Sigitas STASAITIS
Tai, kas jau ilgiau nei metus vyksta Šiauliuose, kitaip kaip Pasaulio pabaiga ar absurdo teatru nepavadinsi. 82 metų pensininkas, Parlamento gynėjas, krištolinės reputacijos šiaulietis bandė nusikaltimo vietoje sulaikyti į mokyklą įsilaužusius vagis ir legaliai turėtu pistoletu peršovė penkis kartus teistą recidyvistą. Tardymas iškėlė baudžiamąją bylą. Ne, ne recidyvistui. Teisėsaugininkai nepasivargino įrodinėti jo kaltės, už įsilaužimą dovanojo ir pripažino nukentėjėliu. O dorasis pensininkas jau pusantrų metų tampomas po teismus. Prokuratūra iš paskutiniųjų reikalauja jį nuteisti.
Pažadino trenksmas į lubas
Povilas Šmočiukas Petrauskas Šiaulių statybos ir komunalinių paslaugų mokykloje daug metų dirbo dėstytoju, dabar jau treti metai pensijoje. Iš sąžiningo darbo pedagogas turtų neužgyveno. Neturi net normalaus buto - glaudžiasi drėgname pusrūsio kambarėlyje po tos pačios mokyklos valgykla. Kadangi už sienos nėra kaimynų, o netoliese driekiasi banditais pagarsėjusi Sodų gatvė, P. Šmočiukas Petrauskas susitvarkė reikiamus formalumus ir savigynai legaliai įsigijo pistoletą "ČZ Vzor-50".
Vėlų pernykščio vasario 7-osios vakarą pensininkas išgirdo triukšmą - viršum jo buto aidėjo triukšmingi žingsniai, bildėjo valgykloje stumdomi stalai bei kėdės, cypė varstomos durys. P. Šmočiukas Petrauskas žinojo, jog tądien mokyklos pedagogams buvo išmokėti atlyginimai, tad nutarė, jog koks nors ta proga išgėręs naktibalda dėstytojas ko nors užsuko į mokyklą. Povilas atsigulęs užmigo, tačiau maždaug pusę antros nakties pašoko pažadintas didžiulio trenksmo - nuo lubų net tinkas pažiro. P. Šmočiukas Petrauskas bandė telefonu paskambinti mokyklos dirbtuvių vedėjui ir mokyklos sargui, tačiau vienas nekėlė ragelio, o kito telefonas neveikė. Apsirengęs ir dėl visa ko pasiėmęs savigynai įsigytą pistoletą P. Šmočiukas Petrauskas išėjo laukan pasižiūrėti, kas gi neduoda miegoti.
Vagis stabdė šūviais
Vyras apstulbo pamatęs, jog mokykloje taip akiplėšiškai darbuojasi vagys - spyna nupjauta, durys atlapos, o pastato, iš kur antrą valandą netyla bildesys, langai tamsūs! Užbėgdami įvykiams už akių nuoširdžiai patarsime - kol mūsų teisėsaugininkai tokie, kokius šiandien turime Lietuvoje, pamatę panašų vaizdelį ginkdie nesugalvokite kištis į svetimus reikalus ir trukdyti nusikaltėliams. P. Šmočiukas Petrauskas irgi negali sau atleisti, kad nutarė gelbėti mokyklos turtą.
Jis nupuolė į šalia stovintį bendrabutį ir belsdamas į duris žadino budėtoją, kad ši skambintų į policiją. Vagys tai išgirdo ir nutarė sprukti. Atsisukęs P. Šmočiukas Petrauskas pamatė iš mokyklos vieną pasukui kitą išlendančias dvi augalotas žmogystas. Viena jų po pažastim nešėsi kažkokį ilgą daiktą.
Pensininkas padarė taip, kaip jo vietoje pasielgtų kiekvienas doras vyras. Jis vagims suriko sustoti, antraip pagrasino šausiąs. Drąsusis pensininkas bandė pribėgti ir sulaikyti vagis, artėdamas iššovė kelis kartus į orą, tačiau nusikaltėliai neišsigando ir pabėgo. Vien už tokį drąsų poelgį P. Šmočiukas Petrauskas vertas medalio, nes jis mažo ūgio, fiziškai silpnas ir dar šlubas, o vagys buvo augaloti ir įmitę.
Patyręs daug vargo
Deja, vietoje medalio ar padėkos pareigūnai atėmė P. Šmočiuko Petrausko pistoletą, o dar po kelių dienų apkaltino peršovus... niekuo dėtą praeivį!
