Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kiekvienas žmogus trokšta gero ir gražaus gyvenimo. Ir nors visi savo laimę suprantame skirtingai, tikriausiai niekas nenuneigs, jog tam nemažos įtakos turi tvirtas materialinis pagrindas. Juk nepritekliai, kasdieninė kova už būvį sukelia papildomų problemų, greičiau išpusto meilės guolį. Tad visai suprantamas noras turėti ne tik darnią šeimą, bet ir gražius namus. Deja, ne visuomet pavyksta tai pasiekti. Šalyje klestint bedarbystei ir neretai bevaisėms pragyvenimo šaltinio paieškoms, žmonių žvilgsniai krypsta į užsienį. Vis drąsiau žmonės ima krautis lagaminus, tikėdamiesi grįžti į gimtinę su pilnomis piniginėmis. Bet laimė - trapus dalykas. Geresnio gyvenimo paieškos vis dažniau griuvėsiais paverčia iki tol kurtus bendrus namus, išardo šeimas, sudaužo likimus. Tokios mintys peršasi išgirdus keletą istorijų...
Violetą pakeitė Amerika
Neseniai iš Čikagos į Kauną grįžo Violeta (41 m.), už Atlanto praleidusi net šešerius metus. Tačiau vietoj lauktos laimės - tik jos trupiniai. Šeima, kuriai kitados pavydėjo visi aplinkiniai, iširo... Amerika šią jauną moterį suviliojo galimybe praturtėti. Pasitarusi su vyru Augustinu, Violeta nusprendė tenai padirbėti pusmetį. Gal nieko blogo nebūtų atsitikę, jeigu ne viena šios kaunietės draugė, kuri užatlantyje buvo jau senokai įleidusi šaknis, susikūrusi prabangų gyvenimą. Negalima sakyti, jog Violetai nesisekė. Jai pavyko susirasti pasiturinčiai gyvenančių senukų porą, kurie už priežiūrą ir namų ruošą lietuvaitei garantavo ne tik gerą atlygį, bet ir įdomų gyvenimą. Violeta per mėnesį gaudavo apie 2 000 JAV dolerių. Ilgainiui ji pritapo prie neįprasto amerikietiškojo gyvenimo būdo. Pusmetis prabėgo gana greitai, tačiau namo moteris grįžti neskubėjo. Galiausiai Augustinas ėmė nerimauti - ragino žmoną grįžti namo. Ši kelionę vis atidėliojo tikindama, jog reikia išnaudoti visas galimybes užsidirbti kuo daugiau pinigų. Mat tuo metu Violetos globojama moteris sunkiai sirgo ir kaunietė pradėjo kurti planus, kaip pasilikti šiuose namuose ilgesniam laikui. Kai šeimininkė mirė, lietuvaitė iškart pajuto našlio dėmesį. Nesvarbu, kad juos skyrė maždaug 30 metų... Violeta nė kiek nesidrovėdama paprašė vyrą skirtis, kad galėtų... susituokti su amerikonu ir paveldėti senuko turtus... Norėdamas išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, Augustas nuskrido į Čikagą. Tačiau ten iškentė vos tris mėnesius. Baisiausia buvo ne tai, kad Amerika jį tiesiog slopino, žlugdė, kad jis čia niekaip negalėjo pritapti. Labiausiai nuliūdino pasikeitusi žmona. Dabar jai rūpėjo tik pinigai, o kitados juodu siejęs stiprus meilės ryšys buvo išblėsęs. Violeta išsiskyrė su vyru, susituokė su savo šeimininku - tai ji padarė vien tikėdamasi paveldėti senuko turtus.
Violeta grįžo namo, kai niekas to nesitikėjo... Taip ji nusprendė sužinojusi, kad jos naujasis vyras visą savo turtą testamentu yra paskyręs vaikams. Po didelio skandalo ji susikrovė savo daiktus ir išmovė į Lietuvą. Deja, čia jos laukė tik giminės... Ir ne tiek pačios Violetos, kiek jos pinigų. Mat tuoj daugeliui prireikė operuotis, atsirado kitų bėdų...
