Netrukus ir Lietuvoje bus įteisintas palaikų kremavimas - Seimas antradienį (09.23) po pateikimo pritarė Kremavimo įstatymo projektui, padėsiančiam išspręsti laidojimo vietų šalyje stygiaus problemą.
Praėjusių metų rudenį atlikta apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų - 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Tam, kad laikas teikti kremavimo paslaugas, pritaria daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos gyventojų, nors tik vienas iš dešimties norėtų pats būti kremuotas.
Kremavimo įstatymo projekte numatoma, kad asmuo, būdamas gyvas, galės pareikšti valią dėl kremavimo raštu, testamentu arba sudarydamas sutartį su kremavimo įmone.
Jeigu asmuo, būdamas gyvas, nebus pareiškęs valios dėl kremavimo, sprendimą kremuoti palaikus galės priimti jo sutuoktinis, vaikai, tėvai arba kiti artimieji giminaičiai.
Aplinkos ministerijos sekretoriaus Juliaus Laicono teigimu, tolimesni mirusiojo giminaičiai negalės užginčyti artimesnių giminaičių sprendimo dėl kremavimo, nes šis klausimas įstatymo projekte sprendžiamas remiantis hierarchijos principais.
"Jei bus gyvi mirusiojo tėvai arba vaikai, lemiamą žodį turėtų tarti jie, o ne tolimesni giminaičiai", - aiškino J. Laiconas.
Pasak jo, giminaičiams susiginčijus, mirusiojo kremavimas bus draudžiamas tol, kol jie susitaikys ir ras bendrą sprendimą.
Projekte numatoma, kad kremavimą galės atlikti tik licenciją verstis šia veikla turinčios įmonės. Licencijavimo taisykles tvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įmonės, teikiančios kremavimo paslaugas, bus atsakingos ir už dokumentų bei duomenų apie kremavimo atvejus kaupimą ir saugojimą.
Projekte nurodyti atvejai, kada palaikus kremuoti bus draudžiama. Tai daryti nebus galima, kai bus žinoma arba įtariama, kad asmens mirties priežastis gali būti nusikalstama veika ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kol nebus atlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai ir nebus gautas prokuroro leidimas kremuoti palaikus, arba kai palaikai nebus atpažinti ar kai jie bus rasti senose kapavietėse, kol nebus identifikuoti ir kai kuriais kitais atvejais.
Teisėsaugos institucijos, atlikdamos nusikalstamų veikų tyrimą, turės teisę savo sprendimais laikinai sustabdyti palaikų kremavimą, kol bus atlikti reikalingi teismo medicininiai tyrimai.
Projekte aptartas ir privalomasis kremavimas. Vyriausybės įgaliota institucija galės nurodyti privalomai kremuoti palaikus tų asmenų, kurie sirgo juodlige ar ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai.
Privalomojo kremavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai reglamentuoja klausimus, susijusius su žmogaus mirties fakto nustatymu, mirties liudijimo išdavimu, žmogaus organų ir audinių transplantacija, kapinių tvarkymu, palaikų įvežimu į Lietuvą ar išvežimu iš jos, bet nėra teisės akto, kuris nustatytų palaikų kremavimo sąlygas ir tvarką, reguliuotų šias paslaugas teikiančių įmonių veiklą.
Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, kur ligi šiol mirusieji nėra kremuojami. Visose kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos.
Kol kas maždaug 300 mirusių Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
Gali būti, kad pirmasis krematoriumas Lietuvoje bus statomas Klaipėdoje - sausio pabaigoje posėdžiavęs Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio komitetas davė nurodymą Miesto planavimo departamentui išsiaiškinti visus tokio specifinio objekto projektavimo aspektus bei aptarti galimas vietas jam statyti.
Pasak J. Laicono, kol kas nė vieno krematoriumo nėra suprojektuota.
Ieškoti alternatyvių laidojimo būdų verčia vis aštriau didmiesčiuose imamas justi žemės, tinkamos kapinėms plėsti, stygius.
Toliau Kremavimo įstatymo projektą Seimas ketina svarstyti lapkričio pradžioje.
BNS
