Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Balandžio pradžioje Vyriausybė numato svarstyti Savižudžių prevencijos 2003 - 2005 metų programą. Jai įgyvendinti žadama skirti 3 milijonus litų. Šių pinigų, tikimasi, užteks vykdant savižudybių ir krizių prevencijos priemones, kuriomis bus siekiama sumažinti savižudžių skaičių Lietuvoje iki Vidurio Europos šalių vidurkio. Šiuo metu mūsų šalyje 100 000 gyventojų tenka 44 savižudžiai, o štai Europos vidurkis - beveik perpus mažesnis.
Daugiausia savižudybių užregistruojama Lietuvos kaimuose - 100 000 gyventojų tenka net 65 suicido atvejai. Didžiausia savižudžių rizikos grupė - darbingi kaimo vyrai (nuo 40 iki 49 metų) ir to paties amžiaus moterys, taip pat vyresnės nei 75 metų miesto gyventojos. Per pastaruosius 20 metų vyrų nusižudė 5 kartus daugiau nei moterų!
Šioje srityje liūdnų "rekordų" siekia didžiausias respublikoje Vilniaus rajonas. Čia, anot šio rajono policijos ir prokuratūros pareigūnų, kasmet nusižudo po 30-40 gyventojų. Daugiau nei du trečdaliai savižudžių gyvenimą baigia su kilpa ant kaklo, didžioji dalis iš gyvenimo pasitraukia "padrąsinti" alkoholio...
Pagrindinės priežastys - nedarbas ir girtavimas
Nors šalies suicidologai pagrindinėmis savižudybių priežastimis visų pirma įvardija socialinius-ekonominius pokyčius (silpnesnių žmonių nepasirengimą šalyje vykdomoms reformoms, šių reformų sukeltą šoką, vertybių krizę, abejingumą žmogui ir t. t.), pareigūnų nuomone, didžiausią vaidmenį vis dėlto vaidina rajone klestintis nedarbas ir išplitęs girtavimas. Štai 2000-ųjų sausio 1 dieną oficialus nedarbas Vilniaus rajone siekė 18 procentų, o 2001-ųjų sausį šis skaičius išaugo iki 21 procento, 2002-ųjų sausį - 20 procentų, o šių metų sausio 1-ąją nustatyta, kad nedarbo lygis rajone siekia beveik 17 procentų. Taip sakant, teigiamų poslinkių šioje srityje beveik nematyti...
Danutos V. šeima jau keleri metai gyveno "ties skurdo riba". Nors šiek tiek padėjo abiejų tėvai, jauni, vidurinį išsilavinimą turį žmonės niekur negalėjo susirasti darbo. Menkos socialinės pašalpos neužtekdavo net vienturčiui sūnui išleisti į mokyklą... Kaip vėliau pareigūnams pasiguos Danuta, beprarasdamas visas viltis vyras kaip įprastai susiruošė į Darbo biržą. Grįžo be galo prislėgtas, nusiminęs - ir vėl brangi kelionė, kuriai skolintasi pinigų iš kaimynės, atsiėjusi tuščiai... "Gana, daugiau nebegaliu..." - maždaug tokius žodžius ištarė vyras ir išėjo pro duris. Nors jis ir anksčiau ne kartą buvo užsiminęs apie savižudybę, skundėsi depresinėmis nuotaikomis (nors pas psichiatrą lankėsi, tačiau neįstengdavo nusipirkti kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos ankstesniojo SAM ministro K. Dobrovolskio įsakymu pastaruoju metu reikia primokėti mažiausiai po pusšimtį litų kas mėnesį!), prie skalbinių krūvos sukiojusis Danuta sakė net neįtarusi, kad vyras staiga sumanys pasidaryti galą. Maniusi, girdi, kad jis išėjęs į kiemą "pravėdinti smegeninę". Tačiau kai Juzefas troboje nepasirodė kelias valandas, moteris sunerimo. Nubėgo į tvartą, apžiūrėjo kluoną. Štai čia, ant sijos, ir kabojo josios vyras. Šoko ištikta Danuta skubiai nupjovė standžią smaugvirvę, pasikvietė į pagalbą kaimynus, deja...
Tokių pavyzdžių, kai nusižudoma dėl nedarbo kilusių šeimyninių ir finansinių problemų - dešimtys. Beveik visi savižudžiai apie tokią drastišką galimybę buvo kalbėjęsi su namiškiais, kitais artimaisiais - tai yra šiam žingsniui ryžtasi ne iškart, o sunkumams užsitęsus, nematant jokių pragiedrulių...
Vaclavas K. su žmona buvo seniai išsituokęs, tačiau gyveno tame pačiame name (tik skirtinguose galuose). Dažnai abu susitikdavo ir kone visada susiriedavo. Blaivus vyras, tiesa, nebuvo priekabus, tačiau išgėręs - neduok Dieve... O girtavo labai dažnai.
