Remigijus RAINYS
Po tragiškos įkaitų dramos Šiaurės Osetijoje pirmadienį ir antradienį Rusijoje paskelbtas oficialus gedulas. Nors aukų skaičius Besalo miesto pirmoje vidurinėje mokykloje dar tikslinamas, tačiau atrodo, jog jų skaičius gali viršyti net pusę tūkstančio. Rusijos agentūros sekmadienio vakare skelbė, jog jau atpažinti 238 žuvusieji, daugiausiai vaikai, tačiau tikslios informacijos stokojama. Oficialiuose pranešimuose skelbiamais skaičiais netiki net patys rusai. Jau nuo įkaitų paėmimo dienos buvo skelbiama, jog teroristai mokykloje laiko apie 200 - 300 įkaitų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad jų daugiau nei 1200. Iki šiol daugelis tėvų savo atžalų neranda nei tarp žuvusiųjų, nei tarp sužeistųjų. Apie 190 įkaitų laikomi dingusiais be žinios. Medikų pagalbos prireikė daugiau 700 nelaimėlių. Kasdien ligoninėse dar miršta po keliolika ten paguldytų žmonių, kuriems gydomos šautinės, sprogimų ar nudegimų padarytos žaizdos.
Iškilmingas naujųjų mokslo metų atidarymo iškilmes nutraukė netikėtai į Beslano mokyklos kiemą įsiveržę juodai apsirengę ginkluoti žmonės, savo veidus slėpę po kaukėmis. Tarp jų buvo ir dvi moterys, apsijuosusios mirtininkų diržais su sprogmenimis. Pasigirdus šūviams kilo panika ir daugelis vaikų, juos atlydėjusių tėvelių bei pedagogų subėgo į mokyklos pastatą ar sulipo į jį per langus. Keli šventę saugoję milicininkai bandė pasipriešinti ir vienas iš jų buvo nukautas. Pirminiais pranešimais žuvo ir vienas teroristas, o kiti, įsiveržę į mokyklą, šaudė į lubas ir daugumą įkaitais paimtų žmonių suvarė į mokyklos sporto salę. Užpuolikai nuolat kartojo, kad jie įkaitams nepadarys nieko blogo, jei tik šie sėdės ramiai. Esą jie tik nori sulaukti valdžios atstovų, kuriems išdėstys savo reikalavimus ir kai jie bus išpildyti, taikiai pasitrauks. Pasak liudininkų, pilnutėlėje sporto salėje net susėsti visiems buvo sudėtinga. Teroristai, atskyrę nuo kitų vyrus, liepė jiems išardyti dalį salės grindų, po kuriomis buvo paslėpti, kaip spėjama, dar vasarą, kai mokykla buvo remontuojama, čia sugabenti sprogmenys, sunkieji ginklai bei granatsvaidžiai. Tuo pat metu kaukėtieji salę užminavo, visur išdėstydami minas, į kurias buvo prikištą varžtų bei kitų metalinių daiktų. Sprogmenis jungė laidai, kurie permesti per krepšinio lankus karojo virš įbaugintų vaikų galvų. Ant sprogdinimo mygtuko koją nuolat laikantis žmogus keitėsi kas pusvalandį. Pasak salėję laikytų įkaitų, jiems buvo pasakyta, kad jei bus bandoma šturmuoti mokyklą, tai koją nukėlus nuo mygtuko, akimirksniu įvyks sprogimas. Visiems buvo liepta laikytis tylos, grasinant, jog kitaip jie bus nušauti vietoje. Dalį vaikų banditai pastatė ant mokyklos langų, prisidengdami jais lyg gyvuoju skydu ir pagrasino, jog už kiekvieną nukautą jų grupės narį bus sušaudyta po 50 vaikų, o už sužeistą - po 20. Ilgokai nekėlę jokių reikalavimų, teroristai pagaliau pranešė, jog reikalauja išlaisvinti anksčiau Ingušetijoje sulaikytus jų bendraminčius ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos. Derėtis jie sutiko tik su Šiaurės Osetijos prezidentu Aleksandru Dzasochovu, Ingušijos vadovu Muratu Ziazikovu ir žinomu gydytoju Leonidu Rošaliu, kuris daug prisidėjo ankstesnėse derybose su miuziklo "Nord Ost" žiūrovus įkaitais paėmusiais teroristais Maskvoje.
