Retas kuris iš mūsų neskaitęs Edmundo Malūko knygų. "Kraujo skonis", "Šiukšlyno žmonės", "Moters kerštas" ir kitos tuoj pat dingdavo iš knygynų lentynų. Jų siužetai tiesiog užvaldo skaitytojus - galbūt todėl, kad autorius kuria labai stiprių charakterių herojus.
Ilgą laiką atsidėjęs tik rašymui, prieš kurį laiką E. Malūkas įsitraukė į politiką.
- Jau antrą kartą skandalingai nuverčiamas Trakų meras. O jūs tarsi ta greitoji pagalba antrą kartą tampate meru... Nebijote bristi į tą liūną?..
- Aš jau toks žmogus - turiu viltį padaryti nors vieną gerą darbą... Pirmą kartą, kai 2003 metais buvau išrinktas meru, buvo baisi situacija - trūko pinigų algoms, šilumos tinklai buvo išnuomoti "Deltimai". Toji UAB "Deltima" nesusitvarkė su savo užduotimi, tad lydėjo nuolatinis galvos skausmas, kur gauti pinigų dujoms pirkti. Tuo metu iki naujų rinkimų buvo likę 3 su puse mėnesio - tiek ir teko pirmą kartą merauti.
Vienintelis geras darbas, kurį aš suspėjau padaryti - tai nutraukti sutartį su "Deltima". Dabar kai pagalvoju - tai buvo grynas detektyvas. Pasisamdėm labai gudrų advokatą. Sutartis buvo surašyta irgi labai gudriai, taigi reikėjo rasti spragą toje sutartyje, kad galėtume ją be jokių nuostolių nutraukti. Nes joje buvo įrašyta tokia eilutė, kad jei savivaldybė nutraukia sutartį, tai privalo mokėti baudą - nuo 2 iki 22 milijonų litų netesybų. Taigi reikėjo rasti kažkokį juridinį kelią, kaip išvengti tos baudos. Ir šitas advokatas mums surado tą kelią. Paskui mane juristai vis klausinėjo, kaip mes padarėme, kad nereikėtų tų baudų mokėti - jie norėjo sužinoti, kad vėliau galėtų sutartyse nuo to apsisaugoti, bet aš taip ir neišdaviau, ką mes padarėme. Galvoju, gi protingi juristai - patys išsinagrinės tą sutartį ir suras. Bet, atrodo, kad iki šiol nesurado, nes dar būna, kad bando iškvosti... Dabar iki kadencijos pabaigos dar toli - 3 metai, tačiau aš turiu rinktis tarp dviejų dalykų: jei man labai trukdys tam, kam mane Viešpats Dievas pakvietė į šį pasaulį - rašymui, tai gal aš pasinaudosiu aplinkybėmis ir ar išeisiu, ar atsisakysiu tų pareigų. Truputį ilgiau nei mėnuo, kaip aš esu meras, o visai nebeliko laisvalaikio...
- Anksčiau gyvenote ne taip įtemptai? Buvote pats savo laiko šeimininkas?
- Taip, anksčiau mano dienotvarkė būdavo visai kita. Apie 9 valandą vakaro aš jau guldavausi, o keldavau ketvirtą ir iki septynių ryto rašydavau. Po to mankštindavausi, prausdavausi...
Gyvenu su mama, kuri keliasi dar anksčiau nei aš. Jai balandį sukako 87 metai. Gyvenu kaip sultonas. Kiekvieną rytą, kai atsikeliu ir ateinu į virtuvę, randu garuojančių blynų lėkštę, šalia - truputis grietinės, truputis uogienės, truputis medaus, arbata, puodelis, šakutės. Žodžiu, viskas paruošta, apdangstyta, kad neatauštų. Po to pasišnekame. Ir jei aš pasakau, kad šiandien bus labai sunki diena, mama sako:"Sustok, sūnau" - ji mane peržegnoja ir palaimina. Nors esame abu avinai ( pagal Zodiaką), mūsų kaktomušos būna trumpos, viską greit pamirštame. Mama yra labai kieto charakterio, visą gyvenimą skaitė knygas. Ir dabar skaito daug laikraščių, knygų. Turi keletą užrašų knygučių, į kurias ji surašinėja auksines mintis. Nors aš stengiuosi ją įtikinti užrašyti savo gyvenimą - tai juk istorija - tačiau ji kažkodėl nedrįsta.
