Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Apniukusi darbo dienos popietė Šiaulių pėsčiųjų bulvare. Praeivių ne itin gausu. Niekas nekreipia dėmesio į dvi apyjaunes tamsaus gymio moteris, laikančias po glėbį rožių. "Gėlininkės" panašios į užsienietes iš kurios nors pietų šalies - abi tamsaus gymio, varno juodumo plaukais, švariai apsirengusios. Tiesa, vyresniosios džinsinis sijonas iki žemės bei sportinio "Adidas" kirpimo striukė su trimis juostelėmis ant rankovių perša mintį, kad moterys - čigonės.
Abi neskubėdamos žingsniuoja bulvaru, akylai dairydamosi į praeivius. Pagal joms vienoms žinomus kriterijus išsirinkusios auką, moteriškės po vieną pripuola prie praeivio. Pastojusios kelią, mandagiai angliškai pasisveikina ir nusišypsojusios gracingai įteikia gėlę.
Gėlių nešiotojos ypač spėriai puola prie lėtai vaikštančių jaunų porelių bei pagyvenusių žmonių.
Kai kurie praeiviai bandė nesustodami aplenkti nepažįstamąsias, tačiau pamatę tiesiamą rožę dauguma sustodavo lyg įkasti - lietuvio charakteriui per sunku atsisakyti, kai kas nors dovanojama veltui. Kol gavęs gėlę suglumęs praeivis mindžikuoja, nežinodamas, kokia kalba "užsienietei" padėkoti, pastaroji žmogui panosėn kyšteli iš po skverno ištrauktą atverstą segtuvą. Jame keliomis kalbomis kompiuteriu parašyta, kad vykdoma akcija "Paremkime Bulgarijos vaikus". Dauguma sustabdytųjų pagaliau supranta, už ką rožė, atsidusę išsitraukia piniginę ir nepažįstamajai aukoja kelis litus ar net smulkų banknotą.
Tai pamatęs "Akistatos" korespondentas paskambino į miesto savivaldybę, tačiau čia niekas nežino apie jokias akcijas paremti užsienio vaikus. Užsienio reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos valdininkai Vilniuje taip pat nė vienas negirdėjęs apie rinkti pinigų Bulgarijos vaikams atvykusius užsieniečius.
Tik policijos komisariato budėtojas pareiškia jau girdėjęs, kad mieste ir vėl sukčiauja čigonės, neturinčios nieko bendra su jokiais užsienio vaikais. Surinktas aukas apgavikės, be menkiausios abejonės, pasisavins. Kita vertus, policija bejėgė įsikišti, nes čigonės vienoje vietoje neužsibūna, be to, jos labai akylos - nespėjus priartėti patruliui, dingsta. Be to, net sulaikius nebūtų už ką gėlių dalintojas bausti - kas nenori, ir taip neaukoja, o davę pinigų pareiškimo nerašo. Pagaliau - kur parašyta, kad dalinti gėles ir po to prašyti paaukoti pinigų yra draudžiama?
Ką apie tai mano "rožinės moterys", sužinoti nepavyko. Jos iš tikro labai budrios - tikėtina, kad netoliese sukiojasi jų sėbrai ir moteris perspėja. Žurnalistas apgavikes pajėgė nufotografuoti tik iš toli. Vos jis priėjęs arčiau kilstelėjo fotoaparatą, aukų rinkėjos staiga nusisuko ir, persigalvojusios rinkti "vaikams" aukas, skubiu žingsniu pasileido į nuošalią gatvelę. Bandymas prisivijus sprunkančiąsias užkalbinti baigėsi dar liūdniau - viena jų žurnalistui didžiuoju pirštu parodo labai negražų gestą, antroji pro dantis iškošia riebų rusišką keiksmažodį. Po minutės abi moterys dingo tarpuvartėje, kur sukritusios į lengvąjį automobilį užsirakino dureles.
Korespondentui beliko pakalbinti žmones, davusius čigonėms pinigų. Dauguma praeivių nustebo išgirdę naujieną, kad pinigines atvėrė ne tikroms užsienietėms ir ne vaikams, o apgavikėms. Vienas vyras prisipažino įtaręs esąs mulkinamas, tačiau nedrįso iš gėlę paėmusios žmonos rankų ją atimti ir grąžinti, lygiai kaip ir nenorėjo nueiti su gėle pasirodydamas šykštuoliu, tad davė du litus.
Įdomiausiai kalbėjo 53 metų turistas iš Maskvos Fiodoras Martyniukas, kuris čigonėms davė litą, bet gėlės atsisakė:
- Aš iškart supratau, kad tai sukčiaujančios čigonės, tačiau aš joms paaukojau smulkių kaip už dar nematytą išradingumą.
Maskvoje gyvenantis, į Lietuvą aplankyti giminių atvykęs rusas papasakojo, kad Rusijos didmiesčių gatvėse dar daugiau sukčių. Kadangi Fiodoras anksčiau dirbo milicijoje, o dabar tarnauja firmos saugos tarnyboje, jis kasdien iš kolegų sužino apie naujausius nusikaltimus bei apgavikų sumanymus. Pasak ruso, kai gerai sumanyta apgavystė vienoje šalyje "išsikvepia", gerai idėjai neduodama pražūti - veiksmingus neteisėto pelnymosi būdus staigiai perima sukčiai iš kitų šalių.
Fiodoro pasakojimu, beveik visose Europos šalyse (žinoma, ir Lietuvoje) čigonai mėgsta apsimesti apiplėštais Italijos verslininkais - drabužių modeliuotojais. Kaulydami pinigų neva bilietui namo, "apiplėštieji" papasakoja įtikinamą pasaką, kaip neva vykę į drabužių parodą, prisigėrę ir buvę apiplėšti. Tada sukčiai primeluoja turį itin brangių, vienetinių drabužių ir naivuoliams įsiūlo už labai patrauklią kainą - paprastai vieną ar kelias odines striukes ar nertinius už maždaug 100 eurų. Sukčiui dingus pilietis išsiaiškina, jog smarkiai permokėjo, o tikra įsigytų drabužių vertė - apgailėtina. Čigonai taip pat visur mėgsta neva labai pigiai įsiūlyti iš tikro beverčius darbo įrankius, falsifikuotus juvelyrinius papuošalus.
Atsisveikindamas Fiodoras priminė:
- Žinoma, nereikia užmiršti, jog visos minėtos čigonų apgavystės - jų egzotiški verslai. Čigonai apsigimę komersantai. Nusistovėjus laisvos rinkos ekonomikai jie nebegali, kaip sovietmečiu, spekuliuodami konkuruoti su parduotuvėmis, tad tradicinis čigonų verslas išlieka narkotikai. Girdėjau, kad ir Lietuvoje jie tuo verčiasi. Rusijos provincijoje yra miestas, kuriame už narkotikų prekyba pasodintos čigonės pilaitę teismo sprendimu nugriovė buldozeriai, o susirinkusi liaudis plojo.
Paskutinėmis žiniomis, rožes alkstančių vaikų vardu dalinančios čigonės pastebėtos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir trumpai - keliuose mažesniuose miesteliuose.
Autoriaus nuotr.
