Rimanto VENCLOVO, Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Kėdainiuose, vos pasukus nuo geležinkelio stoties per bėgius į dvaro parką, visus, kurie eina šiuo keliu, pasitinka kadaise baltumu švietęs minaretas. Jau antrą šimtmetį skaičiuojantis beveik 28 metrų aukščio statinys, viršuje puoštas arabiškais užrašais (citatomis iš Korano), yra stipriai mūsų, krikščionių, nuniokotas. Šiuo metu jis sulaukė valstybės dėmesio. Nekilnojamojo kultūros paveldo 2006 metų paveldėtvarkos programoje šio unikalaus statinio apsaugos techninėms priemonėms įrengti iš biudžeto skirta 70 tūkstančių litų, dar 20 tūkstančių litų atseikės Kėdainių savivaldybė, kaip pastato valdytoja.
Prie minareto sutinkame restauravimo darbais besirūpinantį kėdainietį tėvą Borisą. Jis tikrai nuoširdžiai pasveikina atvykėlius: "Šalom!", paaiškina, kad tai reiškia "gerovė ir taika tau". Tėvas Borisas tuoj pat aprodo, kaip nuniokotas statinys: kiek tik leido kėdainiečių jėgos, išdaužytos sienos, kiek turėta aerozolinių dažų - tiek ant sienų pripurkšta šūkių, vardų. Kažkas viduje šildėsi arba kažkam kažkokius signalus dūmais per minareto viršūnę kaip pro kaminą siuntė. Vandalizmo pėdsakų daug, bet bokštas, kurio viduje iki viršaus veda net septynių vijų laiptai, turintys 76 laiptelius, atlaikė mūsiškių barbarų puolimus, nesugriuvo, nepasidavė. Šiandien jau čia dirba restauratoriai.
Kas tas minaretas? Tai laibas bokštas prie mečetės, iš kurio žmones muedzinas kviečia melstis. Lietuvoje, ko gero, toks vienintelis. 1880 - 1882 metais jį Kėdainiuose pastatė rusų generolas Eduardas Totlebenas, norėdamas paminėti Rusijos - Turkijos karą. Pagal padavimus, toks bokštas neva stovėjęs šalia Pleveno mečetės, ties kuria per karą E. Totlebenas dažnai buvodavęs. Tikriausiai minareto projekto autorius buvo pats E. Totlebenas. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Pagal kitus gandus, minaretą grafas pastatė savo meilužės turkės garbei. Atseit, gražioji svetimtautė tekant saulei melsdavosi minarete. Kiti sako, kad grafo žmona buvo musulmonė ir minaretas pastatytas jai melstis. Versijų daug, bet mums nėra labai svarbu, kuri tikroji. Visos gražios, romantiškos, todėl tegul visos ir gyvuoja. Svarbiausia, kai sutvarkys tą turkišką simbolį, kad daugiau kėdainiečiai jo nenuniokotų, o prižiūrėtų. Geriau tegul į jį ateina įsimylėjėliai - pažiūrėti į mėnulį, pasilaikyti už rankyčių - bet ne vandalai, pasiruošę visur kaip kokie šunyčiai pasižymėti ir būtinai ką nors nugriauti.