- Mama, kaip suprantu, tikinti. O jūs?
- Mano santykis su religija yra savotiškas. Aš nesu praktikuojantis katalikas, tačiau dažnai užsuku į Trakų bažnyčią ir ten pasėdžiu visiškoje tyloje. Kartais tai būna per pietų pertrauką, o kartais dalyvauju mišiose ir sėdėdamas šoninėje navoje tikiuosi, kad mano nuodėmės bus atleistos ir man. To pasisėdėjimo kartais užtenka, kad išsineštum kokių nors pamąstymų ir "pasidėtum į lentyną" ateičiai.
Aš vis dėlto manau, kad yra kažkoks mechanizmas, kuris pasako, kad tu esi toj vietoj. Kitaip negaliu paaiškinti Vangos pranašysčių. Visą gyvenimą domėjausi astrologija, domėjausi magija, numerologija, įvairiais ritualais. Visą gyvenimą bandau dėlioti ir spėlioti (gal - pagrįsti), kodėl atsitiko taip, o ne kitaip, kas lemia, kad žmogus elgiasi vienaip, o ne kitaip...
- Ar visa tai, ką aprašėte bent jau pirmosiose savo knygose, teko patirti savo kailiu?
- Pirmosios knygos buvo tiesiog išprakaituotos. Ne veltui buvęs kultūros ministras Juozas Nekrošius yra pasakęs: "kai išprakaituosi save, prasidės tikroji literatūra". Ištikrųjų rėmiausi ne tik savo patirtimi, bet ir kitų pasakojimais, įspūdžiais.
Kai rašiau "Juoduosius želmenis", tai knygos herojės Astos prototipas buvo mano studijų laikų draugė Giedrė. Mes kartu studijavom, paskui kurį laiką susirašinėjom. Po to laiškai nutrūko. Vėliau sužinojau, kad Giedrė, grįžusi namo į Kėdainius, rado savo motiną bulvėse su savo išrinktuoju. Tuomet ji pradėjo dvasiškai merdėti, vėliau nusižudė...
"Kraujo skonyje" (išleista 1992 m.) herojės paveikslas sudurstytas iš kelių pažįstamų bruožų. Manau, kad pirmasis blynas neprisvilo, nes jau išleistas 150 tūkstančių tiražu - vadinasi, pataikiau į dešimtuką.
Buvo keli dalykai, kurie lėmė tos knygos populiarumą. Kaip minėjau, visą gyvenimą domėjausi astrologija ir magija. Aš norėjau pažinti pasaulį ir sudėti savyje pasaulio egzistavimo modelį į tam tikrą savo pasaulio pažinimo lentyną. Ir tą "lentyną" tobulinau, kad savo knygose pateikčiau daugmaž teisingą, kiek aš sugebėsiu, pasaulio egzistavimo modelį. Pvz., jeigu aš vaizduoju moterį, ir ji yra gimusi po Jaučio ženklu, tai ji būtinai bus šeimos žmogus, būtinai mėgs papuošalus, bus stipri, mėgs turtą, apie kurį galėtų pasakyti: čia yra mano.
