Mantas LIDEIKIS
Policijos komisariatuose vienas po kito registruojami įvykiai atskleidžia, koks iš tiesų mūsų šalies piliečiams reikalingas šaunamasis ginklas ir kaip dažnai juo naudojamasi. Ne veltui Lietuvoje pastatytas šovinių fabrikas ir tikrai ne tiesa, kad nėra kur dėti jo produkcijos. Galbūt tereikia kiek pertvarkyti gamybos linijas ir daugiau gaminti populiariausių 4 ir 6 mm kalibro šaudmenų. O jau tauta pasirūpins, kur juos padėti - laidys į varnas, katinus ir žinoma, artimuosius bei draugus, tuo padedant tašką įvairiuose ginčuose. Štai ir girdime "pykšt pykšt". Kiekvienas ginkluotas, amunicijos - pilnos kišenės, taip ir traukia, šaudyti.
Tokių šaunių šaulių sutikti galime beveik kiekvieną dieną. Praėjusį sekmadienį į Klaipėdos ligoninę atvykusi 19 metų mergelė priėmimo skyriuje gydytojams pasiskundė buvusi apšaudyta. Šie iš šautinės žaizdos galvoje iškrapštė ją sužalojusį šratą. Tačiau gražuolėlė į ligoninę gultis atsisakė - argi tai žaizda, kurią reikia ligoninėje gydyti? Pamanyk tik, šratas! Va dėl rando tai kita kalba - randai tik vyrus puošia. Tuo tarpu kas mergelę šeštadienį apie pusę dvyliktos nakties apšaudė, pasakyti ji negalėjo. O gal ir nenorėjo. Pareigūnams paaiškino, kad Sportininkų gatvėje į ją daiktu, panašiu į pistoletą, pykštelėjo nepažįstamasis. Kas ten žino - gal iš tiesų tamsoje su katinu sumaišė.
Tą patį sekmadienį Šilalės rajone Balsių kaime taip pat pokštelėjo šūvis. Po jo orinio šautuvo kulkos paliktą žaizdą tvarstyti teko 21 metų čionykščiam jaunikaičiui. Taip negerai su savo bičiuliu pasielgęs 25 metų draugužis pagalvoti apie tai, kur šaudo, pasodintas į Šilalės rajono policijos areštinę. Pasak pareigūnų, nelaimė greičiausiai nutiko neatsargiai elgiantis su ginklu, tačiau kol paaiškės, ar taip ir buvo, šaulys patupės už grotų. Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Marius Draudvila teigė, jog visgi labai retas atvejis, kad taip mėginama suvesti sąskaitas. Todėl pareigūnai labiau ir linkę tikėti, kad tai būta nelaimingo atsitikimo. Pasak viršininko pavaduotojo, rajone tai pirmas kartas šiemet, kai tenka tirti šautinio sužalojimo atsiradimą.
Nusikaltimų, padaromų mažo kalibro šaunamaisiais ginklais, nėra linkę sureikšminti ir kitų miestų policijos pareigūnai. Pasak jų, tai dažniausiai jaunesnio amžiaus šaulių išdykavimas, noras pažaisti "vyrus", vienam kitą pabauginti.
Žinoma, kartais pasitaiko ir gana žiauraus "papramogavimo" būdų. Štai praėjusią savaitę Vilniuje į ligoninę buvo atvežtas dvidešimtmetis, kuriam medikai iš kojos ištraukė mažo kalibro kulką. Vaikinas pareigūnams paaiškino, jog jį Olandų gatvėje iš pravažiuojančio automobilio apšaudė nepažįstamieji. Pareigūnai linkę ir tikėti, ir netikėti panašiomis istorijomis. Į tai žvelgia gana kritiškai ir mano, kad tokiais pasakojimais apie nepažįstamus šaulius daugelių atvejų norima nuslėpti juos sužalojusių asmenų tapatybes. Priežasčių tam daug - noras pasirodyti "kietam", baimė, o galbūt ir visiems atkakliai tebediegiamas požiūris, jog su policija bendrauja tik "stukačiai".
Tačiau tai, kad chuliganiškai besielgiantys mažo kalibro šaunamųjų ginklų šeimininkai lieka nenubausti, juos tik skatina kaip kaubojus vesternuose menkiausiai progai pasitaikius traukti iš kišenės revolverius. O net ir mažo kalibro ginklas, priklausomai nuo to, kaip naudojamas, gali būti labai pavojingas. Tikinama, jog mažo kalibro revolveriai, dujiniai pistoletai skirti savigynai, jais neišvengiamai sužalosi, bet ne nužudysi. Žinoma, tiesos čia daug, bet būna visaip.
