Daiva NORKIENĖ
Klaipėdos nusikaltėlių lyderiu laikomas Sigitas Gaidjurgis nepailsdamas rašo skundus. Klaipėdietį papiktino žiniasklaida, rašanti apie jo užsakymu galimai įvykdytas žmogžudystes, Vilniaus prokurorai ir "neteisėtus veiksmus naudojantys" Kauno policininkai. S. Gaidjurgis skųstis pradėjo po to, kai netikėtai Vilniuje buvo suimtas, o Generalinėje prokuratūroje pradėtos tirti kelios baudžiamosios bylos dėl nužudymų. Nors masinio informavimo priemonėse ir nuskambėjo įtarimai, kad klaipėdiečio sąžinę gali slėgti net keliasdešimt žmogžudysčių, Seimas į S. Gaidjurgio skundus atsižvelgė. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas informavo bylą tiriančius pareigūnus, kad atskleisdami žiniasklaidai, kuo įtariamas S. Gaidjurgis, jie pažeidžia tarptautines konvencijas.
Akiratyje - dešimtys bylų
Sigitas Gaidjurgis - labai prieštaringos reputacijos klaipėdietis, kuriam spauda dešimtmetį klijavo nusikaltėlių lyderio etiketes, o policijos operatyvininkai neoficialiai prisikirdavo vos ne kas antrą pajūryje mafioziniu stiliumi įvykdytą nusikaltimą. Paslaptingi sušaudymai, sprogdinimai, dingimai be žinios būdavo priskiriami savotiškai "gaujų karų" kategorijai, kas reikšdavo viena: nusikaltimų išaiškinamumo kreivė ir vėl kris žemyn, tačiau paprasti miestelėnai galės būti ramūs. Jų tai esą visiškai neliečia.
Iš tiesų, turguje pomidorais ir kruopomis prekiaujanti Marytė ar vaikus matematikos mokantis Petras net ir šalia vykstančio "karo" fone jautėsi pakankamai gerai. Jiems mažiausiai rūpėjo, kodėl vieną dieną be žinios prapuolė S. Gaidjurgio bičiulis Naurius Noreika arba kodėl laukuose netoli Drevernos "išdygo" kito su mafioziais susijusio vyruko Vasilijaus Gnedojaus lavonas su keturiomis šautinėmis žaizdomis galvoje. Marytė su Petru niekada nevažinėjo prabangiais visureigiais ir "nevartė" tokių pinigų, kad sudomintų "kariaujančiuosius".
Tačiau pareigūnai negalėjo vadovautis "niekuo dėtų maryčių" psichologija, tad išaiškinti nusikaltimus buvo jų garbės reikalas ir pareiga. Todėl vilties, kad kada nors nusikaltėlius pavyks išvilkti į dienos šviesą, liko.
Šiek tiek anksčiau, dar prieš suimant S. Gaidjurgį, žurnalistė rengė interviu su Generalinės prokuratūros ONKT departamento vadovu Algimantu Kliunka. Ir šis neslėpdamas džiaugsmo išvardijo miestus ir rajonus, kurių organizuotiems nusikaltėliams Generalinė prokuratūra yra sudavusi triuškinančių smūgių. Be Panevėžio, Šiaulių, Palangos, Vilniaus, Tauragės, buvo paminėtas ir Kaunas su savo įžymiaisiais "daktarais". Klaipėdos ir "gaidjurginių" tame "sąraše" nebuvo.
- Prokurore, ar suėmus Sigitą Gaidjurgį galime teigti, kad ir uostamiesčio nusikaltėliai pagaliau bus nubausti? - prieš kelias dienas paklausėme A. Kliunkos.
Atsakymas buvo trumpas:
- Mes negalime apie S. Gaidjurgį kalbėti kaip apie nusikaltėlį, nes žmogaus kaltumą gali įrodyti tiktai teismas. Pasakyčiau taip: žmogus yra įtariamas nusikaltimais, vyksta tyrimas. O jo metu nieko daugiau komentuoti negaliu.
S. Gaidjurgis, priešingai nei "Tulpinių" lyderiu laikomas V. Baltušis, neketina tylėti. Jis jau pasiskundė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Aloyzui Sakalui, Seimo kontrolierių įstaiga gavo du jo skundus (vienas dėl neteisėtų Kauno policijos veiksmų, kitas - dėl prokurorų darbo), taip pat Leidėjų ir žurnalistų etikos komisijai apskundė jį žmogžudžiu pavadinusius dienraščius.
