Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Akistata" jau rašė apie Ukmergės rajono PK kriminalistų profesionalumą bei operatyvumą, kurių dėka pavyko gana greitai išaiškinti spalio pabaigoje minėtame mieste, Birutės gatvės privačiame name, įvykdytą kraupią žmogžudystę. Sulaikytas įtariamasis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, liepos pabaigoje iš įkalinimo įstaigos (kur kalėjo už devintąjį nusikaltimą) anksčiau laiko paleistas itin pavojingas recidyvistas Aloyzas Feliksas Razanta (55 m.) per tardymą prisipažino norėdamas apiplėšti nužudęs ne tik Aldoną Pačinskienę (74 m.), bet ir Žalgirio gatvėje gyvenusį Mečislovą Adomaitį (89 m.) ir pasikėsinęs nužudyti bei apiplėšti Maironio gatvės daugiabutyje įsikūrusį Stasį Juknevičių (80 m.). Patikimi šaltiniai policijoje užsiminė, jog tai dar - ne pabaiga. Aloyzas Feliksas Razanta, įtariama, yra prikišęs nagus prie dar mažiausiai vieno sunkaus nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, jog kai kuriuos nusikaltimus A. F. Razanta galėjo įvykdyti ne vienas, o su ukmergiškiu, geru pažįstamu, anksčiau jau du kartus teistu 48 metų vyriškiu, kurio pavardė kol kas neskelbiama. Šis vyriškis, kaip ir A. F. Razanta, suimtas dviem mėnesiams. Jo duotų parodymų pareigūnai kol kas nekomentuoja, tik pabrėžia, jog A. F. Razantos bendrininkas - itin gudrus ir suktas pilietis.
Apsimetė tremtiniu
Aloyzo Felikso Razantos juodi darbai ėmė lįsti į viešumą po to, kai spalio pabaigoje savo namuose Birutės gatvėje buvo rasta negyva Aldona Pačinskienė. Kambaryje ant grindų gulinčią negyvą moterį su nežymiomis kraujosruvomis ant rankų ir veido aptiko vidurdienį pas ją užsukusi kaimynė Viktorija Šarkienė. Pastaroji čion užsuko pasiteirauti, ar kaimynėlei nenutikę kas bloga, mat ši ilgai neatitraukė užuolaidų... Viešnia iškart suprato, kad Aldonos bute kažko ieškota - kambariai ir virtuvė buvo suversti; daiktai išmėtyti, išvartyti; stalčiai ir spintutės durelės praverti; baldai išstumdyti... Sužinojęs apie didžiulę nelaimę iš darbo parskubėjo Aldonos sūnus, su kuriuo moteris kartu gyveno. Jis pasigedo kai kurių motinos turėtų dokumentų, spintoje laikytų gėrimų bei kelių šimtų litų.
Susirinkę kaimynai prisiminė, jog prieš vidurdienį matė į Aldonos Pačinskienės sodybėlės tvorą įremtą mėlynos spalvos vyrišką dviratį. Kažkas atkreipė dėmesį į tai, jog neseniai Aldona buvo susipažinusi su vidutinio amžiaus vyriškiu, kuris jai pasisakė esąs tremtinys (tokią dalią patyrė ir pati Aldona, tad savo likimo draugus labai užjautė), kad jis moteriai pagelbėjo ūkio darbuose.
Surinkę pirminę informaciją apie galimą nusikaltimo vykdytoją pareigūnai pasiskirstė darbus ir netrukus mieste sulaikė įtartiną tipą. Jis buvo išgėręs, rankomis spaudė vyriško mėlynos spalvos dviračio vairą. Atvežtas į policijos komisariatą šis tipas iš pradžių apsimetė nesuvokiąs, dėl kokios priežasties juo taip susidomėjusi policija. Tačiau kai jo krepšyje pareigūnai aptiko iš Aldonos Pačinskienės trobos dingusius daiktus (dokumentus, maisto produktus ir kt.), nieko kita neliko, kaip viską prisipažinti.
Paaiškėjo, kad A. F. Razanta į nuoširdžios ir svetingos moters butą įėjo be problemų - iš matymo pažįstamam, jokių įtarimų nesukėlusiam vyrui Aldona duris atvėrė pati. Paprašęs trijų litų, iš senolės gavo net penkis, už kuriuos nusipirko svaigalų ir kaipmat juos suvartojo. Tada sugrįžo atgal ir padarė tai, ką planavo jau kelias savaites... Aldona Pačinskienė mirtinai išsigando, kai viena ranka žudikas apsivijo jos kaklą, o kita užspaudė burną. Vėliau teismo medicinos ekspertas nustatė, kad moteriai iš baimės sustojo širdis...
Tada žudikas netrukdomas apieškojo visus senolės padėjimus ir, pagrobęs vertingesnius daiktus, maisto produktų bei maždaug 300 litų, pasišalino. Dalį pinigų jis jau buvo spėjęs praleisti - nusipirko svaigalų, rūkytų vištų šlaunelių, žuvies... Įtariama, kad šį nusikaltimą A. F. Razanta įvykdė su bendrininku.
