Stasys VARNECKAS
Grįžo aną dieną iš Airijos Anskaičių Giedrius ir pranešė:
- Parsivežiau valiutos kapšą. Atidaviau pačiai. Tegu, sakau, vaikus apipirks, moderniškai aprengs. Reikės kelionei. O jums, kaimynėliai, tris geras naujienas pargabenau.
Kaimynai iš karto sukluso, nes gerų naujienų jau seniai nebuvo girdėję.
- Tai ir guldyk, ko tempi?- paragino ūkininkas Anicetas.
Anskaičių Giedrius įkvėpė oro ir pradėjo:
- Airijoje steigiama lietuviška gimnazija. Pati lietuviškiausia. Parvažiavau vaikų pasiimti. Pačios, žinoma, irgi nepaliksiu. Gal kas nori mano trihektarį pirkti? Pigiai parduosiu.
Norinčių pirkti neatsirado, tik sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis, pasiteiravo:
- O pedagogų ten ar atsiras? Mat gimnazija - tai ne sienos ir ne stalai, o visų pirma kadrai.
Giedrius tik nusišypsojo:
- Airijoje ne tik lietuviškų mokytojų, bet ir gydytojų, inžinierių - nors kibiru semk. Konkursai vyksta. Gimnazijoje dirbs tik ekspertai. Na, gal dar vienas kitas metodininkas.
Sodiečiai, žinoma, patikėjo, nes kaimyninio miestelio vidurinėje pensininkai belikę. Jaunesni jau kada į užsienius išrūko.
- O kokia antra naujiena? - vėl teiraujasi ūkininkas Anicetas.
- O antra naujiena dar naujesnė, - tęsė Giedrius. - Lietuvos Seimas nuo šiol posėdžiaus Dubline!
Sodiečiams net akys išvirto iš nuostabos, o barmenė Morta klestelėjo užpakaliu ant sniego.
- Negali būti...
- Gali, - paaiškino Giedrius.- Seimas privalo būti su tauta! Kur tauta, ten ir Seimas!
- Logiška, - nusprendė buvęs pedagogas Banaitis. - Tu, Giedriau, visada buvai geras mokinukas, o...
- O pensininkams, - pagavo Banaičio mintį buvęs veterinaras Tadas, - Seimas nereikalingas. Pensijoms reguliuoti ir Blinkevičiūtės pakaks.
- O "runkeliai"? Kaip jie be Seimo gyvens?
- "Runkeliams" ponia Prunskienė vadovaus. Kunigaikštienė į Airiją nevažiuos.
Stoviniuoja sodiečiai vidury gatvės ir virškina naujienas. Mortai, kuri tebesėdėjo ant pusnies, net sėdmenis pradėjo gelti. Apmąstymų pauzę nutraukė Tadas:
- O trečia naujiena? Sakyk ir paskutinę, jei pradėjai.
Anskaičių Giedrius trečią kartą įkvėpė oro ir išklojo:
- Čiukčiai! Čiukčiai jau kraunasi mantą ir Lietuvon važiuos. Šilta vieta, sako, ilgai tuščia neužsibūna. Ruoškitės sutikti. Su duona ir druska.
Išklausius paskutinę naujieną, žinoma, kilo diskusijos. Vieni sakė, kad gerai, kiti, kad blogai, treti visai nežinojo, ką sakyti. Žodžiu, savo nuomonės dar neturėjo. O Tadas nusprendė šią informaciją pasitikslinti:
- Pasakyk, mielas Giedriau, kaip tie čiukčiai į Lietuvą važiuos - traukiniais ar elniais?
- Žinoma, elniais. Kam jiems traukiniai?
- Tada gerai, - apsidžiaugė buvęs galvijų daktaras. - Gal tiems čiukčiams, jų elniams mano veterinariškų žinių prireiks...
