Po daugiau nei ketverius metus trukusių derybų, kuriose nepavyko susitarti dėl sunkiausių klausimų, po neįvykusio ministrų susitikimo Kankune (Meksikoje) iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) suvažiavimo buvo mažai tikimasi. Tačiau gruodžio mėnesį Honkonge vykęs PPO suvažiavimas iš tiesų pakurstė paskutinę Dohoje vykusią vystymosi programos derybų darbotvarkę.
Pažanga buvo pasiekta, kai daugiau nei 150 valstybių susirinko ištiesti ranką besivystančioms valstybėms pasaulinėje prekybos sistemoje ir pasistūmėti tolyn – stengiantis sulaužyti barjerus ir duoti kelią laisvam žemės ūkio produkcijos, prekių ir paslaugų srautui.
Mes sugebėjome nustatyti datą, kad iki 2013 m. būtų baigtos žemės ūkio produkcijos eksporto subsidijos, buvo susitarta dėl kelių vystymosi iniciatyvų. Galbūt svarbiausia, jog prekybos ministrai pripažino, kad negalima praleisti kartą gyvenime pasitaikančios galimybės įpūsti energijos į pasaulinę prekybos sistemą, sukurti ekonomikos augimo sąlygas ir ištraukti milijonus žmonių iš skurdo. Sutarimas, kad daugiau laisvos prekybos yra svarbi plėtros priemonė, yra stipresnis nei įsipareigojimai, duoti Honkonge vykusiame suvažiavime.
Prieš akis daug sunkaus darbo, kad galėtume užsitikrinti sėkmingą Dohos raundą iki kitų metų pabaigos. Jungtinės Valstijos ir toliau tęs savo lyderystę.
Jungtinėse Tautose šį rudenį sakytoje kalboje prezidentas George'as W. Bushas išdėstė drąsią viziją, kaip laisva prekyba atgaivina ekonomikos augimą ir suteikia klestėjimo viltį besivystančiam pasauliui. Mes tikime, kad išplėsta galimybė naudotis rinka, ypač žemės ūkio srityje, yra raktas į galutinį susitarimą. Esu dar tvirčiau įsitikinęs, kad tai geresnė idėja, nei manėme iki šiol, ypač po konsultacijų Honkonge su prekybos partneriais iš Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos. Kaip aiškina Pasaulio bankas, daugiausiai naudos besivystančios šalys gaus atsivėrus žemės ūkio produkcijos rinkai. Dar daugiau, tai susitarimas, kuriuo stipriai apkarpomi prekybos tarifai, atveriamos kvotos žemės ūkio prekėms. Šis susitarimas nuties sėkmės kelią ir kitiems Dohos raundo tikslams – sumažins prekybą iškraipančias žemės ūkio subsidijas, apkarpys pramoninių prekių tarifus, atvers reikšmingas ir naujas sąlygas paslaugų sektoriuje. Mums reikia dvigubinti pastangas, tačiau žemės ūkio produkcija yra tikroji sėkmės ašis šiame raunde.
Jungtinės Valstijos yra optimistiškiau nusiteikusios po Honkongo suvažiavimo, nes jis padėjo besivystančioms valstybėms, ypač mažiausiai išsivysčiusioms, suteikdamas joms didesnę dalį pasaulinėje prekybos sistemoje. Visa tai pavyko padaryti taikant nuoseklias priemones ir siekiant raidos.
Intelektinės nuosavybės teisių apsaugoje mums pavyko įkalti pažangos riboženklį – rastas balansas tarp ginamų autoriaus teisių ir gyvenimą gelbstinčių vaistų pristatymo į tuos regionus, kuriuos skaudžiausiai paliečia ligos. Tai išties bus svarbu toms valstybėms, kurios kovoja su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis negandomis.
Be to, šalys plėtrą skatins naujais svarbiais įsipareigojimais – vadinamąja pagalba prekybai. Tai padės sukurti teisinę, administracinę ir medicininės priežiūros infrastruktūrą, kuri padėtų besivystančioms šalims visavertiškai dalyvauti atsiveriančiose rinkose, dėl kurių tikimės susitarti Dohoje. Jungtinės Valstijos didžiuojasi pirmaudamos pasaulyje pagal tokios paramos teikimą. Dohoje mes pranešėme, kad per ateinančius penkerius metų mūsų indėlis padvigubės – nuo dabartinių maždaug 1,3 milijardų JAV dolerių iki 2,7 milijardų JAV dolerių per metus.
Taip pat mes įsipareigojome neapmokestinti ir netaikyti kvotų prekėms iš skurdžiausių pasaulio šalių. Jungtinės Valstijos jau dabar yra atviriausia rinka tokiems produktams. Honkonge visos išsivysčiusios šalys sutarė teikti dar daugiau prekybos galimybių mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
Dar daugiau, nutarėme sumažinti brangiai kainuojančias ir sudėtingas muitinės procedūras. Tai turėtų palengvinti ir sumažinti prekybos išlaidas tarp besivystančių šalių, taip pat padėti joms pritraukti užsienio investicijų. Prieš dvejus metus per PPO susirinkimą Kankune šis prekybos palengvinimo klausimas buvo vienas didžiausių kliuvinių. Tačiau Honkonge įvairių šalių grupės darbo dėka galėjome pasiekti tikrą pažangą.
Honkonge buvau sužavėtas bendradarbiavimu tarp skirtingo išsivystymo šalių iš visų pasaulio kraštų. Ilgalaikį supratimą apie pasaulio pasidalijimą į turtingas ir vargingas šalis, į šiaurę ir į pietus pradeda keisti sistema, kurioje skirtingos sandaros šalys dirba drauge, kad pasiektų bendrus tikslus.
Pavyzdžiui, Honkonge plėtros iniciatyvų klausimais Jungtinės Valstijos dirbo su šalimis nuo Zambijos iki Japonijos. Kartu su 20 besivystančių Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių sprendėme žemės ūkio rinkų prieinamumo klausimus, tarėmės dėl žemės ūkio eksporto subsidijų mokėjimo pabaigos datos. Su Indija ir Čile laikėmės tos pačios pozicijos dėl paslaugų, o su mūsų prekybos partneriais Europoje ir Korėjoje artimai bendradarbiavome dėl pramonės tarifų sumažinimo.
Honkongo susitikimo rezultatas – vėl patvirtinta taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema ir taikūs siekiai išplėsti prekybą. Tačiau dabar jau 150 PPO narių turi susivienyti, kad būtų pasiekta reali pažanga, sumažinant esminius Dohos derybų nesutarimus. Tai pareikalaus visų narių pastangų. Jei tai neįvyks dar šių metų pradžioje, mes rizikuojame prarasti išskirtinę progą sustiprinti pasaulio ekonomikos augimą ir sumažinti skurdą.
Ambasadorius Robas Portmanas yra Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos atstovas.
