Tarp darbuotojų jau įprastu tapo netikrumo jausmas ir baimė. Ypač apgailėtina moterų padėtis privačiame sektoriuje. Darbuotojai nėra patenkinti savo atlygiu už darbą ir tik labai nedaug jų tiki, kad artimiausiu metu padėtis darbo santykiuose pagerės.
Tokias išvadas pateikia antrą kartą trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas "Darbo gyvenimo barometras Baltijos valstybėse 2002 metais", kurio rezultatai ketvirtadienį (03.13) pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
"Individualūs susitarimai paplitę labiau nei darbuotojai norėtų, nes, esant dabartinėms sąlygoms Lietuvos darbo rinkoje, jų galimybės derėtis nėra labai didelės. Todėl bijant netekti darbo toleruojamos net prastos darbo sąlygos. Kadangi dauguma įmonių yra išties blogoje finansinėje situacijoje, neobjektyvumas darbuotojų atžvilgiu ir kitos problemos pirmiausia susijusios su tokia įmonių padėtimi, o ne su geros valios nebuvimu. Kita vertus, yra ir tokių įmonių, kuriose negailestingai išnaudojami darbuotojai spekuliuojant bendra situacija darbo rinkoje", - teigia tyrimo autoriai - Helsinkio universiteto ekspertai Juha Antila ir Pakka Ylostalo bei Suomijos darbo ministerija.
Nustatyta, jog Lietuvoje ilgėja faktiškai dirbamas darbo laikas. Čia, kaip ir Latvijoje, dirbančių privačiame sektoriuje darbo laikas skiriasi nuo viešojo sektoriaus.
"Viešajame sektoriuje dirbama beveik tiek pat valandų per savaitę, kiek ir prieš trejus metus. Vyrų faktiškai dirbtas darbo laikas per savaitę privačiame sektoriuje išaugo tik nedidele dalimi, bet moterų - stulbinamai. Moterys privačiame sektoriuje vidutiniškai dirba 46,8 valandos per savaitę. Šis laikas ilgesnis nei Lietuvoje dirbančių vyrų ir nei bet kurios kitos moterų grupės Baltijos šalyse", - nustatė ekspertai.
Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, 39 proc. apklaustųjų teigė, kad viršvalandžiai paprastai yra sudėtinė jų darbo savaitės dalis. Taigi viršvalandžiai - gana dažnas reiškinys, tačiau už juos nesumokama ir nesuteikiamos jokios laisvos dienos. Beveik trys ketvirtadaliai moterų, kurios dirba viršvalandžius, už tai negauna jokios kompensacijos. Vyrų padėtis geresnė, bet nėra visiškai patenkinama. Šiek tiek daugiau nei pusė vyrų, dirbančių viršvalandžius, už tai negauna jokios kompensacijos. Lietuvoje viršvalandinį darbą dirba apie vienas ketvirtadalis darbuotojų - tai daugiau nei bet kurioje kitoje Baltijos valstybėje.
Tyrimas parodė, kad pastaraisiais metais į "juodąją darbo rinką" įtraukiama vis daugiau moterų ir vyrų. Tai gali būti susiję su antraeilių darbų paplitimu. Lietuvoje, kaip Estijoje ir Latvijoje, apie 15 proc. darbuotojų teigia šalia pagrindinio dirbantys papildomus darbus.
Palyginti su ankstesne, 1999 metų, studija, antraeilių darbų skaičius išaugo beveik du kartus. Šiuo atžvilgiu vienodai pakito vyrų ir moterų padėtis. Viena iš tai paaiškinančių priežasčių - padažnėję atvejai, kai darbo užmokestis mokamas pavėluotai.
"Tikėtina, kad antraeiliai darbai būtini pragyvenimui todėl, kad vėluoja darbo užmokesčio išmokėjimas pagrindinėje darbovietėje. Tiesą sakant, tyrimo metu buvo nustatyta, kad vėluojama išmokėti darbo užmokestį vienam trečdaliui Lietuvos darbuotojų. Šie skaičiai tris kartus viršija skaičius Estijoje ir yra beveik du kartus didesni nei Latvijoje", - parodė "Darbo gyvenimo barometras Baltijos valstybėse".
Pasitenkinimas darbu ir darbo sąlygomis Lietuvoje poliarizavosi. Viešajame sektoriuje dirbantieji šiuo atžvilgiu yra patenkinti, o privačiame sektoriuje pasitenkinimas mažiausias, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.
Ekspertai akcentuoja, kad tik pusė privataus sektoriaus darbuotojų manė, kad jie gali skųstis dėl savo darbo sąlygų. Šis skaičius neabejotinai mažesnis nei viešajame sektoriuje ar kitose Baltijos valstybėse.
"Bijant prarasti darbą naudingiau tylėti. Be to, darbas tapo aktyvesnis, daugiau stresų nei anksčiau. Šie pasikeitimai bendri privačiam ir viešajam sektoriui", - mano Helsinkio universiteto ekspertai.
Nustatyta, kad Lietuvoje, ypač privačiame sektoriuje, darbdaviai retai savo lėšomis apmoko darbuotojus. Per tiriamųjų vienų metų laikotarpį tik kas dešimtas apklaustasis privataus sektoriaus darbuotojas lankė iš dalies ar visiškai darbdavio apmokamus kursus. Viešajame sektoriuje - priešingai - bent trečdalis apklaustųjų dalyvavo mokymuose. Šie mokymai dažniausiai susiję su informacinių technologijų panaudojimu darbe.
Kompiuteriai ir mobilieji telefonai Lietuvoje, kaip darbo priemonės, naudojamos daug rečiau nei Estijoje ir Latvijoje.
Tyrime dalyvavo 16-64 metų amžiaus darbuotojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Įvairūs klausimai buvo tiriami iš paprasto darbuotojo pozicijų. Darbuotojai, dalyvavę apklausoje, buvo atrinkti atsitiktiniu būdu: 900 - iš Estijos, 904 - iš Latvijos ir 909 - iš Lietuvos. Apklausos vyko respondentų namuose.
"Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši studija susijusi tik su darbo gyvenimo tyrimais ir pasikeitimais jame. Visose trejose Baltijos šalyse neturinčiųjų darbo finansinė padėtis yra itin sunki. Tačiau darbuotojai taip pat nesijaučia labai saugūs, nes žino, kad netekus darbo nebus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Tokios nuotaikos sąlygoja netikrumo jausmą, kuris turi įtakos darbo kokybei ir tarpusavio santykiams", - įspėja tyrimo autoriai.
ELTA
