Locmanas (lot. Naucrates ductor) – dryžuotas it zebras, mažutis ryklio palydovas neturi jokių giminystės ryšių nei su lipčium, nei su rykliu. Pavadinimą „locmanas“ žuvis gavo dėl to, kad, rykliui artinantis prie grobio, ji plaukia pirma jo, tarsi rodydama kelią. Dėl šio jos įpročio ėmė sklisti pasakojimai, kad nedidukė žuvelė vedžioja milžinišką ryklį taip, kaip šuo - neregį šeimininką.
Rykliui locmano nereikia, kad rodytų kelią, bet locmanui ryklys, be abejo, reikalingas arba bent jau naudingas. Panašiai kaip lipčius, locmanas minta trupiniais nuo ryklio stalo. Tik jis neturi priemonių prilipti prie šeimininko. Todėl locmanai plaukia rykliui iš priekio, dažniausiai per kelis centimetrus nuo jo žiočių, matyt, naudodamiesi didžiosios žuvies sukelta srove, arba beveik be perstojo laikosi prie ryklio krūtinės pelekų.
Kai ryklys praryja kablį ar pakliūna į tinklą, locmanai tuoj pat išlaksto į šalis, jei tik spėja, ir pradeda ieškoti kito „šeimininko“. Tačiau ryšys tarp locmanų ir ryklio, sakytume, yra abipusis. Vienas mokslininkas pastebėjo, kad, nors locmanai kartais ir pasitraukia nuo savųjų ryklių grybštelėti kokį kąsnelį iš šalies, jie tuoj skuba atgal, tarytum bijodami nuo auklės atsilikti vaikai. Kai užkibusį ryklį traukia iš vandens, jo locmanai su nerimu plaukioja aplinkui, tarsi išsigandę, kad nebeteks didelio ir dosnaus draugo.
