Nuteistieji patys veržiasi už grotų
Irena ZUBRICKIENĖ
Pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji, paskirtajam laikotarpiui visiškai praradę laisvę, Kybartų atvirąją koloniją (Vilkaviškio r.) pašaipiai vadina sanatorija. Esą anokia čia izoliacija nuo visokių pagundų, jeigu galima kasdien išeiti pasivaikščioti po Kybartus, savaitgaliais galima parvažiuoti į namus net visai kitame Lietuvos kampe, o tiems, kurie nenori prarasti ryšių su savo šeima, netgi yra galimybė išsinuomoti pastogę pačiuose Kybartuose, į "zoną" kasdien ateinant tik užsiregistruoti. Ne naujiena, kad kai kurie nuteistieji, atlikę bausmę, nebenori išvykti iš "sanatorijos", nes laisvėje jų nelaukia nei artimieji, nei darbas, nei pastogė, nei skanesnis kąsnis. Vis dėlto ne visi nuteistieji įvertina tokias "sanatorijos" sąlygas.
Į atvirąją koloniją - po avarijos
Marijampolietis Darius Deimantavičius (30 m.) į Kybartų atvirąją koloniją atvyko praėjusių metų birželio 19 dieną, kai įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo šiam vyrui buvo paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už avariją. Eismo įvykio būta tragiško: 2002-ųjų lapkričio 3 dieną Darius, būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti, Marijampolėje, Stoties gatvėje, savo automobiliu "Audi 100" sukėlė avariją prie pėsčiųjų perėjos, kurioje buvo sužalotos dvi pėsčiosios - 38 metų marijampolietė ir jos mažametė duktė. Itin sunkią galvos traumą patyrusi moteris po keturių dienų mirė, našlaitėmis palikdama tris savo dukras. Po įvykio apkaltintas D. Deimantavičius aiškino, kad lemtingąją dieną jis labai skubėjo į ligoninę, nes sugyventinė per konfliktą jam kastuvu buvo prakirtusi galvą. Beje, automobilį Darius neleistinai vairavo būdamas labai girtas (4,15 promilės alkoholio kraujyje), todėl ir nedėmesingas, neatsargus.
Po tragiškos eismo nelaimės kaltininkas nepadarė jokių išvadų - paliktas laisvėje toliau girtavo ir vaidijosi su savo sugyventine. Abu vėl buvo patekę į teisėsaugininkų akiratį, kai Darius dar kartą atsidūrė ligoninėje po kruvino konflikto su sugyventine - buvo sužalotas peiliu į krūtinę. Bedarbis Darius nukentėjusiai šeimai iki teismo neatlygino nė dalies materialinės žalos. Visa tai lėmė teismo sprendimą - laikiną gyvenimą atvirojoje kolonijoje.
Pelnė bėglio reputaciją
Kybartų atvirojoje kolonijoje D. Deimantavičius ištvėrė vos savaitę. Vieną vakarą nuteistasis pareiškė įstaigos darbuotojams, kad jį kankina stiprūs pilvo skausmai. Buvo iškviesta greitoji pagalba - kalinys išgabentas į Vilkaviškio ligoninę. Specialistai nerado Dariui ligos (įžvelgė simuliuojant), nepakluso jo reikalavimui siųsti į Marijampolės ligoninę, todėl vyras privalėjo sulaukti atvykstant mašinos iš kolonijos. Tačiau Dariaus planai, matyt, buvo kitokie - jis spruko iš ligoninės tiesiai į Marijampolę. Kitą dieną ieškomąjį Marijampolėje surado šio miesto pareigūnai - bėglys buvo sugrąžintas į koloniją.
Po dešimties dienų, praleistų nelaisvėje jau arešto sąlygomis (tokia bausmė buvo paskirta bėgliui), Darius pakartojo savo žygį - į koloniją negrįžo po to, kai liepos 6-ąją buvo išleistas apsipirkti į Kybartų miestą. Vyras vėl pasuko Marijampolės link. Šįkart kaliniui pavyko slapstytis kur kas ilgiau.
Ekspolicininkas nusirito iki sąvartyno
D. Deimantavičius, pareigūnų visą mėnesį ieškotas bėglys, pagaliau buvo sulaikytas besislapstantis netoli Marijampolės esančiame... sąvartyne. Turint omenyje, kad kadaise Darius yra dirbęs patruliu policijoje, jauno vyro, turinčio mažametę dukterį ir per gana trumpą laiką spėjusio nusikalsti kelis kartus, staigus krytis - stebinantis ir stulbinantis.
Vengusio atlikti už avariją paskirtą bausmę ir bėgliu tapusio D. Deimantavičiaus veiksmus neseniai įvertino Vilkaviškio rajono apylinkės teismas. Subendrinus visas teisiamojo "nuodėmes", už kurias jis dar nebuvo "atsiskaitęs", ir pridėjus bėglio "premiją", marijampoliečiui buvo paskirta gana solidi galutinė bausmė - 5 metai ir 8 mėnesiai nelaisvės. Juos teks praleisti jau ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose, iš kurių į namus savaitgaliais neišleidžiama, o potencialiems bėgliams tenka "įšaldyti" savo pomėgį.
Slapstėsi net trejus metus
Toks pats likimas laukia ir vilniečio Arūno Jonavičiaus (34 m.). Jo, pabėgusio iš Kybartų atvirosios kolonijos, šalies pareigūnai ieškojo net trejus metus. Šiuo metu bėglys yra suimtas ir laukia, ką nuspręs Vilkaviškio teismas.
