Irena ZUBRICKIENĖ
Kalėjimo duoną pripratę kramsnoti Vilkaviškio rajono gyventojai - Jurkšų kaime gyvenantis Irmantas Draskinis (31 m.) ir Gediminas Kaškauskas (45 m.) iš Kalvių kaimo - vėl sugrįžo į "zoną". Griežtą bausmę už plėšimą anksčiau penkis ir keturis kartus jau teistiems nusikaltėliams neseniai paskyrė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė.
"Kalėjimų kamščiai" (taip vėliau abu plėšikus pavadino jų nuskriausta Jurkšų kaimo gyventoja Ona Žilinskienė, 80-metė pensininkė), kiek pakvėpavę laisvės oru po paskutiniųjų bausmių belangėje (G. Kaškauskas iš įkalinimo vietos buvo sugrįžęs vos prieš du mėnesius), į teisėsaugininkų rankas įkliuvo praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai į policiją kreipėsi O. Žilinskienė ir kartu su ja atokiame vienkiemyje gyvenantis bei ūkininkaujantis jos sūnus Juozas Žilinskas (47 m.). Vyras tikino per plauką netapęs mirtina žiaurių užpuolikų auka.
Tą priešpietę Juozas sumanė pažvejoti netoli namų esančioje Šešupėje. Patogią vietelę išsirinkusį žvejį netrukus aplankė iš matymo gerai pažįstami Irmantas ir Gediminas. Su jais Juozas nebendraudavo, nes požiūriai į gyvenimą - visiškai priešingi. Atėjūnai teiravosi, ar gerai kimba lydekos. Jie irgi sakė atėję pažvejoti, tačiau meškerių neturėjo. Juozas net nespėjo pagalvoti apie gresiančią nelaimę, kai Gediminas iš rankovės paleido neploną metalinį strypą ir vožė jam per sprandą. Smurtautojas nieko nekalbėjo, tik daužė Juozą ir ragino Irmantą jam padėti. Nelaimėlis pargriuvo ant žemės. Tada užpuolikai apraizgė jį virvele ir pradėjo smaugti. Bejėge auka tapęs vyras virvę sugavo dantimis ir neleido jos užveržti. Įsikarščiavę smurtautojai smūgiavo toliau. Daugiausia - per galvą. Tada surišo Juozui rankas, užlaužtas už nugaros, ir kojas. Gediminas pratarė, kad Juozą reiktų įvilkti į Šešupę, ir to ėmėsi nutraukęs batus, tačiau ūkininkas sugriebė už karklų ir atsilaikė. Jau benueinančių niekdarių Juozas, pasijutęs drybsąs dumble ir esąs kruvina galva, prašė nepalikti jo nukraujuoti ir sušalti. Kovingai nusiteikę "didvyriai" neklausė ir patraukė Juozo sodybos link...
Juozas prie vandens praleido bemaž pusvalandį. Tik tada jam, kurį laiką visaip raičiojantis ir ieškant išeities iš, rodės, beviltiškos padėties, pavyko atsistoti. Vyras visą laiką girdėjo skalijantį savo kiemsargį, todėl suprato, kad plėšikai "svečiuojasi" pas vieną namuose likusią jo motiną. Juozas surištomis kojomis leidosi namų link - ir šliužinėjo klūpomis, ir po centimetrą sukinėjosi pirmyn. Kelis šimtus metrų iki namų jis ėjo kone valandą.
Namuose plėšikų Juozas neberado. Nebuvo girdėti ir motinos. Virtuvėje Juozas atsisėdo ant stalo, ant kurio buvo peilis, ir prisitaikęs brūžinosi į jį virve, kuria buvo apsuktos rankos. Pavykus išlaisvinti rankas, vyras išsilaisvino ir kojas. Tuomet perėjo visas senovinio namo patalpas, kol galiniame užrakintame kambaryje išgirdo dejuojančią mamą. Laimei, senutė nebuvo sužalota - tik labai išsigandusi. Pamatęs kratos vaizdą kambaryje Juozas suprato, ko reikėjo plėšikams.
Abiem plėšikų aukoms tądien prireikė medikų pagalbos. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir užfiksavo nuostolius: nusikaltėlių grobiu tapo spintoje buvę 900 litų, kaip suvenyrai laikyti 400 senovinių rublių, senutės dokumentai, kelios staltiesės, 7 metrų audinys, kurį pensininkė laikė savo šarvonei. Paaiškėjo, kad plėšikai, palikę palaužtą Juozą pašešupyje, be skrupulų skriaudė jo motiną - tąsė, stumdė, smaugė ir reikalavo pinigų. Apkraustę Žilinskų namus, užpuolikai išėjo palikę senutę sumuštą ir drebančią. Vėliau moteriškė tikino nė Sibire tokių kančių kadaise nepatyrusi.
Nusikaltėliai kelias dienas uliojo ir slapstėsi. Kai įkliuvo, grobio beveik nebuvo likę. Sulaikytieji sakė, kad viską išleido kvaišalams (narkotikams). Tik tada Juozas sužinojo, kad smurtautojai prie upės jį mušė turėdami vienintelį tikslą - pagrobti mobilųjį telefoną. Nors ūkininkas jį turėjo, tačiau apspangę užpuolikai nesugebėjo jo apčiuopti drabužio kišenėje.
Teisme abu nusikaltėliai tikino besigailį dėl buvusio išpuolio. Abu kaltino alkoholį ir pomėgį kvaišalams - juk tam reikalingi pinigai. Nustatyta, kad nusikaltimo iniciatorius buvo G. Kaškauskas (jis apie dešimt metų praleidęs už grotų ir už nepilnametės išžaginimą), pasiūlęs apiplėšti tvarkingai gyvenančius Žilinskus ir raginęs "atsikratyti Juozo". Šiam vyrui buvo paskirta šešerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Irmantas Draskinis už grotų turėtų praleisti šešerius metus ir 30 dienų. (Abu teismo laukė būdami suimti.)
Po teismo J. Žilinskas tikino sutinkąs su teisėjo paskirtomis bausmėmis nusikaltėliams, tačiau atviravo tikėjęsis, kad jiedu bus apkaltinti ne tik dėl įžūlaus plėšimo, bet ir pasikėsinimo nužudyti. Anot Juozo, po rudens incidento dabar jis tarsi prikeltas antram gyvenimui ir pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis saugoti savo namus ir senutę motiną. Jis sakė taupysiąs pinigus ginklui įsigyti ir net nesvarstysiąs, jeigu įtartini tipai pasirodysią jo kieme - geriau tegul be rimto reikalo niekas nevaikščioja! Nuo tada, kai patyrė plėšikų smurtą, Juozas paleido nuo grandinės savo didelius šunis lakstyti po kiemą, kad jie perspėtų apie nekviestus svečius ir atbaidytų atvykėlius.
