Stebina ne Šapi rausvai gelsvas kailis ir ne tai, kaip jis prižiūri bandą. Keisčiausia tai, kad savo prigimtimi jis piemens priešingybė. Ir vis gi... šis lapiukas gano bandą.
Nedidelis Freienhagen kaimas šiaurės - rytų Vokietijoje. 2006 - ųjų gegužės septintoji. Rytas. Nedidelės turistų grupelės traukia link vieno gyvulių augintojo fermos. Lyg ir nieko ypatingo. Tiesa, ūkininkas augina išskirtinės veislės galvijus: tamsiai rusvo plauko, neaukštus, tvirto sudėjimo ir su išplatėjusiais ragais. Jie kažkuo primena priešistorinius taurus. Jo fermoje net 120 tokių galvijų, tačiau žmonių lankymosi tikslas ne gyvulių banda. Ūkio šeimininkas tai žino ir maloniai sutinka svečius. "Be abejonės norite pamatyti Šapi? Sekite paskui mane, jis laukuose už ūkinių pastatų. Netriukšmaukite, kad neišgąsdintumėte".
Lankytojai pamato įprastą vaizdą: pieva, o joje besiganantys keistokos veislės raguočiai. Keturi šunys linksmai šokinėja ir kiauksėdami varinėja link bandos nutolusius guvulius. Šį ramų , idilišką vaizdą drumsčia šokinėjantis nedidukas žvėrelis, neįprastas tokioje draugijoje. Lapiukas!
Jo smailas snukutis, pūkuotas kailiukas ir baltų gaurų kuokštu besibaigianti uodega daugiau primena mielą pliušinį žaisliuką, negu plėšrūną. Net nepanašu, kad jis kada nors taptų gudriu vištų vagiu, nors taip jį charakterizuoja jo prigimtis. Stebint, kaip jis šuoliuoja šalia vieno iš sargybinių šunų susidaro vaizdas, kad jis save taip pat laiko šunimi - piemeniu! Įdomiausia, kad ir šunys jį laiko vienu iš savų, o tai, savininko teigimu, tikrai neįprastas dalykas. Paprastai, kai jie užuodžia lapę ar kurį kitą iš urvinių gyvūnų, tai tiesiog pasiunta! Nagais ima draskyti žemę ir stengiasi jį išvyti iš urvo, arba vaiko tol, kol pagauna ar patys visai nusivaro...
Ūkininko Giunterio žmona Monika pasakoja, kad Šapi istorija visai kitokia. "Maždaug prieš gerą mėnesį vidurnaktį mus pažadino iš daržinės sklindantys garsai. Giunteris nuėjo pasižiūrėti, tačiau vos jam įėjus į vidų garsai liovėsi, o tamsoje jis nieko negalėjo įžiūrėti . Tai tęsėsi pora dienų. Jeigu tik kuris įžengdavome į daržinę, garsai nutildavo". Būtina priminti, kad Giunterių daržinė labai didelė, pilna šiaudų ir šieno rulonų. Be to, ten ir dieną tamsoka, daugybė įvairių užkampių. Tačiau vieną dieną Monika išsiaiškino, kas atsitiko. Ji rado įstrigusį lapiuką specialiame rezervuare, skirtame katės ėdalui. Taip jau atsitiko, kad jis įlindo į tą indą, tačiau buvo per mažai vietos apsisukti ir įstrigo. Tikriausiai, katės maisto kvapas jį priviliojo į daržinę... Nebegalėdamas išlįsti, jis inkštė ir kiauksėjo šaukdamas savo motiną. Taigi, lapiukas turėtų dėkoti Monikai už išgelbėtą gyvybę.
Fermerio žmona parsinešė žvėrelį į namus, nes nebuvo jokios galimybės surasti jo gentainius. Ji lapiuką ne tik maitino ir girdė, bet virtuvės gale įtaisė kažką panašaus į būdą. Lapės vaikas pasirodė linksmas ir prieraišus, net gi visiškai nebijojo keturių namuose esančių šunų. Pastarieji taip pat nebuvo agresyvūs jo atžvilgiu: jie leidosi kramsnojami ir tampomi už ausų, iškęsdavo lapiuko striksėjimus ant nugaros ir trynimasi papilvėje bei painiojimasį tarp kojų, tarytum jis būtų jaunas šuniukas. Šapi kaip šešėlis pradėjo sekioti savo naujuosius draugus. Kai šunys vaikydavo ir sergėdavo bandą, jis darydavo lygiai tą patį.
