Dauguma karinės architektūros objektų, likusių nuo caro ar sovietinės okupacijos laikų, nors ir skelbiami kultūrinėmis vertybėmis, šiandien nyksta, dažnai nesulaukdami net menkos priežiūros, palikti likimo valiai ir privataus, ir valstybinio sektoriaus.
Pagal architekto Gintaro Balčyčio asmenine iniciatyva (!) parengtą Šančių kareivinių Kaune rekonstrukcijos projektą visas jų kompleksas būtų ne šiaip išsaugotas, bet, pritaikytas naujai visuomeninei-kultūrinei funkcijai, taptų reikšmingas visam miestui.
Deja, šis projektas, rudenį Vilniuje vykusioje architektūros parodoje "Žvilgsnis į save" teigiamai įvertintas tarptautinių ekspertų (didysis parodos apdovanojimas) ir demonstruotas Kanų parodoje MIPIM, nežinia kada sulauks atitinkamo dėmesio.
Miestas nenorėjo ir nesugebėjo
Šančių kareivinės, 1898-1899 metais pastatytos okupacinei caro armijai, iki pat 1992-ųjų tarnavo pagal tiesioginę paskirtį. Nors pirmasis Šančių kareivinių miestelio konversijos projektas (arch. A. Karaliaus grupė) buvo paruoštas dar stovint sovietinei kariuomenei, miesto valdžia nesiėmė jokios veiklos, kad būtų civilizuotai pertvarkomas šis unikalus kompleksas. Išvedus iš Lietuvos Rusijos kariuomenę, kompleksui taip ir nebuvo atrasta nauja paskirtis, nors šnekų būta daug, buvo net paruošti 2 detaliųjų planų pobūdžio projektai dėl kareivinių pritaikymo, tačiau iki jų įgyvendinimo nebuvo net priartėta. Galiausiai, kariniam miesteliui vis labiau nykstant, iš miesto savivaldybės net pasigirdo balsų, kad jį reikia nugriauti, o teritoriją išparduoti sklypais.
Iniciatyvos išsaugoti Šančių kareivines ėmęsis architektas G. Balčytis teigia, kad tokia svarbi miestui urbanistinė struktūra turi išlikti vientisa: nors kai kurie čia esantys pastatai beveik virtę griuvėsiais, ansamblis vis dar turi didžiulį vystymosi potencialą.
Architektas savo projekte siūlo renovuoti 8 pagrindinius kareivinių pastatus (bendras plotas 38 000 kv. m), sujungti juos dengtu vidiniu kiemu, o pačiam kompleksui suteikti naują visuomeninę funkciją. Pasak projekto autoriaus, ši vieta puikiai tinka tarptautinių parodų ir konferencijų centrui (savo plotu - apie 100 000 kv. m - jis galėtų konkuruoti net su Vilniaus "Litexpo" rūmais). Optimalu komplekse būtų suderinti įvairias funkcijas: čia galėtų įsikurti parodų ir konferencijų centras su salėmis ir viešbučiu, boulingas, kinas, kazino, naktiniai klubai, vandens pramogų parkas, sporto centras, prekybos kompleksas, restoranai ir kavinės. Taip buvusios kareivinės, priklausiusios uždarai, agresyviai struktūrai, virstų visuomenei atvira vieta.
Kontrastai gali jungti, o ne skirti
Tokio objekto įkūrimas turėtų didelės reikšmės dabar nekokią reputaciją turintiems Šančiams - ir kultūrine, ir socialine, ir ekonomine prasme. G. Balčytis net neabejoja, kad rekonstravus 8 pagrindinius kareivinių pastatus, likusioje karinio miestelio teritorijoje imtų kurtis ir daugiau svarbių objektų. Architektas pažymi, kad šią 15 ha užimančią teritoriją, magistralinėmis gatvėmis puikiai pasiekiamą iš kitų miesto dalių, pritaikius šiandienos reikmėms gali būti labai paskatinta miesto centro, esančio vos per 3 km, plėtra Šančių kryptimi.
Buvusioms kareivinėms atgaivinti ir humanizuoti architektas siūlo senumo ir naujumo, lengvumo ir masyvumo derinį - 8 atkuriamų solidžių mūrinių pastatų apribotas vidinis kiemas būtų perdengtas permatomo tento konstrukcijomis. Ši nauja triaukštė 67 500 kv. m ploto erdvė sušvelnintų masyvų kareivinių architektūros griežtumą ir taptų pagrindine komplekso dominante, kurią aptarnautų senieji pastatai.
Ji galėtų būti izoliuota nuo išorės stiklo siena, palikta atvira, suskaidyta mažesnių stiklo "dėžių". G. Balčyčio nuomone, simetrijos ašyje projektuojamas konferencijų centras galėtų iškilti iki 10 aukštų ir tapti triaukščio komplekso vertikale.
Skersiniai praėjimai, jungiantys vidinį kiemą (po juo projektuojama aikštelė 1 000 automobilių) su likusia teritorija ir A. Juozapavičiaus prospektu, išlaikytų komplekso segmentiškumą.
Trūksta ryžto ir drąsos
Nors projektas buvo svarstomas daugybėje posėdžių, pristatytas Kauno savivaldybėje, LAS Kauno skyriuje, taip pat Šančių bendruomenei ir net tarptautinei auditorijai, kol kas, anot G. Balčyčio, darbas "pakibęs ore". Palankus juridinis teritorijos ir pastatų statusas (beveik viskas priklauso Turto fondui bei savivaldybei) nepadeda prisivilioti investuotojų - daugumą atbaido pasyvi ir dviprasmiška Kauno valdžios pozicija. Beje, pasak G. Balčyčio, projektas yra gavęs neoficialų KVAD'o atstovų palaiminimą.
Apgailestaudamas dėl Kauno valdžios pasyvumo ir nepasiryžimo palaikyti visuomenei ir miestui akivaizdžiai naudingas novatoriškas idėjas, architektas vis dėlto nusiteikęs optimistiškai - jo nuomone, toks svarbus miestui objektas kaip Šančių kareivinės vis tiek anksčiau ar vėliau turėtų sulaukti dėmesio.
O kol kas unikalus Šančių kareivinių miestelis naudojamas kaip Kauno pradedančių vagių poligonas ir degradacijos muziejus po atviru dangumi. Sako, kad šmaikštesni gidai čia tarsi į Rumšiškes jau veda turistų grupeles. Koloritas, autentika...
“Statybų pilotas”
