Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Kokį kelionių vadovą beatverstum, visur rašoma, kad Maldyvai - tai rojus narams. Prisiekę nardytojai su savo kaukėmis, plaukmenimis ir kombinezonais vos ne parą vargsta lėktuvuose, kad pasinertų į Indijos vandenyną. Švariuose vandenyse apie rifus ir koralus plaukioja daugiau nei tūkstantis rūšių įvairiausių žuvų. Mes ne iš nardytojų šeimynos, nesame prisiekę narai, tad skrisdami į mažiausią pasaulyje sostinę, į Malę, abejojome, ar bus mums ką veikti beveik negyvenamose salose, bet nesigailime. Viena - buvome netoliese, tad apsimokėjo tuo pasinaudoti ir aplankyti dar vieną valstybę, o antra - kiek lankėmės, dar nė vienoje šalyje nebuvo, kad nerastum ko nors įdomaus. Trečia - jei pasitvirtins prognozės, po keliasdešimties metų salas apsems. Dabar aukščiausia vieta salose yra 24 metrai virš, o šiaip viskas - jūros lygyje.
Krata oro uoste
Keletas enciklopedinių duomenų. Maldyvų Respublika užima 298 kvadratinius kilometrus. Ji įsikūrusi 1 190 salų. Salos koralinės kilmės, jos sudaro 2 lygiagrečias grandines. Daugelį jų supa barjeriniai rifai. Gyvenamos yra 220 salų, kai kuriose gyvena tik turistai ir aptarnaujantysis personalas. Iš viso respublikoje gyvena 290 000 maldyvų, kurie ir kalba maldyvų kalba. Tikyba - musulmonų.
Tai pajutome jau oro uoste. Kadangi šalis - musulmoniška, o vyriausybė vykdo neprisijungimo prie jokių karinių blokų politiką, tai muitinėje iš karto buvo pasiūlyta atiduoti visus turimus alkoholinius gėrimus, ginklus ir pornografinio turinio literatūrą ar vaizdajuostes. Atvykstančiųjų bagažas buvo tikrinamas gan griežtai. Šri Lankoje turėjome nusipirkę įvairių gydomųjų aliejų, tad teko išpakuoti ir įrodinėti, kad tai - ne alkoholis. Atsivežusieji vyno ar konjako rikiavosi į eilutę ir viską atidavė į saugojimo kamerą. Išvažiuojant - vėl tokia pat eilutė, viskas sugrąžinama. Įdomiausia tai, kad išvykstant iš šalies vėl visas bagažas tikrinamas, vėl turėjome išpakuoti tuos pačius aliejus iš Šri Lankos. Muitininkai labai mandagūs, padeda išpakuoti ir supakuoti, bet kam toks smulkmeniškas tikrinimas išvažiuojant, visai neaišku. Šalyje nėra nė vienos alkoholio parduotuvės, tai ką gali rasti, jei įvažiuojantį tave patikrino? O galų gale ką darytų, jei rastų išvažiuojant? Neįleistų daugiau į Maldyvus? Pasodintų į kalėjimą? Ne tokia jau bloga perspektyva.
Doleriai - iš turistų
Tik išėjęs iš kondicionieriais vėdinamos oro uosto patalpos iš karto patenki į atogrąžas. Akinanti saulė, nepakeliamas karštis (ypač atskridus iš šaltos žiemos) ir drėgmė. Jau oro uoste besišypsantys vyrukai vaišina šaltomis sultimis ir palydi iki laivo arba lėktuvo. Iš Male į artimesnes salas plukdo greitaeigiai kateriai, o į tolimesnes tenka skristi lėktuvu. Ir ne taip trumpai - tolimiausia sala nuo sostinės nutolusi daugiau kaip 700 kilometrų. Lėktuvai leidžiasi tiesiai ant vandens ir priplaukia prie medinės aikštelės. Lakūnai - dažniausiai olandai - skrenda basi, su baltais marškiniais ir mėlynais šortais. Tokia oro taksi pilotų apranga.
Mūsų sala Laguna Bičas - tik už pusvalandžio nuo Male, tad sėdame į katerį. Publika čia jaunesnė. Per dienas po palmėmis gulintys vokiečiai liko Šri Lankoje, o nardytojai - jaunesni. Ir saloje, į kurią atplaukiame, daug rusų, prancūzų, italų, ispanų. Kaip tik turistus iš šių šalių labiausiai ir vertina padavėjai. Jie mėgsta pasiausti restoranuose, išleidžia daug pinigų. O to kaip tik ir siekia aptarnaujantysis personalas. Nauda ir jiems - visada priskaičiuoja 10 procentų arbatpinigių, dar gauna dolerį kitą ir valstybei. Turizmas - viena iš pagrindinių ir nuolat besiplečiančių ekonomikos sričių. Per metus salas aplanko apie pusę milijono turistų, kurie palieka apie 50 milijonų dolerių. O doleriai reikalingi, nes beveik viską vietiniai gyventojai turi atsivežti. Svarbiausi šalies ištekliai - tik tai, ką pavyksta sugauti vandenyne. Per metus Maldyvų žvejai pagauna daugiau kaip 100 000 tonų žuvų. Dažniausiai tai - tunai. Taip pat pardavinėjami koralai ir kriauklės, salose senesni gyventojai dar stato laivus. Ir viskas. Kiti pinigų gali uždirbti tik aptarnaudami turistus. Todėl turistas čia - tarsi dievas.