Kiek laiko tai tęsis? Pono Giunterio nuomone, anksti nuo motinos atskirtas Šapi nežino esąs lapiukas, todėl niekada nesielgs kaip jo gentainiai.
- Manau, kad mūsų antys ir vištos niekuo nerizikuoja draugaudamos su juo,- sako namų šeimininkas.
Monikos nuomonė ne tokia tvirta:
- Aš nežinau koks jis bus po kelių mėnesių. Šapi turės rinktis: likti su mumis arba leistis į platų pasaulį. Jėga jo tikrai nelaikysime!
Taigi, bandos piemuo ar vištidės siaubas? Netrukus Šapi turės pasirinkti savo ateitį.
*
Koks tikrasis delfino Fliperio vardas?
Klausimas gali pasirodyti keistas, tačiau pastarieji amerikiečių tyrimai leidžia tuo suabejoti. Taip, mes, žmonės, jį praminėme Fliperiu, tačiau koks jo tikrasis vardas, kaip jį šaukia jo gentainiai? Amerikos mokslininkai tik ką įrodė, kad kiekvienas delfinas turi vardą. Tas vardas charakteringas tik tam, o ne kitam delfinui pagal jo skleidžiamą garsą [švilpsėjimą]. Išeina, kad neskaitant žmogaus, delfinas yra vienintelis gyvūnas pasaulyje, turintis individualų identiškumą, kurį simbolizuoja kiekviena tik jam būdinga garsinė struktūra. Galima įsivaizduoti dialogus jūrų vandenyse: "Sveikas, wiiiiiiiiip, ksss, crec crec!" "Kaip gyveni, zwuiiip schlonk clic bizzz?" "Atsiprašau, tai aš esu zwuiiip schlonk clic bazzz. Tas kitas mano brolis!.."
*
Filmavimas tęsiasi
Balandžio 9 - ąją beždžionė Čita atšventė savo 74-ąjį gimtadienį. Deja, ji nenori būti seniausia šimpanze pasaulyje, todėl vėl pradėjo filmuotis. Ne, jos nepamatysite ekranuose šalia Johnny Weissmuller, nes šis garsus aktorius seniai dingo. Tarzanai keičiasi. Taip jie keičiasi, o Čita vis lieka. Senoji beždžionė [kurios jau nebemoko išsidirbinėti ir vaipytis] sutiko trumpam palikti savo rezidenciją Palm Springs Kalifornijoje ir filmuotis scenoje su kino režisieriumi Flipy. Pastarasis pasakoja: "Čita turėjo nukabinti telefono ragelį ir apsimesti kalbančia. Ji taip ir padarė. Paėmė ragelį, tačiau tuojau pat pradėjo jį kandžioti ir daužyti juo savo galvą. Tai buvo labai juokinga. Kai Almodovar tai pamatys, panorės jos savame filme!" Bet kuriuo atveju Čitos pasirodymas Flipy filme nepraeis nepastebėtas. Laukdama naujų pasiūlymų, ji vėl dykaduoniauja viloje su savo dresiruotojo Tony Gendry sūnėnu Dan Westfall. Su juo būdama Čita išmoko rūkyti ir gerti alų. Na, dabar šitie dalykai jau praeityje, nes Dan Westfall labai prižiūri seną diabetikę beždžionę. Tačiau ko ne ko, o senų įpročių kimšti hamburgerius ir keptas bulvytes savo kasdieninių pasivaikščiojimų metu Čita niekada neatsisako. Matomai, toks maitinimasis ją palaiko. Bent jau šimpanzes!
Tapytojo teptukas
Australų tapytojas Tim Patch naudoja ypatingą techniką savo portretams. Jo vartojamas guašas, aliejiniai ar akvareliniai dažai niekuo ne ypatingi, tačiau jo teptukas - vienintelis kaip toks. Matote, tai jo paties penis! Su ta savo mažiuke kūno dalele jis nutapė Australijos pirmojo ministro ir opozicijos lyderio portretus. Atrodo, jie išėjo labai panašūs. Įdomiausia, kaip Tim Patch nuvalo savo teptuką po vartojimo? Deja, ši detalė neatskleista.
