Dažnai besikeičiantys orai, kai per parą termometro stulpelis gali šoktelti nuo 20-ies laipsnių šalčio iki 1-2 laipsnių šilumos, ne vieną žmogų paguldo lovon. Gerokai išgąsdinti speigo, gyventojai ima šilčiau rengtis. Orui staiga atšilus, nespėja prisitaikyti prie netikėtų gamtos pokyčių ir daug greičiau suserga tokiomis ligomis kaip gripas, ūmus kvėpavimo takų uždegimas ir t. t. Kadangi šių susirgimų požymiai gana panašūs, juos gali diagnozuoti tik gydytojas.
Susirgus gripu, paprastai vargina aukšta temperatūra, raumenų, kaulų, galvos skausmai, atsiranda šaltkrėtis, žmogus pradeda kosėti ir stipriai prakaituoja. Kaip jau įprasta, dažniausiai ligoniai bando gydytis namuose, pasitarę su vaistininkais, savo draugais ar namiškiais. Neretai tokiems susirgimams rimtesnis dėmesys neskiriamas. Vis dėlto geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytojos epidemiologės Nijolės Kriaučiūnienės teigimu, gripas - tai oro lašeliniu keliu labai greitai plintanti infekcija. Ja galima užsikrėsti ligoniui kvėpuojant, čiaudint, kosint ir t. t. Pavyzdžiui, nusičiaudėjus, virusas gali nulėkti net keletą kilometrų į priekį. Kai kas jo plitimą prilygina automobilio greičiui... Labai dažnai žmonės į slogą ar kosėjimą nekreipia jokio dėmesio - važiuoja į darbą, vaikus leidžia į mokyklas, darželius. Taigi, visiškai nepaisoma, kad sergant išėjus iš namų galima apkrėsti ir bendradarbius, ir bendraklasius ir visai nepažįstamus asmenis, su kuriais sunegalavęs pilietis kontaktuoja važiuodamas visuomeniniu transportu, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose. Būtent didesniuose žmonių susibūrimuose atsiranda ir potencialių viruso nešiotojų. Todėl medikai primena, jog susirgus nereikėtų eiti į darbą, atsisakyti visų renginių (kad ir labai svarbių), nelankyti draugų. Tiesa, jeigu žmogus suserga gripu, jo savijauta būna tokia prasta, kad ir pačiam nesinori lipti iš lovos... Gydytojos epidemiologės N. Kriaučiūnienės teigimu, labiausiai pažeidžiami yra vyresniojo amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Nuo minėtų susirgimų mažiau yra mažiau apsaugoti ir vaikai. Jų organizmai labiau imlūs virusams, imuninė sistema - silpna, be to, vaikai daug laiko praleidžia užklasinėje veikloje, įvairiuose susibūrimuose...
Gripas - labai klastinga liga, nes negydoma gali sukelti daugybę komplikacijų. Nuo jos gali išsivystyti plaučių, veido landų (sinusų), vidurinės ausies uždegimai. Gripas gali pakenkti širdžiai, inkstams ir kitiems organams, sutrikdyti jų funkcijas. Juk neaišku, į kokias ląsteles virusas gali nusėsti. Beje, tenka dar kartą priminti, jog gripas ypač pavojingas asmenims, turintiems širdies patologijų. Ne paslaptis, jog dėl komplikacijų kartais nepavyksta išvengti mirties.