Nors krizei spęsti buvo skubiai sukurtas operatyvinis štabas, kuriam vadovavo pats Šiaurės Osetijos prezidentas, tačiau koreguoti veiksmus pareigūnams sekėsi sunkiai. Netoli mokyklos susirinko minia įkaitų artimųjų, kurie veržėsi ir į pavojingas teritorijas, kurias teroristai apšaudydavo pavienėmis automatų serijomis. Retkarčiais iš granatsvaidžių buvo iššaunama ir į apylinkėje pasirodančius armijos šarvuočius. Mokyklos užgrobėjai ne tik kategoriškai atsisakė įkaitus vaikus pakeisti savo noru pasisiūliusiais aukštais pareigūnais, bet net neleido perduoti jiems vandens ir maisto bei medikamentų. Tvankiose patalpose vaikams buvo labai karšta, tad visiems liepta išsirengti. Pirmą dieną jiems dar buvo duodama atsigerti vandens, atnešamo iš sporto salės rūbinės dušų, tačiau vėliau nebedavė ir jo. Ištroškusiems mokiniams teko gerti savo pačių šlapimą. Kai kurie mažyliai šlapinosi į delniukus ir po to iš jų gėrė. Suaugę šlapime vilgė savo suplėšytų drabužių skiautes ir dėjo kompresus alpstantiems ir bloguojantiems vaikams ant galvų. Dalį vyrų teroristai nusivesdavo į atskirą patalpą ir pastatę prie sienos sušaudydavo. Lavonus išmesdavo pro langus, tad kitą dieną prie mokyklos jau gulėjo apie dvidešimt nušautų žmonių kūnų.
Ketvirtadienį po pietų užpuolikai, nesileidę į kalbas nei su aukštais valdžios ar dvasininkijos atstovais, leido mokykloje trumpam apsilankyti buvusiam Ingušetijos prezidentui Ruslanui Auševui. Po trumpų derybų su juo teroristai paleido 10 kūdikius maitinančių motinų ir 15 jų vaikų. Retkarčiais iš mokyklos paleidžiamos pavienės automato serijos ar šaudoma iš granatsvaidžių. Sužeidus vieną milicininką, jau antrą parą besibūriuojantiems žmonėms pasiūloma pasitraukti į netoliese esančius kultūros rūmus. Kelioms moksleivių grupelėms, kurios sugebėjo pasislėpti per šturmą pagalbinėse patalpose ir buvo užpuolikų nepastebėtos, pavyko pabėgti. Penktadienį pagaliau pavyko susitarti, kad iš mokyklos teritorijos bus leista išvežti žuvusiųjų kūnus, tačiau kai 4 Rusijos Ypatingų situacijų ministerijos pareigūnai su specialių transporteriu įvažiavo į kiemą, pasigirdo dviejų galingų sprogimų garsas. Išlikę gyvi įkaitai mini kelias galimas šių sprogimų priežasties versijas. Viena moteris matė, kaip atsiklijavus izoliacijai, nukrito sprogmenis jungęs laidas ir tuoj po to pasigirdo sprogimas. Nuo jo įkrito sporto salės lubos ir nugriuvo viena siena, išdužo langų stiklai. Vaikai ir kiti gyvi likę įkaitai puolė bėgti pro atsiradusią išlaužą, šokinėjo per langus, o teroristai šaudė jiems į nugaras. Tuomet įsikišo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, nors vėliau atkakliai teigta jog, išlaisvinimo operacijos jie pradėti neketino. Į nuo stogo ir per langus šaudančius teroristus spontanišką ugnį atidengė ir prie įvykio vietos būriavęsi įkaitų giminaičiai, kurie buvo atsinešę medžioklinius šautuvus bei kitokius ginklus. Visuotinėje sumaištyje Rusijos specialios tarnybos kaip ir anksčiau atrodė gana apgailėtinai, nes trūko elementariausios veiksmų koordinacijos. Mokykloje dar tebevyko mūšis, aplinkui griaudėjo sprogimai, o netrukus jau pritrūko automobilių sužeistiesiems įkaitams gabenti į ligoninę. Nuo mokyklos pusės pasipylę pusnuogiai ar visai nuogi ir suaugusieji buvo kruvini nuo savo ir svetimo kraujo, mat mažylius sužeidė ne tik šukės, bet ir sprogmenų skeveldros bei dūžtančių langų stiklo šukės. Specialiųjų tarnybų kariai mokyklą užėmė mažiau nei per valandą, tačiau galutinai ją išvalius nuo teroristų teko ilgai darbuotis išminuotojams.