Alžyro suvenyras
Alzasiečių šeima iš Habsheim sėdosi sode prie savo sekmadieninių pietų - lauke paruoštų kepsnių. Staiga jų šventę sugadino iš dangaus krintantis siurprizas. Virš sodelio ant stalo pradėjo kristi keisti, į lietų nepanašūs ir visai ne rožėmis kvepiantys lašai. Liūties kilmė buvo labai greitai identifikuota. Skrendantis iš Alžyro ir ketinantis Miulūze [Mulhouse] nusileisti lėktuvas tik ką išpylė savo šikpuodį!.. Niekas iš saviškių nebepalietė kepsnių.
Lengvas rūbelis
Įdomu, šis maudymosi kostiumėlis jau buvo vartojamas šią vasarą ar tai vyrų ateities rūbelis pliaže? Tikriausiai, jis skirtas deginimuisi saulėje, kad neliktų baltų lopelių. Kaip ten bebūtų, britų komikui Ali G. jis labai patiko. Komikas puikavosi šiuo kostiumėliu per visą festivalį Kanuose...
Be savo lovos - nei iš vietos!
Karšto klimato banga šią vasarą išjudino žmonių smegenis. Trokšdami bent kiek vėsos, kai kurie pasirodė labai išradingi. Ypač anglai, ir šiaip jau garsėjantys savo ekstravagantiškumu.Vieną liepos savaitgalį penkių narių londoniečių šeima pasirodė Temzės pakrantėje su... motorizuota lova. Šeimos galva rūpinosi mechanika, o ponia buvo atsakinga už išvaizdą. Jų niekas negalėjo sustabdyti, nes lova buvo apiforminta pagal visus reglamentus...
Mažojo Wili kolekcija
Niujorko Valstijoje ant Dano ir Dženiferės Piferių tvoros kabo juokingas skelbimas: "Mūsų katinas - pirštinių vagys. Labai prašome pasiimti tas, kurios jūsų..." Ir iš tikrųjų !Ant virvelės po plakatu - didžiulis piršinių pasirinkimas: devynios pilnos poros ir penkios pavienės pirštinės. Tokia kolekcija šiai dienai. Tačiau Piferių katinėlis Wili dar tik vienerių metų ir suaugęs, tikriausiai, sugebės kur kas daugiau. Kada ir kodėl gimė šio jaunojo plėšrūno aistra pirštinėms? Paslaptis. Šeimininkai teigia, kad jis savo trofėjus atneša ir įteikia su pasididžiavimu.
Ieškomas šunų kalbos vertėjas
"Professor", "Amigo" ir "Dutch" yra elitiniai policijos šunys, kuriuos anglų policija užverbavo darbui Olandijoje. Visa bėda, kad vokiečių aviganiai nesupranta nei žodžio angliškai ir nepaklūsta įsakymams. Negalėdami jų mokyti angliškai, policininkai nusprendė, kad te olandai dirba su šunimis! Po kelių mėnesių kruopštaus vapėjimo, dvikojai pradeda kai ką suprasti iš keturkojų kalbos.
Monako princo Alberto dukra
Netrukus Monako princas Albertas pripažins oficialiai savo... antrąjį vaiką. 2005 - ais metais liepos mėnesį jis pripažino savo vaiku mažąjį Aleksandrą, kurio motina yra stiuardesė Nicole Coste. Ir štai keturiolikmetė Jasmin Grace Rotolo. Jos mama vardu Tamara. Tamara ir princas susitiko 1991 - ais metais Žydrajame Krante. Kalifornijos tarnautoja ten atostogavo su savo sutuoktiniu. Po keturių mėnesių ji pranešė princui, kad laukiasi jo kūdikio. Kai 1992 - ais metais gimė Jasmin, moteris per tarpininką - advokatą pareikalavo 9540 dolerių mėnesinės pensijos. Šiandieną, po keturiolikos metų, princas pagaliau pripažįsta savo dukrą. Šeima didėja.