Herojų poelgių motyvacija suėda visą laiką, net ir miegant. Tarkim, kai rašiau "Karalienę Barborą", teko daug istorinių knygų perskaityti. Susidėliojau jų tarpusavio santykių liniją. Kilo daug klausimų - kodėl jie mylėjo, bet nebuvo laimingi? Atradau, kad Barbora Radvilaitė pagal Zodiaką buvo Šaulys, o Žygimantas Augustas buvo Liūtas. Taigi pagal žmonių suderinamumo skalę abu surinko 4 pliusus, be to, pagal numerogiją abu buvo surinkę po 5 vienetus. Priminsiu, kad 2 vienetai - stiprus charakteris, 3 vienetai - labai stiprus charakteris, 4 - tironiškas, 5 - su despotijos elementais.
- Ar suskaičiavote, kokiu bendru tiražu yra išleistos jūsų knygos?
- Per 400 000 šiai dienai. Visos knygos kartotos daugiau nei 100 kartų.
- O į Lietuvos rašytojų sąjungą taip ir nepriėmė...
- Nepriėmė ir jau jokiu būdu daugiau ten nesiprašysiu.
Yra dar Detektyvinių romanų rašytojų sąjunga, bet aš neitin aktyviai dalyvau toje veikloje. Vadovauja jai profesorius Kazys Almenas, pats parašęs keletą detektyvinių romanų. Kiekvieno mėnesio pirmąją dieną jo namuose vyksta susitikimai - popietės, kur susirenka visi detektyvų rašytojai, vyksta diskusijos...
O Lietuvos rašytojų sąjunga nieko gero man ir neduos. Kai norėjau būti jos nariu, buvau jau išleidęs 4 knygas. Didžiuliais tiražais. Tačiau mano knygos buvo laikomos lyg kažkokia prekė, iš kurios galima tik gerai uždirbti...Taigi, tą dieną, kai buvo svarstoma mano kandidatūra, viena gerbiama (jau dabar amžiną atilsį rašytoja pasiteiravo, kokia mano gyvenimo koncepcija, jei aš rašau tokias prastas knygas... Žodžiu, pritrūko vieno balso, ir aš netapau Rašytojų sąjungos nariu... Nelabai nusiminiau, nes, pasirodo, sąjungos veiklą aš įsivaizdavau visai kitaip nei iš tikrųjų: kaip sambūrį, kur mokomasi meistriškumo, kur diskutuojama, aptariami personažai ir pan. To, pasirodo, nėra.
- Ar jūsų knygose kada nors atsispindės tai, ką patyrėte būdamas meru? Politinis šalies gyvenimas, intrigos, suokalbiai?
- Taip, toks romanas jau parašytas. Jis vadinsis "Myliu idiotą". Man pasisekė, kad sykį buvau pakviestas į 50-metį. O ten turėjau progos pasikalbėti su viešųjų pirkimų energetikos srityje ekspertu. Man buvo labai įdomu - aš išgirdau tokių dalykų, apie kuriuos ne tik aš, bet ir tūkstančiai mūsų šalies gyventojų nė nenutuokia juos esant. Lobizmas, susidorojimas su verslo partneriais, viešųjų pirkimų subtilybės, jų įgyvendinimas, atsidėkojimo politikams už politinius sprendimus momentai ir t.t. Visa tai atsispindės mano naujoje knygoje.
- Ar nekils skandalų, kai kas nors atpažins save?
- Na, tai ne dokumentinė knyga. Kaip dažnai autoriai sako: "Kiekvienas sutapimas - atsitiktinis".
- Sako, kad meillė - gyvenimo variklis. O kas varo Edmundo Malūko gyvenimą?
- Meilė. Smurtas, chaosas ir noras griauti yra absoliutus blogis. Meilė - gėris. Meilė tarp vyro ir moters yra tik pradinis momentas, kai iš to gimsta trečias, kuris turi augti ir gyventi meilės apsuptyje. Taip jau Dievulis sutvėrė... Meilė - tai ne vieno ar kito egoistiniai siekiai, ar kai vienas kitą nori paversti nuosavybe. Meilė yra daug platesnė sąvoka.
- Ačiū už pokalbį. Linkiu dar daug įdomių siužetų išguldyti į knygas.
Kalbėjosi Aurelija Žutautienė
.