Teroristai, kurie lyg nujausdami panašią įvykių eigą, prieš pat sprogimus persirengė sportiniais kostiumais, o abi su jais buvusios moterys užsivilko baltus gydytojų chalatus. Dalis jų atsišaudydami pasitraukė į mokyklos rūsį, o kiti bandė prasiveržti į miestą. Rusijos informacijos priemonės pranešė, kad mokyklą užgrobusiems smogikams vadovavo čečėnų lauko vadas Mahometas Jevlevas, o jo būrį sudarė 32 žmonės. Nors tikinama, kad visi teroristai, tarp kurių buvo dešimt arabų ir vienas juodaodis nukauti, tačiau paskelbtas tik 30 nukautųjų užpuolikų skaičius. Uždarytos Ingušetijos sienos ir vykdoma griežta visų išvykstančiųjų kontrolė. Kai mokykloje jau darbavosi išminuotojai, kurį laiką mieste dar buvo šaudoma ir griaudėjo atskiri sprogimai, nes maždaug trylikai teroristų pavyko išsiveržti. Viena baltai apsirengusi teroristė mirtininkė bandė prasiveržti į miesto administracijos pastatą, tačiau to padaryti nepavykus, ji susprogdino prie netoli esančios kavinės "Irbis". Kai iš mokyklos pastato išnešė vieną sužeistą vyriškį, kažkas iš aplink besibūriuojančių vietinių gyventojų staigiu judesiu jam nusmaukė kelnės. Paaiškėjus, kad sužeistasis apipjaustytas, minia jam čia pat surengė Linčo teismą. Jaunimas įtariamą teroristą ilgai mušė kumščiais, lazdomis ir automobilių ratų montiruotėmis, kol pagaliau milicininkai, šaudydami į viršų, jį šiaip ne taip išplėšė iš įniršusių žmonių rankų. Netrukus paaiškėjo, kad šis smogikas pravarde Abdula, kažkada buvo užbaigęs tą pačią mokyklą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per televiziją kreipėsi į šalies žmones ir pareiškė užuojautą nukentėjėlių šeimos ir artimiesiems. Jis pažymėjo, kad teroristai tai tik instrumentas kai kurių jėgų, norinčių nuo Rusijos atplėšti dar vieną riebų kąsnelį, rankose ir šalis niekuomet nesileis jų šantažuojama. Anot prezidento, visų pirma artimiausiu laiku bus parengtas priemonių, skirtų šalies vienybei sustiprinti, kompleksas. Antra, būtina sukurti naują lėšų ir jėgų, kontroliuojančių situaciją Šiaurės Kaukaze sistemą. Galiausiai, būtina sukurti naują efektyvią antikrizinę sistemą, principiliai naujai vertinant teisėsaugos organų veiklą. Užsiminęs apie bundančią Rusijos mešką, V. Putinas netiesiogiai grasino Vakarams galimu tarpvalstybinių santykių pablogėjimu. Tačiau Rusijos prezidentas neatsiprašė Rusijos žmonių dėl blogo specialiųjų tarnybų ir gelbėtojų darbo, dėl kurio žuvo tiek daug žmonių. Pasklidus gandams, jog teroristams už pinigus talkino kai kurie Šiaurės Osetijos milicijos pareigūnai, apie savo atsistatydinimą pareiškė šios respublikos Vidaus reikalų ministras, tačiau valdžios atstovai atsistatydinimo nepriėmė.
Pagal naujausius pranešimus jau suskaičiuoti 335 žuvusieji, tarp kurių 156 vaikai, medikų pagalbos prireikė 700 nukentėjėlių, 435 žmonės, tarp jų 190 vaikų dar tebegydomi ligoninėje.
Daugelis užsienio valstybių jau pareiškė savo apgailestavimus dėl didelio aukų skaičiaus per tragediją Beslane ir patikino pasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą. Užsienio apžvalgininkai taip pat pabrėžia Rusijos specialiųjų tarnybų neprofesionalumą ir nerangumą. Esą norėta geriau, o gavosi kaip visuomet.
