Pagaliau apie tautos numylėtinį, "Dviračio žynių" išpopuliarintą ir išpuoselėtą Agurkichą-Viktorą Uspaskichą spaudoje pasirodė ir kritinės informacijos. Kol kėdainietis dar nebuvo Seimo nariu, apie jį "Lietuvos rytas" rašė neigiamai, o "Respublika" - atvirkščiai. Milijonieriui atėjus į Seimą atrodė, kad jau visa spauda sėdi jo kišenėje, nes poną Viktorą nuolat liaupsino ne tik "dviratininkai" (šie kitaip ir negalėtų, nes ir A. Valinsko, ir V. Uspaskicho advokatas buvo dabartinis Seimo pirmininkas), bet ir Rūta Grinevičiūtė "Arenoje", teigiamai apie suvirintoją ekonomistą rašė ir kiti laikraščiai. Bet štai "Lietuvos rytas" vėl prabudo ir prisiminė prieš 5 metus prasidėjusią ir vis dar nepasibaigusią istoriją. Tada iš bendrovės "Senega kuras" ir verslininko Vladimiro Romanovo bei jo giminaičių V. Uspaskichas nusipirko 51 procentą Krekenavos agrofirmos akcijų. Už jas ponas Viktoras įsipareigojo sumokėti 12 milijonų litų, bet sumokėjo tik 4 milijonus. Likusių 8 milijonų litų iš V. Uspaskicho negavusi bendrovė "Senegos kuras" atsidūrė ties bankroto riba, nes negalėjo Ūkio bankui grąžinti beveik 6 milijonų litų. Būtent šis kreditas ir buvo panaudotas perkant Krekenavos agrofirmos akcijas. Už kreditą buvo įkeisti 16 milijonų litų vertės Krekenavos agrofirmos įrenginiai. Ūkio bankas pareikalavo, kad kreditą vietoj "Senega kuras" grąžintų Krekenavos agrofirma. Tai pripažino ir visi šalies teismai, nors Krekenavai atstovavo Artūras Paulauskas, o Ūkio banko akcininkus, anot "Lietuvos ryto", nuolat spaudė nusikalstamo pasaulio atstovai, V. Romanovui skambino Vilniaus pataisos darbų kolonijoje kalintis Henrikas Daktaras. Pats V. Uspaskichas buvo nuvykęs pas tuometinį banko valdytoją L. Varanavičių ir už 50 000 litų siūlė apgauti banką ir pakišti neveikiančius ir beverčius įrenginius. Kai tas nepavyko, V. Uspaskichas, dar nebūdamas Seimo nariu, agitavo darbininkus, kad šie neįsileistų antstolių ir gintųsi šakėmis. Kol kas šakių dar neprireikė, bet teismo antstolių ir banko atstovų į agrofirmą niekas neįleidžia, o politikas V. Uspaskichas tiesiog tyčiojasi iš Aukščiausiojo Teismo.
Korupcija lydi ir vaistų prekybą. Pasak "Respublikos", vieta kompensuojamųjų vaistų sąraše kainuoja iki 10 000 JAV dolerių. STT agentai, atidžiai stebintys, kas vyksta vaistų rinkoje, tvirtina, kad sumos, skiriamos kyšiams, gali būti ir kelis kartus didesnės.
Lietuvos vaistų rinkoje dalyvauja apie 470 užsienio ir vietos gamintojų, apie 1 000 vaistinių. Šalyje registruota daugiau kaip 6 600 pavadinimų vaistų, farmacijos rinkos metinė apyvarta siekia milijardą litų. Dalį vaistų kiekvienas perkame už savus, o apie 2 500 pavadinimų vaistai įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Kad vaistą leistų parduoti Lietuvoje, jis turi būti registruotas Vaistų registravimo centre. Norint, kad vaistas būtų įregistruotas ir įtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą, reikia daugybės dokumentų, tarp kurių dažnai net pasiklystame. Farmacijos kompanijų atstovai teigia, kad vaistai į kompensuojamųjų sąrašus įtraukiami per kyšius ir grasinimus. Tačiau vien vaisto įrašymas į tokį sąrašą pajamų neduoda. Vaistą gydytojai turi skirti ligoniams - tik tada už jį bus sumokėta. Prieš penkerius metus buvo žinoma, kad kai kuriuos vaistus gaminančios kompanijos už kiekvieną išrašytą receptą gydytojui sumokama po 1 litą. Dabar gydytojo vertė dar labiau išaugo. Dar vienas įtakos medikams didinimo būdas - ne kartą aprašytos stažuotės ir kursai užsienyje. Prieš metus buvo kilęs skandalas, kai aukšti Farmacijos departamento pareigūnai Kenijoje domėjosi vaistais nuo maliarijos. Už kelionę sumokėjo farmacijos kompanija. Savaitinis žurnalas "Ekstra" aprašo grupės vaistininkų poilsį Ispanijoje. Jį organizavo vaistais prekiaujanti firma "Litfarma". Valstybinių vaistinių pamaloninimas kelionėmis į užsienį yra paprasčiausias farmacijos firmų kyšis.
Apžvalgininkas
