Mantas LIDEIKIS
"Geri grybai, sūneli, pirk", - siūlė guvi moterėlė turguje, priešais save išsidėliojusi krūvelėmis įvairų rūšių grybų. - Čia voveraitės, čia ūmėdėlės, baravykiukai", - vardijo pavadinimus ir vis tikino, jog tai puikūs ir skanūs grybai, ji pati juos rinkusi. O ar negali būti, jog tarp jų koks nuodingas įsimetęs? Juk būna, kad ima žmogus ir supainioja berinkdamas - tie grybai tokie apgaulingi moka būti... Moteriškė truputį net užsigavo. Girdi, jau daugiau kaip trisdešimtį metų grybaujanti, puikiai pažįstanti visus grybus ir dar niekuomet nebuvo tekę jais apsinuodyti pačiai ar ką nors apnuodyti.
Sakoma, jog visi grybai yra valgomi, tik kai kurie - vieną kartą. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, Lietuvoje kasmet ne mažiau kaip 100 žmonių nukenčia nuo grybų.
Praėjusiais metais tokių žmonių buvo 149, iš jų vienas mirė. Apsinuodijimų būta jau ir šiemet. Laimė, mirtinų atvejų kol kas nepasitaikė.
Dažniausiai Lietuvoje apsinuodijama žalsvosiomis musmirėmis, kurios supainiojamos su žaliuokėmis ar netgi su ūmėdėmis. Ypač lengva suklysti, kai žaliuokės yra nedidelės ir auga kolonijomis. Tarp jų gali pasitaikyti ir įsiterpusi žalsvoji musmirė.
Anot medikų, apsinuodijimo grybais simptomai skirstomi į dvi grupes - ankstyvuosius, kurie pasireiškia po pusvalandžio ar valandos suvalgius nuodingą grybą, ir vėlyvuosius, atsirandančius maždaug po 6 valandų ar net 3 parų. Iš pradžių žmogus vemia, jam labai skauda pilvą, gali prasidėti traukuliai. Vėliau skauda galvą, viduriuojama, galimos netgi haliucinacijos.
Pačio pavojingiausio mūsų miškų grybo - žalsvosios musmirės - pagrindinis nuodas yra amatoksinas. Patekęs į organizmą jis sukelia didelius kepenų bei inkstų pažeidimus. Šio nuodo poveikis atsiranda ne iš karto, o dažniausiai po 8-18 valandų ir vystosi po truputį. Žmogus netgi neskuba kreiptis į medikus ir tą padaro tik jausdamasis vis prasčiau. O nuodas per tą laiką atlieka savo ardomąjį darbą ir būna atvejų, jog vėliau neįmanoma žmogaus išgelbėti.
Anot Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjo gydytojo Raimondo Purvanecko, apsinuodijimas grybais mūsų šalyje seka po apsinuodijimų alkoholio surogatais ir medikamentais.
Apsinuodijimui musmirėmis yra būdingas ilgas - nuo 6 valandų iki 2 parų - trunkantis periodas. Tuo metu gali nebūti jokių simptomų, o paskui jie prasideda staigiai - atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, kamuoja troškulys, sutrinka regėjimas, koordinacija, pakyla temperatūra. Kiek vėliau simptomai tarsi praeina, žmogus jaučiasi lyg ir sveikstąs ir tuomet vėl atkrentama. Šiuo periodu retai teišgelbstima gyvybė.
Kauno apskrities ligoninėje kasmet gydomos kelios dešimtys pacientų, apsinuodijusių grybais. Panašūs skaičiai ir kitų apskričių gydymo įstaigose.
Niekas neužginčys - grybų patiekalai, iš jų pagaminti padažai yra gardūs. Todėl nieko čia nuostabaus, kad jei net ir patys neina į mišką, žmonės skuba į turgų ar grybus perka tiesiog atsitiktinai pamatę parduodant pakelyje.
Šiuo metu, ypač savaitgaliais, važiuojat miškingomis vietovėmis tokių grybų pardavėjų pastebėti galima labai daug. ir prie jų tikrai pamatysime sustojusį ne vieną pirkėją.
Štai vilkaviškiečiai Jonas ir Ona Vaišnorai kelyje link Alytaus noriai perka grybus iš būrelio vaikų. Paklausti, ar nebijo įsigyti nuodingų grybų, net nesusimąsto. Vyras atsako, jog nors pats ir negrybauja, tačiau Lietuvoje augančius grybus pažįsta puikiai. Dabar žmogus tiesiog neturi laiko, o anksčiau miškuose begrybaudamas ne vieną dešimtį kilometrų yra sukoręs. "Netgi gyvatės kirstas esu, tad grybo nuodas manęs neims", - juokėsi vyriškis.
Tuo tarpu vaikai, paklausti, ar jie pažįsta grybus, visi kaip vienas linksi galvomis. Kaune gyvenantys broliai Liudvikas (13 m.) ir Aurimas (10 m.) vasaros dienas leidžia kaime pas senelius, o kadangi nori užsidirbi, tai kasdien eina į mišką ir renka voveraites, ūmėdes, šilbaravykius, baravykus. Tada neša juo ant plento ir siūlo pravažiuojantiems. "Tų grybų, kurių nepažįstame, mes neimame!" - tvirtina vaikai ir tikina, jog juos tokio grybavimo meno išmokęs senelis. Už ūmėdžių krepšelį jaunimas prašo vos kelių litų, tuo tarpu voveraitės ir baravykiukai jau brangesni, bet vaikai tikina, jog galima derėtis.
Anot Respublikinio mitybos centro gydytojos Romos Bartkevičiūtės, nusipirktus ar surinktus grybus būtina tinkamai prižiūrėti. Grybai labai greitai genda, todėl juos reikia ilgai nedelsiant nuvalyti ir virti. Taip pat grybus galima džiovinti ar užšaldyti. Tačiau atšildytų grybų antrą kartą vėl šaldyti nebegalima. Konservuoti arba marinuoti grybus reikia stikliniuose arba moliniuose induose, tačiau juos būtina palikti atvirus. Džiovinti grybai laikomi sandariai uždaryti stiklainiuose arba dėžutėse.
Grybas - ir gerai sugeria įvairius nuodus, radiaciją. Tačiau, anot gydytojos, mūsų miškuose nuolat tiriant grybų radioaktyvumą, jų užterštumo nepastebima. Vis dėlto grybų nepatariama pirkti iš nepažįstamų asmenų, mat nėra žinoma, iš kur jie atvežti, kiek laiko jau neapdoroti. O ir patiems grybautojams siūloma grybų rinkimui geriau naudoti medines pintines, mat celofaniniuose maišeliuose ir plastmasiniuose kibiruose jie genda kur kas greičiau. Grybus būtina apdoroti per keletą valandų nuo surinkimo.
Grybai yra maistingi, juose daug organizmui būtinų mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų. Štai baravykas turi daugiau baltymų nei jautiena ar žuvis. Baravykai auga gegužės - lapkričio mėnesiais. Birželio - spalio mėnesiais augančios voveraitės taip pat yra labai skanūs ir vertingi grybai, jose vitamino B netgi daugiau nei baravykuose. Raudonviršiai auga birželio - spalio mėnesiais, kazlėkai auga nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tačiau būtina atminti, jog seni ir minkšti kazlėkai maistui nebetinkami. Taip pat verta įsidėmėti, jog žaliuokės - rudens grybas. Tad jei kas žaliuokių pasiūlytų vasarą - tai bus neabejotinai jomis "apsimetusios" žalsvosios musmirės.
