Teisės instituto mokslininkų teigimu, vietos gyventojai Raseiniuose patys ėmėsi priemonių prieš nusikalstamas grupuotes, nes mieste susiklostė palankios aplinkybės žmonėms savavališkai susidoroti su chuliganais.
Teisingumo ministerijoje penktadienį (07.04) buvo surengta Teisės instituto tyrėjų atlikto nereprezentatyvaus tyrimo "Policijos ir visuomenės bendradarbiavimo problemos Lietuvoje: situacijos Raseinių rajone kriminologinis vertinimas" rezultatai.
"Mieste nukentėję gyventojai buvo aktyviausia visuomenės dalis, kuri ir inicijavo susidorojimą su chuliganais, o policija tuo momentu buvo pasyvi", - sakė Tesės instituto darbuotoja, tyrėjų grupės vadovė Svetlana Gečėnienė.
Pasak jos, situacija, kai patys gyventojai, nesikreipdami į teisėsaugos institucijas, ima rengti "Linčo teismus" nusikaltėliams, įmanoma ir kituose šalies rajonuose.
Kaip minėjo S. Gečėnienė, konfliktas tarp raseiniškių ir rajone siautėjusios nusikaltėlių grupuotės tęsėsi jau porą metų, o policija netinkamai reagavo į bręstantį konfliktą.
Prieš porą mėnesių Raseiniuose buvo susidariusi kebli kriminogeninė situacija - raseiniškiai teigė, kad mieste jau kelerius metus akiplėšiškai siautėja nusikaltėliai, o policija "stebi situaciją iš šalies" ir nėra pajėgi užtikrinti gyventojų saugumo.
Neapsikentę raseiniškiai surengė savavališkus susidorojimus su chuliganais, panaudodami prieš juos smurtą. Kai kurie iš įtariamųjų nusikaltėlių po susidorojimo pateko į ligonines.
Teisės instituto darbuotojos teigimu, raseiniškių nepasitikėjimas policija nėra išskirtinis visos šalies mastu. Lietuvoje atlikti kriminogeniniai tyrimai parodė, kad nepasitikėjimas policija - kasdienis ir įprastas reiškinys.
Pasak S. Gečėnienės, Raseinių rajono kriminogeninė situacija 2002 metais nebuvo sudėtingiausia šalyje. Raseinių rajone nusikalstamumo lygis buvo žemesnis, nei šalies vidurkis, o išaiškinamumo rodikliai taip pat geresni palyginti su daugeliu Lietuvos rajonų.
"Vienintelis išskirtinumas buvo tas, kad Raseinių gyventojai, užuot prisitaikę prie esamos kriminogeninės situacijos, pabandė imtis aktyvių priemonių ir patys padaryti tai, ką, jų nuomone, turėjo padaryti, tačiau nepadarė policija", - sakė S. Gečėnienė.
Teisės instituto grupė apklausė 25 asmenis, kurie buvo nukentėję nuo chuliganų ir ėmėsi veiksmų prieš nusikaltėlius. Daugiausiai apklaustųjų - maždaug 30-mečiai vyrai, turintys vidurinį bei specialųjį vidurinį išsilavinimą, dauguma jų dirba.
S. Gečėnienė pasidžiaugė, kad respondentai pripažino, kad ateityje bendradarbiavimas su policija yra efektyvesnis būdas kovoti su nusikalstamumu.
Tyrėja pripažino, kad Teisės instituto atliktas tyrimas yra nereprezentatyvus ir norint gauti išsamesnės informacijos, ateityje derėtų surengti platesnį tyrimą.
Raseiniuose prieš porą mėnesių kilus neramumams, buvo nuspręsta sustiprinti miesto policijos pareigūnų gretas, atsiunčiant į miestą policininkų iš kitų miestų.
Viešąją tvarką palaikyti pareigūnams padėjo ir Vidaus tarnybos pirmojo pulko kariai. Be to, buvo nuspręsta pakeisti Raseinių rajono policijos komisariato vadovą. Maždaug po dviejų savaičių situacija mieste stabilizavosi, gyventojai teigė jaučiąsi saugiau.
BNS