Tą dieną Vaclavas grįžo iš darbo vos bepastovintis ant kojų. Pamatęs kieme besitvarkančią buvusią žmoną, pats nežinodamas už ką ją užsipuolė, iškeikė, sumušė. Kai verkianti moteris prasitarė kviečianti įgaliotinį, Vaclavas užsidarė lauko virtuvėje... Atvykę pareigūnai jį aptiko pasikorusį. Vyriškio kraujyje buvo rasta per 3 promiles alkoholio. "Vaclavas girtas nuolat sakydavo pasikarsiąs - aš prie to jau buvau pripratusi, maniau, kad jis taip tik šneka", - vėliau kalbėjo buvusi Vaclavo žmona...
Neretai alkoholikai vyrai, kaip galima numanyti, prie savižudybės priveda savo kenčiančias moteris. Tiesa, bylos tokiems nedorėliams nekeliamos, nes, anot prokuratūros pareigūnų, būtų gana sunku tokį dalyką teisme įrodyti. Mat kiti namiškiai dažniausiai vengia (gėda!) pasakoti apie šeimoje kildavusių konfliktų priežastis, o kitų įrodymų nėra... Štai dukra prokurorui pareiškė mananti, kad jos motina pasikorė dėl nuolatinio tėvo girtavimo, tačiau nesiekė, kad šis už tai atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (iškeliant bylą dėl privedimo prie savižudybės). Visgi tėvas...
"Tipo memuarai prieš mirtį"
Neretai pasitaiko, kai jauną, sveiką, energingą žmogų myriop pasiunčia nedarbas ir girtavimas drauge paėmus.
Dvidešimtmetis Saulius kurį laiką niekur nedirbo - buvo išlaikomas tėvo ir dirbančio jaunesniojo brolio. Tokia priklausomybė jauną vyrą be galo slėgė... Jis ėmė vis dažniau išgėrinėti, tapo nervingas, irzlus. Jausdamasis namiškiams esąs tik našta ir niekaip nerasdamas, už ko "užsikabinti", Saulius ėmė galvoti apie savižudybę. Vienądien, palaukęs, kol brolis išeis į darbą, Saulius išgėrė iš anksto pasiruoštų svaigalų, atsisėdo prie stalo ir ant mokyklinio sąsiuvinio lapų išvingiavo broliui adresuotą atsisveikinimo laišką, visą šią padriką rašliavą pavadindamas "Tipo memuarai prieš mirtį".
"Kai grįši iš darbo, manęs jau nebebus, - rašoma tuose "memuaruose". - Aš gal kabėsiu ant šniūro arba ant paklodės... Ant ko kabėt - man po... Bet kur palaidot, man ne po... Kad ir be bažnyčios, bet palaidokit prie mamos. (...) Už... mane toks gyvenimas - gal ten rasiu ramybę... Aš visai "gatovas" rašau... Žinai, nesiženyk tu su ta pana - būsi nelaimingas. Bendrai negaliu už tave spręsti... Perduok linkėjimus visiems mano draugams ir giminėms... Blogai padariau, bet... Atia..."
Grįžęs namo brolis rado Saulių pasikabinusį ant durų rankenos...
Savižudybė ar nužudymas?
Kai kurie šalies suicidologai su žiniasklaidos atstovais yra ne kartą pasidaliję abejonėmis, ar tikrai visi šalyje užregistruojami savižudybių atvejai tokie ir yra. O gal tai, girdi, gerai užmaskuotos žmogžudystės? Juk esą visiškai nesudėtinga žmogų nugirdyti, o po to, imituojant savižudybę, jo galvą įkišti į kilpą... Tačiau policijos ir prokuratūros pareigūnai, girdi, nueina lengviausiu keliu: kam gaišti laiką papildomiems tyrimams, įrodymų ir įkalčių paieškai, jei yra galimybės visą kaltę suversti savižudybei!
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai tokius įtarimus iškart atmetė. Jei esą randama net ir menkiausių įtarimų, kad žmogus ne nusižudė, o buvo nužudytas, atliekamas kruopštus ir išsamus tyrimas. Kita vertus, anot pareigūnų, patyrusiam teismo medicinos ekspertui nėra sudėtinga atskirti, ar žmogus pakartas, ar pasikoręs (dėl suprantamų priežasčių šių "ypatumų" nenurodysime).
Štai prieš kurį laiką Skaidiškių miške buvo rastas ant šakos kabantis devyniolikmečio Viktoro lavonas. Vaikinas išėjo į darbą, tačiau kažkokiu būdu atsidūrė miške, kuris visai ne pakeliui... Artimieji paneigė, kad iš "ramaus ir nuoširdaus būdo" Viktoro lūpų kada nors anksčiau būtų girdėję apie ketinimus nusižudyti. Kita vertus, į įvykio vietą atvykęs teismo medicinos ekspertas ant numirėlio kūno rado smurto žymių: sužalotą vieną akį, sumuštą krūtinę. Nedelsiant buvo nuspręsta atlikti išsamų Viktoro mirties aplinkybių tyrimą.
Paaiškėjo, kad ant Viktoro kūno rasti sužalojimai - kelerių dienų senumo. Namiškiai patvirtino, kad neseniai Viktoras buvo pro langą įsiropštęs į vaikų darželio pastatą ir jį apvogęs, o darydamas šį nusikaltimą smarkiai susimušė ir nusibrozdino krūtinę. Na, o akį, kaip buvo nustatyta, vaikinas susižalojo prieš kelias dienas švęsdamas sesers gimtadienį - kai girtas kepė šašlykus...
