Jonas STRAŠINSKIS
Anądien pas mane atsibeldė kažkur matytas tipas. Nė nepasisveikinęs jis man ranka tėškė per petį ir pasakė:
- Tomai, tu man skolingas!
Nustebau:
- Už ką aš tau esu skolingas?
O jis varė toliau:
- Neapsimetinėk! Žinau, ką anądien tu su ta šviesiaplauke veikei! Jeigu sužinos tavo Dana, žinai, kas bus?
Susinervinau. O gal jis, žaltys, ką nors ir iškniso? Gal matė kada nors mane su kokia... Juk aš mėgstu su gražiomis merginomis paflirtuoti. Jis, pamatęs, kad aš sutrikau, speitė mane toliau:
- Tai va, pradžiai - šimtinę, ir tavo Dana nieko nesužinos. O juk šeimos ramybė - svarbiau už viską. Ir klebonas kiekvieną sekmadienį bažnyčioje linki visiems ramybės.
Mat jį velniai, dėl to šventos ramybės man negaila tos šimtinės. Atidaviau ją. O kai tik jis išėjo, atsiminiau ir nusispjoviau. Juk tai jis mane matė meiliai apkabinusį savo Danutę, kai vedžiausi į restoraną atšvęsti jos gimtadienio.