Tą pačią vasario 7-ąją dėl šautinės žaizdos į Šiaulių ligoninę atvyko Sodų gatvės gyventojas 41 metų Augimantas Bankovskis. Sužeistasis aiškino ramiai sau naktį ėjęs gatve. Antrą valandą nakties (!) jis stabtelėjęs prie konteinerio pasirinkti išmestų butelių ir čia pat susmukęs pakirstas sužvėrėjusio pensininko paleistos kulkos. Į jokią valgyklą jis žegnojosi tą naktį nelindęs ir iš viso nežinąs, kur ta mokykla.
Tardymo skyriaus pareigūnai susidūrė su dilema - kuriuo tikėti? P. Šmočiukas Petrauskas 1938 metais įstojo į Lietuvos Šaulių sąjungą, dėl ko po karo KGB jį suėmė kartu su visa šeima ir ruošė ištremti į Sibirą. Povilas išsigelbėjo išlaužęs Troškūnų areštinės lango grotas ir pabėgęs į mišką, kur ištisus trejus metus partizanavo. Rezistentą, tuomet turėjusį tik Šmočiuko pavardę, nuo stribų kulkos arba lagerio išgelbėjo šiaulietis dėdė, sūnėnui Povilui parūpinęs padirbtą pasą Petrausko pavarde. Su šiuo pasu P. Šmočiukas Petrauskas sėkmingai legalizavosi Latvijoje. Tik 1969 metais įsidrąsinęs grįžo ir įsidarbino suvirinimo dėstytoju į profesinę technikos mokyklą, dabar pervadintą Šiaulių statybos ir komunalinių paslaugų mokykla. Visą laiką rezistentas joje ir dirbo, į pensiją išėjo tik sulaukęs 80 metų! P. Šmočiukas Petrauskas niekada neteistas, nebaustas, 1991-aisiais jis kaip savanoris gynė Parlamentą, už ką apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
Patikėjo tik nusikaltėliu
Na o A. Bankovksis? Jo biografija trumpa ir bjauri. Vietoje Parlamento gynybos - lageriai arba blaivykla, keturi teistumai už vagystes ir vienas - už piktybinį alimentų nemokėjimą. Pastaruoju metu užsiima daugiausia smulkiomis metalo vagystėmis, kartais plėšikauja, hobis - mušti motiną. Ir jei toks žmogus tvirtina, kad beginklis antrą valandą nakties (!) rinko butelius, kas nepatikės? Norit - juokitės, norit - verkit, tačiau tardytoja iš tikro patikėjo ne P. Petrausku Šmočiuku, o recidyvistu A. Bankovskiu! Motyvai verčia iš kojų: nėra įrodymų, kad A. Bankovskis buvo... įlindęs į mokyklą. Nupjauta spyna, iš valgyklos pavogti puodai, išardyta ir pavogti paruošta pramoninė mėsmalė - ne įrodymai, o surasti pirštų atspaudus ar kitokius nusikaltėlio pėdsakus mūsų policijos ekspertams kol kas dar per sudėtingas uždavinys.
- Ar žinote, kiek valstybei kainavo Bankovskio gydymas? - "Akistatos" žurnalistui savo nuostatą pakomentavo šią bylą tyrusi ypatingai svarbių bylų tardytoja J. Bieliauskienė. (Atrodytų, nekvaila pareigūnė, išgarsėjusi du kartus: kai sugavo "Hermio" banko plėšikus ir kai radusi ant suoliuko nepasisavino 50 000 JAV dolerių. Tačiau kas tardytojai buvo užėję tiriant šią bylą, žino tik Dievulis.) - Kas bus, jei kiekvienas užsimanęs ims šaudyti? Netvarka. Reikia bausti!
Teismas užgavo prokurorų ambicijas?
Pareigūnams užteko fakto, jog P. Petrausko Šmočiuko paleista kulka pataikė A. Bankovskiui į sėdynę. Pensininkui buvo iškelta baudžiamoji byla. Išsigydęs užpakalį A. Bankovskis atpėdino į teismo salę, kur išdidžiai užtūpė garbingą ir jam dar nepažįstamą nukentėjėlio kėdę. Reikia pripažinti, čia elgėsi kilniai, dėl peršovimo pensininkui ieškinio kilniai nepareiškė.
Šiųmečio kovo 21-ąją Šiaulių miesto apylinkės teismas P. Šmočiuką Petrauską išteisino. Pagrindinis motyvas - šovusiojo šiauliečio veikoje nebuvo tyčios sužeisti. Atrodytų, tuo šią mūsų teisėsaugos pareigūnų nepuošiančią istoriją būtų galima užbaigti, tačiau pareigūnų pasipūtimui nėra ribų. Išteisinimas užgavo kaltinimą palaikiusios Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorų ambicijas.
