Pašilių kaimas, žinoma, ne "Holivudas", ne "Baras" ir netgi ne "Akvariumas", bet kaimo kultūrnamio vedėja Morta nusprendė sublizgėti ir pasiūlė surengti realybės šou.
- Viskas labai paprasta, - įtikinėjo Morta kaimo saviveiklos aktyvą. - Uždarysime Joną su Ona į kamarą ir pažiūrėsime, ką jie ten veikia.
Jonas, be abejo, sutiko, bet Ona atsisakė - kamaroje yra pelių.
- O mes ir katiną į kamarą, - nenusileido Morta. - Bus lyg ir trečias šou veikėjas.
- Ne, - kategoriškai prieštaravo Ona. - Ten, kur du, trečias nereikalingas.
Vis dėlto šou įvyko, nes trauktis buvo nebeįmanoma: televizijos kameros supirktos, susiskolintos - negi praleisi tokią progą. Nusprendė jas įrengti kiekvienoje sodyboje, alaus bare ir netgi pradžios mokykloje. Ir šou prasidėjo. Mokykloje mokytoja klausia Petriuko:
- Kodėl nebuvai pamokose?
- Karvę pas jautį vedžiau.
- O tėvas ar negalėjo?
- Galėjo, bet jautis geriau...
Kultūros vedėja Morta šį epizodą išpeikė. Ne, čia ne realybės šou, tik mini spektakliukas pagal nuvalkiotą anekdotą.
- Kantrybės, pašiliečiai, - agitavo Morta. - Palaukime tikros realybės. Nerežisuotos.
Laukti ilgai neteko. Pirmiausia realybė atsiskleidė alaus bare, kur dieną naktį kabo plakatas su grėsmingu klausimu: "Kada paskutinį kartą gėrei alaus?"
Pensininkas Petraitis į šį klausimą visada atsako vienodai: "Kai aną pensiją gavau". Ir šį sykį jis užėjo čia palikti ką tik gautų šlamančiųjų. Su apetitu išlenkė bokalą, truputį užkando, o tuo metu barmenė Agnė pranešė:
- Skelbiu šios dienos akciją. Kas devynis bokalus išlenks, dešimtą veltui gaus. Tikrai.
Pensininkas Petraitis pagalvojo, kad akcija viliojanti, ir kibo į darbą. Stovėdamas, prunkšdamas jis jau buvo bekeliąs prie ūsų bene šeštą bokalą, kai į karčemą įsiveržė jo pačiutė.
- Alkoholikas. Asilas, pašlemėkas! - rikiavo žodžius Petraitienė. - Greitai marš namo!
Ką darys Petraitis - reikia klausyti savo sakramento. Eina namo protezus sukandęs, širsdamas, kad to dešimto, to akcijos prizo, nespėjo laimėti. Bet kai tik pasiekė kiemą, čiupo iš malkinės mietą ir ant žmonelės. Toji išsigando, pasikėlė andaroką ir bėgt aplink namą.
- Aš tave apylinkės teisman atiduosiu! - šaukia bėgdama Petraitienė. - Aš tave kalėjime supūdysiu!
- O aš tave mietu nušniosiu! - trumpai atsako Petraitis ir vėl vejasi.
Pagaliau abu pavargo. Klest Petraitienė ant suoliuko, o šalia ir Petraitis nuvirto kvapą gaudydamas.
- Tai jau susitaikom ar ką? - kiek atsipūtusi ištarė Petraitienė. - Nueik, parnešk "Tornado", o tai vis vienas ir vienas plempi...
Kaimo kultūros vedėjai šis epizodas patiko.
- Viskas labai realu ir dinamiška, - recenzavo Morta. - Veiksmo užuomazga, vystymasis, kulminacija, atomazga. O svarbiausia - nerežisuota ir tipiška.
Tačiau netrukus televizijos kameros užfiksavo daugybę siužetų, kurie Mortą pribloškė. Bet apie viską iš eilės.
Pasklido vieną dieną kaime žinia, kad pieno supirkimo kaina vėl sumažėjo ir dabar už kilogramą sodietis tegaus 15 centų.
- Tai bus žliumbimo, tai bus ašarų, - prognozavo Morta. - Realių, nesuvaidintų. Pamenate, kas dėjosi, kai pienelis smuktelėjo iki 30 centų? O mes viską matysime ir užfiksuosime.
Bet Mortos prognozės šį kartą nepasitvirtino. Kaimas neverkė. Kaimas juokėsi.
- Cha, cha, cha! - sklido juokas iš ūkininko Kalpoko sodybos. - Tai bent "Dviračio šou". Dabar už pakelį cigarečių ir kibiro pieno nepakaks.
- Chi, chi, chi! - girdėjosi skambus Kalpokienės sopranėlis. - Galėsi karvės spenį čiulpt.
Pradžios mokyklos mokytoja nusprendė, kad jau atėjo pasaulio pabaiga, ir liepė vaikams į mokyklą nebeeiti. Vaikai to ir telaukė - pabiro kaip žirniai į gatvę, klega, juokiasi. Nebe mokslai galvoje.
Alaus bare linksminasi pensininkas Petraitis.
- Petraitienė leido. Pragerk, sako, brangusis, paskutinius centus - vis tiek apokalipsė.
Barmenė Agnė net dūsta iš džiaugsmo ir jokių akcijų nebeskelbia.
Nesijuokė tik viena kaimo kultūros vedėja Morta. Jai neramu - ne prieš gera tokios linksmybės, kada verkti reikia. Ir nusprendė Morta apie šią anomaliją informuoti... O ką daugiau informuosi, jei ne brangiąją Vyriausybę, kurios rankose visos mūsų gyvenimo gijos, ašaros ir juokas. Skambina Morta pačiam Brazauskui.
- Kaimas juokiasi, pone premjere. Už pieną tegauna 15 centų ir juokiasi. Gal išprotėjo?
- Tai, sakote, juokiasi? - susidomėjo premjeras. - Blogai, labai blogai. Kai verkia, tai dar nieko, kentėti galima, bet kai juokiasi... Ačiū tamstai, kad informavote. Aš įspėsiu tuos monopolistus, kad pieno kainų Pašiliuose nebemažintų. Pakanka. Dar kartą ačiū.
Pieno kaina Pašiliuose iš tiesų stabilizavosi. Žmonės vėl pradėjo verkti. Taip, kaip ir turi būti.
Stasys Varneckas