Ginklas yra ginklas. Štai Kaune tokiu mažo kalibro revolveriu tik per plauką nenužudytas devyniolikmetis. Besėdint automobilyje vienas iš bičiulių išsitraukė, kaip vėliau pats pasakojo, iš pažįstamo pasiskolintą legaliai įsigytą kulkinį revolverį. Bedemonstruojant ginklą, šis netikėtai ėmė ir pykštelėjo draugui tiesiai į veidą. Kulka pataikė į akiduobę ir pramušusi kaukolę įstrigo smegenyse. Sužalotojo būklė buvo sunki, gydytojai mano, kad vaikinas gali apakti, kadangi kulkos nesiryžtama šalinti, ateityje galimos įvairios sveikatos problemos ir komplikacijos.
Beje, šis atvejis pamokomas tuo, kad dėl sužalojimo pradėjus tyrimą, Kauno policijos pareigūnus vaikinai mėgino įtikinti, jog jų draugas buvo apšaudytas nepažįstamųjų iš pravažiuojančio automobilio. Tik šie nelabai norėjo tikėti tokia jau perdėm kasdieniška tampančia istorija ir netrukus suprato, kas ir kaip. O šauliui už draugo sužalojimą gresia iki 90 parų areštas, arba cypė iki 3 metų.
Tačiau ir dujinis ginklas gali būti ne ką mažiau pavojingas. Instrukcijose nurodoma, jog tokio ginklo efektyviausiais veikimo atstumas - apie 10 metrų. Žinoma, su sąlyga, jei nepučia stiprus vėjas ir šaudoma ne ankštoje patalpoje. Mat pylus iš tokio kambaryje, apsiašaros abu - ir šaulys, ir jo auka. O gavęs dujų užtaisą iš arti, mažų mažiausiai kelias savaites gydysies odos nudegimus.
Betgi ir čia, galima sakyti, tik pusė bėdos. Grėsminga yra tai, kad šie dujiniai ir mažo kalibro kulkiniai ginklai būna "modifikuojami" ir perdirbami į kovinius. Tirdama įvairius nusikaltimus, policija labai dažnai susiduria su tokiais patobulinimais. Mažo kalibro ar dujiniai pistoletai savo išvaizda beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų kovinių. Skirtumas tik tas, jog jiems pagaminti naudojami mažiau patvarūs metalo lydiniai. Taip pat nuo tikro ginklo dujiniai skiriasi ir specialiomis, vamzdyje įtaisytomis pertvaromis. Deja, visų galų meistrai, kokie paprastai esti lietuvaičiai, kai reikia sugalvoti ką nors neleistino, sugeba tas pertvaras specialiomis staklėmis pašalinti bei pritaikyti ginklą šaudyti koviniais šoviniais. Bet jei jau kils pagunda tokiu naudotis, kad ir pramogos tikslu, visuomet verta atsiminti, jog kovinio šovinio parako dujų spaudimo jėga yra gerokai didesnė ir trapesnis buvusio dujinio pistoleto metalas gali neatlaikyti. Taip jau yra, kad sprogus pistoletui, jo skeveldros dažniausiai lekia atgal, taigi - šauliui į veidą. Jei nesužalos mirtinai, tai "išgražins" taip, kad vėliau maldausi "Grožio fabriko" paslaugų.
Perdirbtų ginklų problema susirūpinęs ir Kauno kriminalinės policijos vadovas Antanas Gaižauskas. Jis nesidžiaugia žinodamas, jog bet kas, turintis pasą, bet kurioje parduotuvėje už kelis šimtus litų gali įsigyti šaunamąjį ginklą. Neretai juos perka ir vyrukai, kurių galvose jau kirba mintys apie būsimus "žygius", o negalėdami įsigyti brangiai kainuojančių ir stipriai kontroliuojamų tikrų pistoletų, ryžtasi perdirbti dujinius. Žinoma, nėra taisyklės, kad modifikuotas pistoletas būtinai sprogs, mat yra būdų net ir sumažinti kovinio šovinio galią. Bet vargu ar ką nors mintis apie besiginkluojančius plėšikus džiugina.
Todėl policininkai įsitikinę, kad dar ne kartą girdėsime pokšint šūvius, o kai kurie jų, net neabejojama, bus mirtini.
