Rusijos vyriausybės ketinimai apriboti paukštienos, kiaulienos ir jautienos importą Lietuvos mėsos eksportui neigiamų padarinių neturėtų padaryti. Tačiau, vertinant Rusiją kaip potencialią rinką eksportuoti lietuvišką mėsą ir jos gaminius, kvotų įvedimas stabdys eksporto plėtrą į šią šalį.
Taip šį Rusijos sprendimą “Eltai” pakomentavęs Žemės ūkio ministerijos Prekybos politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Janavičius pažymėjo, kad pastaruoju metu lietuviškos mėsos ir jos gaminių eksportas auga, tačiau po Rusijos krizės eksportuojama daugiausiai į Baltijos šalis, ieškoma rinkų ES šalyse.
Pavyzdžiui, 2001-2002 m. į Rusiją eksportuota mažiau nei 1 proc. nuo bendro mėsos ir jos gaminių eksporto. Tam turėjo įtakos Rusijos krizė, negarantuoti atsiskaitymai, konkurencija Rusijos rinkoje su subsidijuota kitų šalių produkcija.
Beje, kadangi Rusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, todėl įvesti naujas importo reguliavimo priemones Rusija gali vienašališkai, be konsultacijų.
Tuo tarpu Lietuvos mėsos perdirbėjai šiemet ketina skverbtis į naujas rinkas ir pradėti aktyvų eksportą į Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) šalis. Didžioji eksporto dalis, kaip ir pernai, teks Latvijai.
Pernai Lietuvos gamintojai eksportavo apie 8 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių, daugiausiai jų - 92,2 proc. viso eksporto išvežta į Latviją. Nedidelė dalis lietuviškų mėsos gaminių teko Estijai, Lenkijai ir ES.
Prognozuojama, kad leidimus eksportuoti į ES turinčios įmonės gerokai plės apimtis. Lietuvos verslininkai taip pat labai domisi Ukrainos rinka ir net dabar, galiojant 30 proc. mėsos ir jos gaminių importo muitui, mėgina konkuruoti su vietos gaminiais.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius sako, kad Lietuvos bendrovės 2003 metais planuoja eksportuoti nemažai mėsos gaminių į Norvegiją ir Airiją, nors daugiausiai jų bus išvežta į Baltijos šalis.
ELTA