Vieninteliai pareigūnai, visuomenei neanonimiškai įvardiję priežastis, kodėl suimtas uostamiesčio garsenybė, buvo generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius ir Generalinės prokuratūros tyrimo grupės vadovas Artūras Urbelis. Pirmasis per vieną spaudos konferenciją sakė, jog "gaidjurginių" bylos gali būti dar įspūdingesnės už Panevėžio "tulpinių". Antrasis duodamas interviu dienraščiui atskleidė:
- Mūsų akiratyje daugiau kaip dešimt bylų, kurios sujungtos į vieną. Ir tai dar ne pabaiga. O dirbame seniai - ne nuo rudens, kai buvo suimtas S. Gaidjurgis.
S. Gaidjurgis įtariamas nužudęs pats arba padedant samdomiems žudikams keliolika ar net dešimtis žmonių Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje. Jam jau pareikšti keli kaltinimai dėl nužudymų. S. Gaidjurgis tai vadina šmeižtu.
Kruvinoji uostamiesčio kronika
1994 metų gruodį netikėtai dingo Klaipėdos bendrovės "Prizmė" prezidentas Kęstutis Mančas. Vyriškis drauge su kitos firmos "Centas" darbuotoju Stasiu Andriuliu išvyko į muitinę sutvarkyti svarbių reikalų. Po to, kai išėjo iš muitinės, jis staiga dingo. Bendrovės darbuotojai sulaukė vieno vienintelio skambučio: K. Mančas iš susijaudinimo virpančiu balsu paprašė kuo skubiausiai surinkti 100 000 JAV dolerių, nes tiek kainuosią išpirkti jo gyvybę. Suma vargais negalais buvo surinkta ir perduota vienam tarpininkui, tačiau "Prizmės" prezidentas taip ir negrįžo. Po kurio laiko apiręs K. Mančo kūnas buvo rastas užmiestyje (žmogus buvo nušautas). Susidorota ir su tarpininku, kuris perėmė pinigus, taigi bylą tyrę teisėsaugininkai neturėjo už ko užsikabinti. Vienintelis jų laimėjimas buvo tai, kad nustatyta, iš kokio telefono velionis verslininkas skambino paskutinį kartą. Pasirodo, tai buvo mobilusis telefonas, kurį Klaipėdoje iš vienos bendrovės trumpam buvo išsinuomojęs dabar jau velionis "Tulpinių" lyderis S. Janonis. Beje, šiam kaltinimai nebuvo pareikšti, kadangi pareigūnams nepavyko surinkti kaltės įrodymų. S. Janonis teigė, kad iš jo telefoną trumpam pasiskolino nepažįstamas asmuo. Pareigūnai linkę abejoti, ar galėjo panevėžietis Klaipėdoje veikti be vietos nusikaltėlių lyderių žinios. Teigiama, kad S. Gaidjurgis su "Tulpinių" lyderiais S. Janoniu, V. Baltušiu palaikė labai draugiškus santykius ir vieni kitiems esą padėdavę vykdyti nusikaltimus.
1997 metų liepos mėnesį buvo nužudytas S. Gaidjurgio dešiniąja ranka laikytas Naurius Noreika. Sklinda kalbos, kad N. Noreika buvo įnikęs į narkotikus ir tapo nekontroliuojamas. Manoma, kad dėl šio pomėgio vyrukas ėmė darytis pavojingas netgi savo draugams. Įtariama, kad susidoroti su Nauriumi S. Gaidjurgiui padėjo "tulpiniai" V. Baltušis ir S. Janonis.
1997 metų rugsėjį buvo nušautas Klaipėdos "Žardinių" grupuotei priskiriamas Mindaugas Bendzelauskas. Manoma, jog šis kažkuo neįtiko "tulpiniams", todėl šie kreipėsi pagalbos į S. Gaidjurgį, o šis pasiūlęs savo draugo samdomo žudiko A. Juodrio (Beno) pagalbą.
Tą pačią dieną buvo nužudytas nušauto N. Noreikos draugas Aidanas Simonavičius.
1998-ųjų lapkričio pabaigoje buvo susidorota su uostamiesčio nusikalstamame pasaulyje žinomu Airidu Karpavičiumi.