Kaip netrukus paaiškėjo, A. Pačinskienė buvo jau trečioji A. F. Razantos auka! Spalio 1-ąją šis visuomenei itin pavojingas pilietis bandė susidoroti su Maironio gatvės daugiabutyje gyvenančiu Stasiu Juknevičiumi.
Išgelbėjo kaimynė
- Tą rytą aš buvau ką tik sugrįžęs iš ligoninės, - "Akistatos" žurnalistei pasakojo ponas Stasys. - Girdžiu - kažkas paskambino į duris. Nieko bloga nepagalvojęs jas iškart ir atidariau.
Tuosyk, anot Stasio Juknevičiaus, pro duris vidun įsliuogė nepažįstamas aukšto ūgio vyras. Jis iškart ėmė pliurpti ieškąs žmonai kambario. Stasys nustebo - jokio kambario jis nesiruošiąs nuomoti, maža, girdi, jam problemų - įsileis šeimą su krūva vaikų - kur pats pasidės... Tačiau nepažįstamasis neatlyžo. Neturėdamas kantrybės toliau su juo ginčytis, virtuvėje stovėjęs šeimininkas paprašė, kad nekviestas svečias greičiau išeitų iš jo buto. Tai šis, girdi, paprašė parodyti, kur lauko durys, kur tas išėjimas esąs.
- Aš patraukiau koridoriumi pirmas, o tas - iš paskos, - prisiminė ponas Stasys. - Staiga tas tik makt man apie kaklą virvutę ir pradėjo smaugti...
Stasys iš visų jėgų ėmė vaduotis, šiaip ne taip kartu su užpuoliku prišliaužė prie lauko durų ir ėmė daužyti į rankeną, šauktis pagalbos. Visa laimė, anot Stasio, kad namuose, gretimame bute, buvo kaimynė - ji esą ir išgelbėjusi Stasį nuo mirties! Išgirdusi triukšmą (ko ramaus ir tvarkingo Stasio bute niekuomet nebūdavo) moteris susidomėjo, kas vyksta, ir užpuolikui prisiėjo sprukti nieko nepešus.
Kai Stasio užpuolikas buvo pagaliau sulaikytas ir paaiškėjo, kokių nuodėmių prikrėtęs, doram vyriškiui net plaukai pasišiaušė. Dar pikčiau, girdi, dėl to, kad tokie niekšai kaip Razanta nesušaudomi - kalėjime bus už dyką šeriami, rengiami ir prausiami...
Trečias kartas nemelavo
O štai Žalgirio gatvėje gyvenusiam Mečislovui Adomaičiui nepavyko išvengti žudiko gniaužtų. Šį vienišą senuką (jo žmona mirė vos prieš pusmetį) A. F. Razanta prigavo įprastu būdu - taip pat apsimetė ieškąs išsinuomoti kambarį. Pirmąsyk apsilankęs pas Adomaitį banditas, beje, buvo labai mandagus, kultūringas, paslaugus. Taip įgijęs senuko pasitikėjimą, Razanta buvo mielai įsileistas vidun ir kai užsuko trečiąjį kartą. Išgirdęs, kad šeimininkas namą ruošiasi parduoti, žadėdamas išsikelti gyventi pas vieną kurį iš vaikų, A. F. Razanta ryžosi įvykdyti nusikaltimą, apie kurį buvo pagalvojęs jau pirmąją jųdviejų pažinties dieną...
M. Adomaitis buvo nužudytas rugpjūčio 24-osios vakarą. Įžengęs į namo prieangį A. F. Razanta senukui apie kaklą vikriai apsuko standžią virvutę ir suveržęs palaikė... Po to senuko nuvilko į sandėliuką, o pats ėmė versti nužudytojo namus. Radęs pinigų pasišalino...
Pradėjo nuo smulkių vagysčių
Kaip jau minėjome, A. F. Razanta iki šiųmetinių (pačių sunkiausių) nusikaltimų buvo teistas net devynis kartus! Pirmąkart nusikalto sulaukęs devyniolikos - susigundė Juknaičių kultūros namams priklausiusiu vokišku akordeonu "Veltmeister". Už šį palyginti nedidelį nusikaltimą žemaitis gavo vienerius metus pataisos darbų. Tačiau jau kitąmet nusikalto vėl - būdamas neblaivus susistabdė keliuku dviratį mynusį tos pačios apylinkės gyventoją ir atėmė 50 kapeikų vertės piniginę su visais joje buvusiais pinigais - 340 rublių (tais laikais tai buvo išties nemenka suma).
Trečiąsyk A. F. Razanta į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad iš Žemaičių Naumiestyje veikusios maisto prekių parduotuvės nugvelbė butelį vyno, o po kelių dienų ten pat tą patį bandė pakartoti, bet nesėkmingai...
