudėtinga...