Vietoj namo - tušti buteliai
Amerika sudaužė ir kitos poros - 45 metų Živilės ir jos vyro Jono (buvusių vilniečių) - bendrą gyvenimą. Maždaug prieš trejus metus Živilė išvyko padirbėti, nes šeima nusprendė statytis namą, o lėšų labai trūko. Kadangi Jonas neblogai išmanė statybos darbus, buvo sutarta, jog jis statys namą, o žmona "kals" pinigus. Živilė dirbo savęs nė kiek negailėdama. Ji maitinosi pigiausiais produktais (dažniausiai - vištų šlaunelėmis), niekur nesilankė, niekuo nesidomėjo - savo išlaidas buvo sumažinusi iki minimumo ir kiekvieną mėnesį vyrui siuntė uždirbtus pinigus.. Tik kartą per mėnesį jiedu pasikalbėdavo telefonu. Jonas tikindavo, jog namas pamažu kyla, tačiau dažnai dejuodavo, jog vis trūksta pinigų. Kartais jis išvis neatsiliepdavo arba būdavo pasikeitęs jo balsas. Deja, Živilė nežinojo, kad vos paklojęs pamatus, Jonas pamažu ėmė grimzti į alkoholį. Baisiausia, kad pajutę dolerių kvapą, prie jo lipte lipo seni draugai... Nors artimieji matė, kaip viskas klostosi, nedrįso aitrinti Živilei širdies, nieko jai apie tai nerašė. Živilei savo laiške visą tiesą išklojo jos draugė. Plūsdama ašaromis, tačiau iki paskutinės minutės netikėdama tuo, ką perskaitė, Živilė sugrįžo namo. Čia rado visiškai nusigėrusį vyrą ir bebaigiančius trupėti naujojo namo pamatus. Nuo išvykimo į Ameriką buvo praėję beveik dveji metai. Tą akimirką Živilė net buvo sumaniusi nusiskandinti, bet pamažu nurimo. Po kurio laiko ji nunešė pareiškimą skyryboms. Penktą dešimtį įpusėjusi moteris jau susitaikė su mintimi, kad savo namų niekada neturės. Šeimos - taip pat...
Nebuvo kam apginti...
Dar skaudžiau susiklostė klaipėdiečių Oksanos ir Algimanto likimas. Jiedu turėjo keletą parduotuvių, tačiau nesėkmingas verslas nešė daugiau nuostolių nei naudos. Reikėjo kaip nors išlipti iš šios duobės. Oksana susirado darbą Anglijoje. Taigi, išvykdama dirbti į užsienį, moteris tikėjosi ten praleisti ne ilgiau kaip metus, o sugrįžusi namo imtis naujos veiklos... Deja, šioms svajonėms išsipildyti nebuvo lemta. Kai 30-metė moteris pasijuto stipriai stovinti ant svetimos žemės, pas ją atskriejo siaubinga žinia... Vieną naktį einantį uostamiesčio gatve namo Algimantą užpuolė chuliganai - atėmė rankinę, pinigus, stipriai sumušė. Krauju pasruvęs vyriškis buvo aptiktas tiktai išaušus rytui. Dar savaitę jis pragulėjo reanimacijos palatoje, tačiau medikams Algimanto išgelbėti nepavyko... Skubėdama į vyro laidotuves, Oksana keikė savo likimą ir tą dieną, kai nusprendė važiuoti į užsienį. Ji net neabejojo, jog būdama šalia vyrą tikrai būtų išsaugojusi...
Skiriesi metams - išsiskiri visam gyvenimui
Panašių istorijų būtų galima parašyti dar ne vieną. Tiesa, pasitaiko ir linksmesnių, su laiminga pabaiga. Tačiau nesėkmės vis dėlto baugina. O kaip tokius porų išsiskyrimus vertinti psichologiniu požiūriu?..
Psichologas Gediminas Navaitis aprašytąsias istorijas komentuoja labai praktiškai ir paprastai. Jo teigimu, yra posakis, kurį tikriausiai visi žinome: "Iš akių ir iš širdies"... Jeigu su žmogumi atsisveikiname iki kito ryto, per naktį jo jausmai neišblės. Jeigu su mylimuoju atsisveikiname savaitei, susitikimo momentas bus labai malonus. Na, o jeigu išsiskiriame mėnesiui, tikrai kažką prarasime. Vadinasi, jeigu žmonės dėl daugiau pinigų išsiskiria vieneriems ar net šešeriems metams (kaip girdėjome iš pasakojimų), tuo lyg ir pasakoma, kas jiems yra brangiausia... Kad pinigų kiekis yra svarbiau nei buvimas kartu... O juk žmonės tuokiasi tam, kad būtų kartu. Galbūt buvo galima pagalvoti apie kitokius būdus, užsidirbti daugiau pinigų, pavyzdžiui, vyrui ir žmonai išvažiuoti kartu.
Tad ar yra receptas, kuris padėtų išsaugoti šeimą net ir susiklosčius nedėkingoms situacijoms? Psichologo G. Navaičio nuomone, vykimas į užsienį, apsisprendimas dabar padirbėti, o vėliau gerai gyventi kartu, turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas. Esą visai nebūtina vienam iš sutuoktinių vykti į užsienį - jis gali, pavyzdžiui, iš Joniškio važiuoti dirbti į Vilnių... Yra tam tikra išsiskyrimo riba, kuri gali būti ne ilgesnė kaip pusė metų. Sakykim, žmogus išvažiuoja 6 ar 9 mėnesiams į užsienį užsidirbti ir kažko išmokti. Jei išvažiuojama metams ar dar ilgesniam laikui, ir visą šį laiką vien tik dirbama, nepramogaujama, neturima laisvalaikio, nesimokoma, tikėtina, jog po tokio išsiskyrimo šeimyninis gyvenimas nutrūks. Greičiausiai visam laikui... Taigi, belieka rinktis, kas svarbiau - šeima ar pinigai...