Paleistas iš kalėjimo A. F. Razanta į Šilutės kraštą nesugrįžo - patraukė priešinga kryptimi. "Nutūpė" Ukmergėje, kur greitai susirado žmoną - galvą apsuko beveik dvidešimčia metų vyresnei moterėlei. Tačiau aršaus vyro į doros kelią neatvedė ir šeimyninis gyvenimas - jis netrukus ėmė daryti naujus nusikaltimus. Vienądien girtaudamas su iš matymo pažįstamu ukmergiškiu Vytautu Liadovu pastarojo bute, kai šis "nusmigo", susikrovė į krepšį vertingesnius daiktus ir pradingo... Sučiuptas pareigūnų A. F. Razanta atkakliai gynėsi, tvirtino kelis maišus buities reikmenų išsinešęs šeimininkui neprieštaraujant - neva abu buvo suplanavę grobį "prakalti" ir smagiai paūžti... Už šią įžūlią vagystę A. F. Razanta už grotų pateko penkeriems metams. Vėliau vyriškis buvo teisiamas už vagystes, kurias, beje, irgi atkakliai neigė - teismui pateikinėjo neįtikėtinas versijas...
Pripažintas recidyvistu
1994 metų pradžioje, eilinį kartą sugrįžęs iš grotuotos įstaigos, A. F. Razanta žmonos bute pasijuto nepageidaujamas ir nori nenori turėjo rinktis "šmutkes".
- Kokia kvailė buvau, kad jį priėmiau pas save, - dabar save graužia ukmergiškė Stefanija Sokolovienė, už buvusį gyvenimo draugą vyresnė... septyniolika metų. - Reikėjo man jį siųsti kuo toliau, o patikėjau, kad ir buvę kaliniai gali būti geri, nuoširdūs, darbštūs žmonės...
Tiesa, pirmosiomis bendro gyvenimo dienomis Aloyzas Feliksas, anot ponios Stefanijos, buvo vyras kaip vyras. Nei smurtavo, nei šūkavo. Padėjo darbuotis darže, dirbo pas ūkininką. Tačiau kuo toliau, tuo atviriau ėmė rodyti savo tikrąjį veidą: pradėjo išgėrinėti, muštis.
Vieną tų metų rugpjūčio vakarą Aloyzas Feliksas, anot buvusios sugyventinės, namo sugrįžo neblaivus ir iškart ėmė kabinėtis - tai tas negerai, tai anas... Kai neapsikentusi Stefanija pasiūlė draugui eiti ten, kur geriau, šis net apsiputojo iš pykčio: moterį ėmė negailestingai kumščiuoti, tąsyti už plaukų, o kai ši pargriuvo, suspardė. Nukentėjėlei prireikė skubios medikų pagalbos, ji ilgą laiką buvo gydoma rajono ligoninės traumatologiniame skyriuje (mat buvo lūžę šeši šonkauliai, po patirtos sunkios traumos plaučiuose atsirado vandens).
Ukmergės rajono apylinkės teismas A. F. Razantą pripažino itin pavojingu recidyvistu ir už sugyventinės sužalojimą skyrė pustrečių metų nelaisvės.
- Daugiau jis pas mane kojos nekėlė, - toliau pasakojo ponia Stefanija. - Beje, aš gyvenu jau kitoje vietoje, jis gal net nežino, kur...
Moteris prisipažino su baime pagalvodavusi apie tai, ką reikėtų daryti, jei iš kalėjimo paleistą buvusį draugą netikėtai sutiktų gatvėje. Kartą, girdi, taip ir nutiko - jiedu prasilenkė ant plataus Šventosios upės tilto! Stefanija jį pamačiusi net pašiurpo iš siaubo, tačiau Aloyzas Feliksas, laimė, jos nepažino... Visas, girdi, perkaręs, susibaigęs - toks tas etatinio "tiuremščiko" gyvenimas...
Šovė į save
Devintąjį kartą A. F. Razanta buvo teisiamas už nusikaltimą, įvykdytą Kėdainių rajone, Šėtoje. Patyręs nusikaltėlis bandė apiplėšti pagyvenusią šeimą, tačiau smarkiai apsižioplino: į svetimą gryčią įsiveržęs su dujiniu pistoletu rankose ir per daug paėmęs ant drąsos, plėšikas, sako, sumaišė pistoleto puses ir vamzdį nukreipė į save. Na, o kai įsibrovėlis apsinuodijo dujomis, nebuvo sunku su tokiu susitvarkyti ir perduoti policijai. Nors už šį sunkų nusikaltimą vyriškis buvo nuteistas kalėti dešimt metų, laisvę išvydo jau po šešerių - šių metų liepos 29-ąją. Tikėdamasis, kad priglaus sesuo (Aloyzas Feliksas - vienas iš dešimties vaikų), atvyko į Kauną, bet su nedorėliu broliu artimieji bendrauti atsisakė. Tada A. F. Razanta vėl sugrįžo į Ukmergę, apsistojo vienoje landynėje, kur glaudėsi iki pat sulaikymo...
- Tokius reikia ne teisti, o naikinti, - išgirdusi, kokiais baisiais nusikaltimais įtariamas buvęs sugyventinis, Stefanija Sokolovienė negailėjo griežtų, bet teisingų žodžių. - Kaip dar tokį "svolačių" žemė nešioja?!.