- Mes gi kvailai atrodome, jei mūsų kaltintas pilietis taip ir liks išteisintas!
Ir apskundė išteisinamąjį nuosprendį aukštesnei instancijai - Šiaulių apygardos teismui. Iš tikro prokurorus vedė ne ambicijos. Nors oficialiai neigiama, tačiau neoficialiai Lietuvoje štai kas tebevykdoma: policininkams, prokurorams ir teisėjams reikia rodyti geras darbo ataskaitas. Kas įvykę iš tikro, ką apie įvykį sako logika ir žmogiškumas - ne taip svarbu. Policininkams svarbiausia, kad nusikaltimų išaiškinamumo rodikliai būtų geri, prokuratūrai - kad apkaltintųjų teismai neišteisintų, teisėjams - kad jų nuosprendžių nekeistų aukštesnės instancijos teismas. Dėl to taip ir išeina, jog vaikydamiesi rodiklių mūsų teisėsaugininkai ima slėptis už peršautos recidyvisto sėdynės. O paskui stebisi, jog absoliučiai teisėsauga nusivylę raseiniškiai linčiuoja nusikaltėlius, o kaimuose kuriasi savigynos būriai.
Nauji "nepagaunamojo" nuotykiai
Besodindami P. Šmočiuką Petrauską užmiršome "dorąjį" pilietį A. Bankovskį. Kaip sekasi šiam piliečiui, kuriam greitai atsibodo vaikščioti į P. Šmočiuko Petrausko teismą. Gal, girdi, išsigydęs Augimantas stojo į doros kelią? Gal daug meldžiasi ir dirba? Kaipgi.
Pernai, rugsėjo 12-ąją, keturi plėšikai nuošalioje Šiaulių gatvėje sumušė 31 metų vyrą. Užpuolikai nuvilko užpultojo striukę, nuavė batus ir iš ausies išplėšė auksinį auskarą. Kol nukentėjėlis sukrėstomis smegenimis buvo vežamas ligoninėn, policininkai sulaikė įtariamuosius, tarp kurių - teisingai atspėjote! - ir pareigūnų numylėtinis A. Bankovskis. Įkliuvėlis, aišku, nutaisęs dievobaimingą žvilgsnį tradiciškai dievagojosi nenusikaltęs. O pareigūnai, žinoma, A. Bankovskiu ir vėl patikėjo - po dviejų parų paleido taip ir nepateikę jokių kaltinimų. Suprantate, nėra įrodymų...
Nepraeina nė trys mėnesiai, ir vėl fiksuojami nauji "nepagaunamojo" A. Bankovkio nuotykiai. Pernai, gruodžio 30-ąją, prisisiurbęs degtinės jis namie sukėlė skandalą bei muštynes. Į Šiaulių ligoninę dėl smegenų sukrėtimo atvežta A. Bankovskio motina. Atsipeikėjusi moteris palatoje prasitarė nukentėjusi nuo sūnaus. Galvokite ką norite - A. Bankovskis nuo baudžiamosios atsakomybės ir vėl atleistas nesant... nusikaltimo sudėties. Kiek valstybei kainavo chuligano motinos gydymas, pareigūnai kažkodėl neskaičiavo.
Užtai kilnų darbą padaręs, mokyklos turtą išgelbėjęs P. Šmočiukas Petrauskas vis dar tebetampomas po teismus. Aišku, vyras neatgauna ir savo ginklo. Senukas labai nusivylęs tvarka Lietuvoje ir sako, jog kitą kartą gerai pagalvotų, ar verta ginti svetimą turtą. Dabar jis stojęs prieš Šiaulių apygardos teismą, kuriame Šiaulių apygardos prokuratūra pareikalavo kaltinamąjį nuteisti kalėti 9 mėnesius, tačiau - koks kilnumas! - pritaikyti įstatymą "Dėl amnestijos" ir į koloniją neišvežti. Tragikomedija tęsiasi.
S. Stasaičio nuotr.
P. Šmočiuko Petrausko byla - puikus pavyzdys, jog Lietuvoje nusikaltėliams geriau netrukdyti, nes teisėsaugininkai patikės jais.
(Smociuk 1.jpg)
P. Šmočiukas Petrauskas sako įsitikinęs, jog mūsų pareigūnai labai rūpinasi nusikaltėlių interesais.
(Smociuk1,2,3.jpg)