Be to, buvo nustatyti ir kiti motyvai, kurie, namiškių nuomone, Viktorą galėjo pastūmėti į savižudybę: girtavo abu tėvai, su kuriais Viktoras nuolat dėl to konfliktuodavo; tėvas nuolat priekaištavo Viktorui už sulaužytą dviratį, žadėjo dėl to net išvaryti iš namų; Viktoras buvo pradėjęs vartoti narkotikus, tačiau pinigų jiems įsigyti nuolat stigo; rajono PK tardymo skyriuje Viktorui buvo iškelta baudžiamoji byla už netikrų pinigų pagaminimą ir grėsė laisvės atėmimo bausmė...
Kas labai nori, randa progą nusižudyti
Kai kurie psichiatrai tvirtina, kad pasiruošusįjį nusižudyti išgelbėjus, vėliau jis tokių ketinimų dažniausiai atsisako. Tačiau gyvenime, pareigūnų žodžiais, yra "kiek kitaip". Jei, girdi, žmogus tikrai siekia nusižudyti, tikrai tam pasiryžta, tai anksčiau ar vėliau ir nusižudys - nepadės nei artimųjų, nei medikų ar policijos apsauga.
Sutuoktiniai Loreta ir Zbignevas gyveno skurdžiai, vargingai. Moteris už minimalų atlygį nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro tarnavo stambiems kaimo ūkininkams, o jos vyras irgi už grašius šiems dirbo ūkio darbus. Nors, Loretos žodžiais, abu stengėsi, šeimininkams nuolat kuo nors neįtikdavo. Nuolaidesnio būdo Loreta dar laikėsi, o jos vyras į visas reiškiamas darbdavių pastabas ilgainiui ėmė reaguoti tiesiog liguistai, darėsi psichiškai nestabilus. Prasidėjo konfliktai ir barniai šeimoje...
Vieną vakarą miegoti susiruošusi Loreta išgirdo sandėliuke kažką krebždant. Vyras ilgai negrįžo į trobą, todėl ši išėjo pasižiūrėti, gal jam nutikusi kokia bėda. Zbignevas sėdėjo prieangyje ant kėdės. Leisgyvis vyriškis prasitarė ką tik išgėręs kolorado vabalus nuodijančio skysčio. Loreta iškart pakėlė aliarmą: pakvietė medikus, vyrui sugirdė kelis litrus šilto vandens - kad sukeltų vėmimą, išplautų skrandį... Tomis minutėmis Zbignevas ir pats siekė išsigelbėti, bėgo nuo mirties... Atvykę medikai suleido vaistų, dar kartą išplovė skrandį ir, nustatę, kad ligonio savijauta gera, išvažiavo. Loreta vyrą paguldė...
Paryčiu moteris pabudo ir labai nustebo, kad Zbignevo šalia nėra. Žvilgt pro langą - sandėliuke dega šviesa. Loreta akimirksniu atsidūrė lauke. Šįkart pavėlavo - kilpoje kabantis Zbignevo kūnas jau buvo pradėjęs vėsti...
Savižudybė dažniausiai nebūna netikėta
Psichiatrai tvirtina, jog maždaug du trečdaliai savižudžių apie savo ketinimus būna pranešę iš anksto - tik esą reikia suprasti potencialaus savižudžio siunčiamus SOS signalus! "Koks tikslas gyventi, kai taip nesiseka?", "Viskas jau taip nusibodo...", "Gana vargti..." - išgirdę tokius ar panašius tarsi nežinia kam adresuotus prislėgto artimojo samprotavimus, namiškiai (draugai, giminaičiai) turėtų kuo skubiau susirūpinti, kaip nelaimėliui padėti. Mat tokie pasakymai - tarsi paskutinė besiruošiančiojo nusižudyti viltis - o gal šiuos žodžius kas išgirs, gal neliks jiems abejingas...
Nemaža dalis besiruošiančiųjų nusižudyti, anot suicidologų, ilgai tam ruošiasi: svarsto, kokį būdą geriausia pasirinkti, įsigyja "patikimą" virvę, kaupia vaistus, surašo testamentą, atsisveikinimo laišką, jei išgali - sugrąžina skolas... Pajautę panašias tendencijas, artimieji turėtų tuojau pat sukrusti. Mat kuo labiau potencialus savižudis sau įsikalba, kad tai - vienintelė išeitis, tuo sunkiau būna jį nuo šio žingsnio atitraukti...
Nors didžiuosiuose šalies miestuose jau keleri metai veikia vadinamieji "paguodos telefonai", skirti pokalbiams su "stovinčiaisiais ant savižudybės slenksčio", ieškantiesiems "paskutinio šiaudo", suicidologai tvirtina, jog efektyviausia savižudybių profilaktika - žmonių tarpusavio santykių gerinimas, visapusiškas psichinės sveikatos stiprinimas.