Tik išlipus iš laivo pasiūlo atšaldytą rankšluostį ir sulčių. Formalumai registratūroje, ir po kelių minučių jau žingsniuojame į savo namelį. Iš priekio ateinantis tikriausiai saulėje įdegęs geltonodis apsirengęs baltais marškiniais, juodomis kelnėmis ir juodais bateliais - iš aprangos aišku, kad viešbučio darbuotojas - nuolankiai pasitraukia nuo šaligatvio, šypsodamasis sveikinasi ir laukia, kol praeisime. Vėliau įsitikinome, kad čia tokia tvarka - šaligatviais vaikšto tik turistai. Vietiniams gerai ir smėlis. O jis baltas baltas, akinantis, tačiau neįkaitęs - basas drąsiai gali vaikščioti.
Namelis standartinis. Kelios kėdės, didžiulė lova, veidrodis. Tyliai ošia kondicionierius ir skamba rami muzika. Jokio televizoriaus, radijo. Ir ne tik namelyje, bet ir visoje saloje. Joje yra tik vienas viešbutis. Nameliai išsidėstę aplink šalia vandenyno, viename krašte - registratūra ir pora restoranų, kitame - virš vandens pastatyti namukai. Juose irgi kondicionierius, stalinė lempa, lova, o namuko "vinis" - stiklinės grindys. Gulėdamas namelyje gali stebėti ir žuvų gyvenimą. Nameliai ant vandens kiek brangesni. Salos viduje - pastatai aptarnaujančiajam personalui. Suskaičiavome, kad saloje gyvena apie 200 turistų ir panašiai tiek padavėjų, virėjų, kambarių tvarkytojų. Visi jie jauni - 20-30 metų vyrai. Saloje gyvena po 11 mėnesių. Mėnuo - atostogų. Katorga, ir tiek. O mums - poilsis. Jaučiamės vos ne robinzonai. Salą apėjome per 15 minučių. Visur tokia ramybė, kad kiek pabuvus tingisi net tingėti. Išsitiesi šezlonge ir gali valandų valandas žiūrėti į mėlyną tolį.
Nuo namuko iki okeano - 50 metrų. Kiekvienam namukui - savas pliažo ruožas, stogelis nuo saulės, šezlongas. Guli saulėje vos ne vienas. Nei su Palanga, nei su Viduržemio jūros, nei su Karibais ar Kanarais, kur žmonių - skruzdėlynas, net nesulyginsi. Atvirkščiai - ilgiau pabuvęs išvis pasijunti toks vienišas vienišas. Vos ne vienas visame žemės rutulyje. Kažkur žvanga ginklai, kažkas ginkluojasi, ruošiasi karui ar jau kariauja, o čia - visiška ramybė.
Rykliai ir kiti stebuklai
Tokių švarių paplūdimių ir tokio skaidraus vandens turbūt pasaulyje niekur daugiau nerasi. Tad nors mes ir ne akvalangistai, dedamės kaukes, įsikandame kvėpavimo vamzdelius ir - pirmyn. Tokią ekipiruotę mes vis dėlto pasiėmėme ir jos visiškai pakako. Nebūtina plaukti ten, kur gylis - dešimt metrų. Kad susipažintum su šimtais žuvų, užtenka ir gero metro. Plauki sau virš koralinių "miestų" bei "kaimų" ir matai tai, ko gyvenime nematęs. Štai juodą snukį iš plyšio iškišusi morena. Išsižiojusi ji atrodo grėsmingai, bet žmogaus nepuola. Pasirodo, mažosios žuvytės taip jai valo dantis. Apie įvairiaspalvių koralų grožį turėtų rašyti poetas, tada gal ir iš žodžių susidarytumėte įspūdį, kas tai yra. Tarp koralų plaukioja šimtai neįsivaizduojamų spalvų žuvyčių. Vietinėje parduotuvėje nusipirkom kortų, kuriose nupieštos žuvys, kaladę, tad sulyginę galime pasakyti, kad matėme ir žuvį-akmenį, ir klouną, ir gaidį, ir Salvadorą Dali, ir dar tokių persišviečiančių, kur kaulas matyti, ir besirangančių lyg gyvatės, ir plasnojančių pusmetriniais sparnais. O pamatę tarp žuvyčių debesų besiganančius ryklius, skubiai nėrėme į krantą. Bet, pasirodo, be reikalo. Maldyvų rykliai draugiški ir nė vieno turisto nėra užpuolę. Ir ne tik tie, kuriuos matėme ir prie kurių pripratome, nes jie nuolat ganosi ten, kur negilu, bet ir tie, kurie plaukioja už kelių šimtų metrų nuo pliažo, ten, kur rifai, kur plaukiodavo prityrę vandens sporto mėgėjas. Jų pagrindinis tikslas ir yra rykliai, kurių čia - devynios galybės. Baltieji, pilkieji, o kai kam yra pavykę sutikti ir didžiulių bangininių ryklių. Jie ne tik patys didžiausi, bet ir patys draugiškiausi, nes maitinasi tik planktonu.
Nardytojai pasakojo, kad naktį vandenyne dar įdomiau ir gražiau. Kai tik pasislepia saulė, o ji dingsta kažkaip iš karto, nepastebimai, gyvenimas tarp rifų keičiasi neatpažįstamai. Žuvys keičia spalvą: drugeliai tamsėja, papūgėlės tampa sidabrinės. Sako, taip jos ruošiasi miegui, paleidžia apsaugines blizgančias gleives. Dalis dieną "besiganančių" žuvų lenda į savo slėptuves, pasirodo naktinės plaštakės. Jūros žvaigždės, dieną buvusios susisukusios į kamuoliuką, naktį pražįsta kaip gėlės. Yra tokių nedidelių žuvyčių, kurių akys šviečia lyg prožektoriai.
Beprotiško grožio ir naktis pliaže. Virš galvos - ryškus mėnulis. Dieną akinantis nuo saulės pliažo smėlis naktį irgi šviečia. O aplink ir naktį žalsvas vanduo iš vienos pusės, palmės - iš kitos.
