Kodėl jaunimas, kodėl Nr. 10 ir kodėl mes visi džiaugiamės.
Darbo partijos komanda, kai tik susikūrė, iškėlė sau tikslą – pritraukti į didžiąją politiką kuo daugiau jaunimo. Mes beldėmės į jaunų žmonių širdis ir sielas, mes agitavome juos ne bėgti į užsienį, ieškoti ten laimės ir pragyvenimo šaltinio, o statyti savo namus čia, Lietuvoje. Raginome juos čia kurti savo ir savo šalies ateitį.
Džiaugiamės, kad jaunimas mus išgirdo, atsiliepė į mūsų kvietimą ir pasiryžo eiti į didžiąją politiką. Su juo į politiką ateis nauja karta, kuri gimė, užaugo ir gavo išsilavinimą čia, Lietuvoje, kurios nekamuoja praeities nuoskaudos.
Lietuvos jaunimas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pasiryžo steigti jaunų žmonių politinę orgnizaciją.
Dabar turime negailėti pastangų jiems padėti, kad nebūtų „suvalgyti“ laukinio kapitalizmo klanų. Dėl menkiausios klaidos jie bus drabstomi purvu. Bus stengiamasi juos sunaikinti ir išstumti iš politikos.
Būtent tada turėsime jiems padėti. Priešingu atveju artimiausius 20–30 metų nebeįtikinsime nė vieno jauno žmogaus eiti į didžiąją politiką. Neliks pereinamumo, nebus tinkamai paruoštos pamainos, įsiviešpataus sąstingis. Štai tada iš tikrųjų ateis liūdni laikai.
Todėl mes jaunimą parėmėme ir finansiškai, ir morališkai. Jie įregistravo Lietuvos jaunų žmonių politinę organizaciją ir pasivadino leiboristais.
Išvertus iš anglų kalbos – tai yra Darbo partija. Ir mes džiaugiamės, kad jie pasirinko tą pačią ideologiją. Tai reiškia, kad Darbo partijos ideologija ir politinė kryptis sutampa su Lietuvos jaunimo siekiais ir lūkesčiais.
Tačiau iki rinkimų – jau nedaug laiko. Supratome, kad jaunimas nespės tinkamai pasiruošti rinkimams į Seimą 2008–2012 m. kadencijai. Lengviausia būtų buvę įtraukti juos į Darbo partijos sąrašą. Tada partijai liktų 5 proc. barjeras per rinkimus ir nebūtų dėl ko kvaršinti sau galvos.
Tačiau jaunimas būtų nušalintas nuo pagrindinės idėjos. Nuo idėjos ateiti į didžiąją politiką, kaip savarankiška jėga. Jaunimas vėl liktų šešėlyje, kiltų pavojus, kad jo ryžtas gali būti nuslopintas.
Darbo partija šiek tiek apsunkino savo padėtį pakėlusi barjerą per rinkimus iki 7 proc., bet jaunimo neatstūmė. Mes sudarėme koaliciją su jaunaisiais leiboristais, kaip su lygiaverčiais partneriais.
Dar vienas paradoksas – į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21-erių, o į Lietuvos Seimą – tik nuo 25-erių (!) Todėl į savo programą, jaunimui prašant, įtraukėme nuostatą: pakeisti įstatymą taip, kad jauniems žmonėms būtų galima kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų.
O kad jaunimas dar aktyviau pradėtų žengti savo pirmuosius žingsnius politinėje veikloje, pasiūlėme jam į bendrą koalicijos sąrašą siūlyti Darbo partijos narius, kurie, jų akimis žiūrint, labiausiai to užsitarnavo, kurie geriausiai atstovavo jaunimo poreikiams ir labiausiai jais rūpinosi. O patys po rinkimų galės dirbti Seime jų padėjėjais.
Ir aš tikiu, kad visi „baltu pavydu“ pavydėjo tiems kandidatams, kurie buvo įrašyti į sąrašą jaunimui pasiūlius. Pavydėjau ir aš. Bet jaunimo siūlymu nutarta įrašyti mane pirmuoju numeriu.
Esu tikras, kad žmonės, kurie įrašyti į sąrašą jaunimui siūlant, per reitingavimą turės šansų gauti daugiau balsų. Matyt, todėl ir kyla pavydas.
Bet visi, įrašyti į sąrašą „Darbo partija + jaunimas“ Nr. 10, yra ta pati komanda
Tai komanda, kuri pasiruošusi mesti iššūkį ir prisiimti atsakomybę kuriant tikrai civilizuotą, teisinę, demokratinę, turtingą valstybę. Valstybę, kurioje gera gyventi visiems jos piliečiams.
---
Noriu pasveikinti visus „Darbo partija + jaunimas“ sąrašo kandidatus bei jų gerbėjus ir pasidžiaugti, kad mes turime Nr. 10.
Mokslininkai ir filosofai seniai įrodė, kad visatoje nėra chaoso, kad joje viskas darnu. Pats pastačiau ne vieną bažnyčią ir turiu įprotį kas rytą persižegnoti ir paprašyti Dievą palaimos, todėl ir dabar tikiu, kad mums tekęs Nr. 10 nėra atsitiktinumas. Tai palaiminimas iš viršaus. O svarbiausia – palaiminimas tiems, už kuriuos balsuos, ir tiems, kurie balsuos būtent už Nr. 10.
Dvidešimt pirmame amžiuje, pirmajame 10-metyje, rugsėjo 10 dieną mes išsitraukėme Nr. 10. Tai – ne atsitiktinumas.
Abejoju, ar mums būtų tekęs Nr. 10, jeigu koalicijos sąrašo pavadinime nebūtų įrašyta „+ jaunimas“. Taip buvo įvertinta viena mūsų tikrų, nesunaikinamų idėjų – įtraukti į didžiąją politiką kuo daugiau jaunimo.
Matyt, palyginti su kitomis partijomis, mūsų darbas su jaunimu įvertintas dešimčia balų. O jaunimui irgi geriausias balas – 10, ir gimnazijoje, ir universitete, ir varžybose.
Todėl visus kviečiu – jeigu norime laimėti, rinkimų dieną taikykime tiesiai į dešimtuką. Tai Nr. 10!
Viktoras USPASKICH,
Darbo partijos pirmininkas