Po to krito dar keletas klaipėdiečių: karatė klubo "Angis" savininkas Valdemaras Česnaitis (laikomas S. Gaidjurgio konkurento S. Bėgliko žmogumi), verslininkas Romualdas Makauskas. Paskui buvo nušautas S. Gaidjurgio jaunystės laikų draugas Raimundas Bertušaitis, verslininkas V. Gnedojus.
Teismo medicinos ekspertai jau seniau nustatė, kad kelios aukos buvo nušautos iš to paties ginklo kaip ir šiaulietis A. Rimša (jį A. Juodris nušovė žvejojantį prie ežero jau anksčiau). Kadangi samdomas žudikas A. Juodris po šio nusikaltimo persikėlė į Klaipėdą ir, anot pareigūnų, susidraugavo su S. Gaidjurgiu, kilo minčių, jog pastarasis būtent A. Juodrio rankomis dorodavo savo nedraugus. Beje, žiniasklaida teigia, kad S. Gaidjurgis po A. Juodrio mirties (šis nusišovė 1998 m. rugsėjo mėnesį, "Aro" pareigūnams šturmuojant jo butą) apsigyveno su šio našle Judita. Teigiama, kad Sigitas blaškydavęsis tarp dviejų moterų: Klaipėdoje gyvenančios Juditos ir Kintuose viloje likusios Rasos Ramanauskaitės.
Kaip pareigūnams seksis įrodyti kaltinimus, sunku prognozuoti. S. Gaidjurgis teigia A. Juodrio beveik nepažinojęs (viename interviu "Akistatoje" teigė, kad viso labo iš A. Juodrio yra pirkęs 2 000 dolerių kainavusį rankų darbo baldą). "Tulpiniai", prokuratūrai prieš S. Gaidjurgį duodantys parodymus, esą platina šmeižikiškus gandus. Mat jie pyksta ant S. Gaidjurgio už tai, kad šis, padorus verslininkas, bendradarbiaudavo su pareigūnais. Žiniasklaida pranešė, kad S. Gaidjurgis buvęs labai apdairus ir savo aukas slapčia nuo bendrininkų perlaidodavęs į kitas vietas. Dėl to dabar esą labai sunku surasti kūnus, kol kas jų iškasti tiktai trys. Vienas netoli Elektrėnų, kiti du - pajūryje.
S. Gaidjurgis esą nepasitikėdavęs net savo bendrininkais ir po kurio laiko slapta nuvykęs iškasdavo kūnus ir perveždavo į kitas vietas. Tačiau po to, kai netoli Gariūnų, Vilniuje, S. Gaidjurgį sulaikė ginkluoti "Aro" pareigūnai, kai klaipėdietis buvo suimtas kartu su savo abiem apsaugininkais, pareigūnai gali patenkinti trinti rankas. Vieno dienraščio žiniomis, parodymus prieš S. Gaidjurgį duoda ne tik "Tulpinių" lyderis V. Baltušis (kuris gal ir nežinojęs, kur iš kapaviečių prapuolė aukos), bet ir vienas iš S. Gaidjurgio apsaugininkų. Šis ištikimas klaipėdiečiui vyras buvęs jo daugelio juodų darbų liudininkas ir parankinis.
"Akistata" neturėjo galimybės išklausyti kelių dešimčių žmonių nužudymu įtariamą klaipėdietį, tačiau šis, matyt, pakankamai tvirtas apsiginti pats (prisiminkime skundus įvairioms institucijoms ir pareigūnų nenorą kalbėti apie savo įtarimus). Tačiau kaip po kraupių publikacijų dienraščiuose jaučiasi vadinamojo Klaipėdos nusikaltėlių lyderio šeima? "Akistatos" žurnalistei pavyko apsilankyti garsiojoje S. Gaidjurgio viloje šalia Kintų ir susipažinti su tris jo vaikus auginančia neoficialia žmona Rasa Ramanauskaite. Moteris teigė, kad vyriausią sūnų Sigitą ėmė įžeidinėti mokykloje, o ji pati po tokių publikacijų kenčia ir ašaroja.
- Atrodo, kad dvylika metų patenkinta gyvenau su žmogžudžiu, su kažkokiu antžmogiu, kuris lyg niekur nieko iškasinėja negyvėlius, - sakė R. Ramanauskaitė. - Bet gyvenime jis toks nėra.
Kintų vilos paslaptis bei interviu skaitykite kitame numeryje.