Gydytoja epidemiologė N. Kriaučiūnienė primena, jog norint išvengti ligos, o ypač - skaudžių komplikacijų, reikia tam ruoštis iš anksto. Visų pirma - būtina stiprinti imuninę sistemą. Reikėtų vartoti daugiau vitamino C, askurotino (jis mažina ląstelių pralaidumą ir neleidžia virusui į jas patekti), valgyti daug citrusinių vaisių, gerti skysčių, įvairių arbatų, nereikėtų pamiršti ir daržovių. Beje, susirgus arbatos - viena iš veiksmingiausių gydymo priemonių, nes skysčiai greičiau iš organizmo pašalina virusą. Be to, reikia vengti peršalimo, stengtis, kad nesudrėktų kojos. Taigi, avalynė visuomet turi būti sausa ir patogi. Jei sušalote, reikėtų skubėti į šiltas patalpas ir išgerti karštos arbatos (su citrina, imbieru, ežiuolių preparatais)... Paprastai gripas gydomas antivirusiniais medikamentais - antibiotikai neskiriami. Pastarųjų prireikia gydant komplikacijas. Gydytoja epidemiologė vis dėlto pataria apie gripą galvoti jau rudenį - tai pats geriausias laikas pasiskiepyti. Tačiau tai galima padaryti ir dabar. Po skiepų praėjus trims savaitėms, susidaro imunitetas. Aišku, medikai neduoda šimtaprocentinių garantijų, kad skiepas padės visiškai išvengti gripo, tačiau neabejoja, jog susirgus ligos forma bus lengvesnė, ligonis išvengs komplikacijų...
Pavyzdžiui, 2000-aisiais metais epidemija truko nuo sausio 31 iki vasario 21 dienos, 2001-aisiais - nuo vasario 20 iki kovo 10 dienos, 2003-aisiais - nuo kovo 18 iki balandžio 14 dienos (itin vėlyva), 2004-aisiais - nuo vasario 2 iki vasario 23 dienos. Pernai ir 2002-aisiais metais epidemijų pavyko išvengti. Kaip bus šiemet - kol kas galima tiktai spėlioti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, dabartiniai orai sveikatai tikrai nepalankūs.
Gripo epidemija
Šiuo metu Lietuvoje jau ima siausti gripo ir ūmių peršalimo ligų epidemijos. Jos skelbiamos, kai suserga 100 iš 10 000 gyventojų. Šios ligos daugiausia išguldė ne didžiųjų mūsų šalies miestų, bet Alytaus ir Radviliškio gyventojų. Radviliškyje bendras sergamumo gripu ir virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis pasiekė 140, o Alytuje - 130 ligonių 10 000 gyventojų. Alytuje į ligos patalą atgulė daug vaikų ir paauglių iki 17 metų. Jie sudaro net apie 80 procentų visų sergančiųjų. Dėl šios epidemijos mieste nuo vasario 8 dienos buvo uždarytos visos mokyklos, apribotas ligonių lankymas ligoninėje, uždrausti visi masiniai renginiai.
Panaši situacija ir Radviliškyje, nors čia moksleivių bei ikimokyklinių auklėtinių sergamumas mažesnis nei Dzūkijos sostinėje - iki 30 procentų visų sergančiųjų. Kai kuriose mokyklose taip pat nevyksta pamokos, nes klasėse trūksta daugiau nei trečdalio mokinių. Vietos epidemiologai stebisi tokiu staigiu gripo protrūkiu, nes daugiau nei prieš savaitę Radviliškyje nebuvo užregistruota nė vieno susirgimo gripu atvejo.
Gydytojos epidemiologės N. Kriaučiūnienės teigimu, paprastai visuomenės sveikatos centras apie minėtomis ligomis susirgusius asmenis gauna statistinius duomenis iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir juos pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui. Čia iš visos respublikos suplaukia duomenys, kurie tuoj pat patenka į Europos gripo priežiūros sistemą, apjungiančią 28 Vakarų Europos šalis. Visos šios valstybės dalyvauja gripo viruso virusologinėje diagnostikoje. Atliekant išsamius tyrimus aiškinamasi, koks gripo virusas cirkuliuoja. Nustatyta, jog šiuo metu Europoje labiausiai išplitęs (Prancūzijoje, Olandijoje) B grupės virusas, tačiau mūsų virusologų teigimu, didėjant sergamumui, galiausiai ima dominuoti komplikacijomis ir ligonių masiškumu pasižymintis A grupės virusas. Be paminėtųjų Alytaus ir Radviliškio, pastaruoju metu nemažai ligonių buvo užregistruota Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
