TRYS KLAUSIMAI KOMISARO ŽMONAI
Spalio pradžia šeimoje - lyg besitęsianti šventė
Šiemet Lietuvos kelių policija švenčia savo gyvavimo 70-metį. Ne vienas (ypač tapęs teisėtvarkos priešų auka) šalies pilietis turbūt piktai nusikeiks - esą kokios gali būti šventės, kai policijos įvykių suvestinės kasdien tik ilgėja nuo įvairiausių skaudžių pranešimų, net ir ne pačius atokiausius vienkiemius vis įžūliau atakuoja sužvėrėję plėšikai, o miestų ir kaimų keliuose - nepabūgę vis girtesni sėsti prie vairo vairuotojai. Ar tokiomis pat skeptiškomis nuotaikomis gyvena ir artimiausi teisėsaugininkų žmonės, švenčių išvakarėse teiravomės Marijampolės kelių policijos vadovo Gedimino Andriukaičio žmonos Reginos Andriukaitienės, pedagogės, Marijampolės kolegijos dėstytojos.
- Būti pareigūno žmona, kai visuomenė teisėsaugininkus daugiau keikia nei giria, jums našta ir kančia ar savotiškas pasididžiavimas?
- Mudu susipažinome studijuodami tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, taigi tuomet nemaniau, kad kada nors būsiu pareigūno žmona. Kai vyras pakeitė darbą, jį rėmiau. Jo įgytas Lietuvos teisės universiteto diplomas buvo visos šeimos šventė. Manau, svarbiausia yra ne tai, kuo žmogus dirba, o tai, kad patikėtą darbą atliktų dalykiškai, sąžiningai ir nuoširdžiai. Esu įsitikinusi, kad mano vyrui dabartiniame jo darbe įgytas pedagoginio darbo patyrimas labai naudingas. O kai vyrui sekasi, tai jokios kančios ar naštos nejaučiu ir aš. Kartais aplinkiniai piktai replikuoja policijos darbuotojų adresu - dažniausiai tai mane žeidžia. Juk kiekviena situacija skirtinga, o nuomonė įsivyravusi vienoda - neigiama. Žeidžia vertinimai žmonių, nieko nenutuokiančių apie policininkų darbo pobūdį, sąlygas, aprūpinimą. Beje, dažniausiai nepatenkinti patys pažeidinėjantieji įstatymus, nubaustieji. Žinoma, pareigūnas yra tos pačios visuomenės dalis, todėl pareigūnų visokių ir yra.
- Beveik 20 metų sėkmingai gyvuojančioje jūsų šeimoje auga trys vaikai - du sūnūs ir paauglystės slenkstį bebaigianti peržengti dukra. Turėdama galimybę iš arti stebėti pareigūno kasdienybę, ar nedraustumėte savo vaikams pasirinkti dabartinę tėčio profesiją?
- Vien dėl to, kad mūsuose vyrauja logikos stokojanti nuomonė, jog policininkas blogas yra dėl to, kad jis policininkas, jų pasirinkimui tikrai neprieštaraučiau. Aš džiaugiuosi, kad tėtis mūsų vaikams yra pavyzdys, autoritetas. Mūsų šeimoje žodis "policininkas" tariamas pagarbiai. Mes visi tėtį ir vyrą sveikiname Policijos dienos proga. Apskritai kiekvieno šeimos nario šventė - tai visos šeimos šventė. O spalio pradžia mūsų namuose - tarsi ilgai nesibaigianti viena šventė: pasidžiaugiame ir Policijos, ir Mokytojo dienomis.
- Ar jūsų draugai, pažįstami, patekę į Kelių policijos nemalonę, gali tikėtis, jog jiems tarpininkausite prašant vyro, Kelių policijos vadovo, pagalbos?
- Neslėpsiu - kreipiasi pagalbos, bet tai nieko nekeičia, nes baudos dydį ir jos skyrimo tvarką numato įstatymas. Didesnė bėda kelyje, prie automobilio vairo - tai visuomet tam tikras stresas. Todėl, manau, natūralu, kad stresą patyrę draugai ar pažįstami nori pasikalbėti.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Irena ZUBRICKIENĖ