A. Jonavičius pirmosios ir iki šiol vienintelės savo gyvenime teismo bausmės prieš kelerius metus nusipelnė už tai, kad nepadėjo buvusiai sutuoktinei išlaikyti jųdviejų sūnaus. Susikaupus 1 300 litų skolai, buvusi Arūno žmona kreipėsi į teismą, kad vyras pagaliau pradėtų gyventi pagal sąžinę ir įstatymus. Teismas A. Jonavičiui paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo. Nuteistajam buvo nurodyta įsidarbinti ir pamažu likviduoti skolą bei toliau materialiai remti sūnų. Kadangi Arūnas nė vieno iš šių punktų nevykdė, po dešimties mėnesių to paties teismo nuosprendžiu buvo pasiųstas metams į Kybartų koloniją.
Paklusnaus piliečio įvaizdį kolonijoje Arūnas palaikė tik du mėnesius. Vieną kovo savaitgalį jis buvo išleistas aplankyti Vilniuje gyvenančių savo artimųjų. Į koloniją nuteistasis nebegrįžo. Buvo paskelbta jo paieška, bėgliui iškelta baudžiamoji byla. Arūno pėdsakų pareigūnai neaptiko nei pas jo motiną, nei pas sugyventinę. Pastaroji paaiškino, kad Arūnas, tuokart dvi paras praleidęs pas ją ir gavęs 30 litų kelionei, tikino išvykstąs į Kybartus...
A. Jonavičius buvo sulaikytas Vilniuje tik po trejų metų. Įkliuvo gana įdomiai: apie bėglį policijai pranešė jo paties sugyventinė, kuri per išgertuves su savo mylimuoju susipyko... Vyras pareigūnus tikino negrįžęs į koloniją dėl to, kad neturėjęs pinigų gana tolimai (beveik 200 kilometrų) kelionei. Arūno teigimu, trejus metus jis glausdavosi pas vis skirtingus žmones, kad nebūtų surastas. Galiausiai, kai Vilkaviškio teisme buvo skiriama kardomoji priemonė surastam bėgliui, šis, tarsi būtų netekęs kantrybės, pratarė, jog labiausiai ir norįs vienintelio - į pataisos namus... (Baudžiamasis kodeksas pabėgusiems kaliniams numato areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.)
Bėga pagundų parklupdytieji?
Kalbintų Kybartų kolonijos vadovų teigimu, atsakyti į klausimą, kodėl nuteistieji bėga iš kitų sanatorija vadinamos labai liberalios įkalinimo įstaigos, sunku. Kiekvienas atvejis - kiekvienas skirtingas likimas ir savitas požiūris į gyvenimą. Anot kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko Rimanto Zaikausko, jeigu nuteistas pilietis rimtai įvertina jam paskirtą bausmę ir dėl padaryto nusikaltimo išgyvena, jis stengiasi kuo naudingiau praleisti laiką kolonijoje ir vėl grįžti į normalų gyvenimą. Sunkiau - bevaliams, įvairioms pagundoms neatsilaikantiems asmenims, o bene sunkiausia - alkoholio vergams. Jie, savaitgaliui parvykę į namus, susitinka su artimaisiais, susitikimą "aplaisto", o jau tada - jūra iki kelių. Kai jau būna laikas grįžti į Kybartus, atsisveikinimas vėl "aplaistomas" - jėgų kelionei neretai pritrūksta. Kita vertus, neblaiviam pasirodyti kolonijoje - nevalia, už tai baudžiama. Taigi, anot skyriaus viršininko R. Zaikausko, galima teigti, kad kai kuriuos pagundoms pasidavusius asmenis vėliau sukausto atsakomybės baimė. Viršininkas sakė neprisimenąs atvejo, kad bėgliu taptų blaivininkas - esą "žygdarbiai" gimsta tik girtose galvose. Be to, iš kolonijos, kurioje daug laisvės, pabėgti lengva - reikia tik negrįžti iš Kybartų miesto ar iš namų. Savo ateitimi nesirūpinantys asmenys tuo ir naudojasi, nes, matyt, tikisi visiškai išvengti įkalinimo. Iš tikrųjų tokie atsiduria už grotuotų sienų. Kybartų kolonijos vadovų paskaičiavimu, per metus šioje įstaigoje bėgliais, kurie į "zoną" negrįžta daugiau nei tris paras, tampa vienas du nuteistieji.
Šiuo metu Kybartų kolonijoje kali 44 asmenys (yra keturios moterys), nuteisti už nesunkius, neatsargius nusikaltimus. Maksimali čia kalinčiųjų bausmė - septyneri aštuoneri metai. Mažiausia - vieneri metai. Planuojama, kad šių metų antrąjį pusmetį Kybartų atviroji kolonija bus reorganizuota į pataisos namus, o atviroji bus įsteigta Pravieniškėse. Dėl numatytų permainų Kybartuose numatomi dideli statybų darbai. Labiausiai jų laukia vietos gyventojai - jie tikisi, kad padaugės darbo vietų.
Jono ŽUKAUSKO nuotr.:
- Kybartų kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas R. Zaikauskas
- Kybartų atviroji kolonija - lyg sanatorija, tačiau ir iš jos bėgama
(nuotraukas atsiųsiu šiandien iki pietų)
