Pusmečiui iki 2004 metų sausio 1 dienos atidėtas Lietuvos alkoholio rinkos liberalizavimas būtų naudingas naujiems privatizuotų alkoholio įmonių savininkams ir padėtų jiems lengviau pervesti įsigytas įmones nuo valstybės bėgių į laisvą rinką bei konkurencines sąlygas.
Taip mano dalis dabartinių valstybinių įmonių vadovų bei specialistų, tačiau aiškios nuomonės apie Seime pradėtus svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus nei šio sektoriaus specialistai, nei kapitalo rinkos analitikai neturi.
"Valstybinės įmonės yra labiau suvaržytos kokybės reikalavimų, joms taikomi griežti atsiskaitymo terminai, tačiau jos turi stipriųjų gėrimų gamybos monopolį. Vienareikšmiškai atsakyti, ar naujiems savininkams alkoholio rinkos liberalizavimo nukėlimas bus naudingas, sudėtinga. Galbūt naujiems šeimininkams laipsniškai būtų lengviau perimti valstybinių įmonių valdymo stilių, naudingiau ir dėl konkurencijos, taip pat jie galėtų be didelio skausmo prisitaikyti prie naujų jau privačios įmonės sąlygų", - “Eltai” teigė "Vilniaus degtinės" generalinis direktorius Antanas Dobilas.
Vis dėlto rinkos liberalizavimo datos nukėlimas pusmečiui, jo nuomone, sukels ir painiavos.
Vienas iš kapitalo rinkos įmonių vadovų tvirtino, kad iš esmės rinkos liberalizavimo termino nukėlimas pusmečiui yra per trumpas laikotarpis, kad ką nors pakeistų ar palengvintų, o tik įneša nestabilumo jausmą. "Kas apsisprendė dalyvauti įmonių privatizavime, tas jau yra numatęs, kaip dirbs ir kokia bus jo veiklos strategija, o terminų stumdymas paprastai nieko gero neduoda", - sakė jis.
Valstybės turto fondo privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas teigė, kad fondas vykdo alkoholio įmonių privatizavimą ir neįtakoja politikų sprendimų. "Alkoholio įmonių privatizavimo programas patvirtino Vyriausybė ir mes laikomės jų reikalavimų. Gegužės pradžioje jau bus pateikti galimų alkoholio įmonių pirkėjų pasiūlymai, tad po to keisti žaidimo sąlygas būtų problematiška", - sakė A. Malikėnas.
Žemės ūkio ministerijos perdirbtų produktų skyriaus vedėjos Reginos Ramutytės tvirtinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus inicijavo profsąjungos. Ar jos gali būti naudingos alkoholinių gėrimų gamintojams, einantiems į laisvą Europos rinką, spręsti sunkoka. Kelis mėnesius toliau galiosiantis valstybės kontrolės mechanizmas, kai įmonės jau bus privačiose rankose, jos nuomone, nieko iš esmės negalės nulemti.
Įstatymo pataisų projektą pateikusi Seimo narė Birutė Vėsaitė tikina, kad terminų nukėlimas leistų užtikrinti alkoholio gamybos įmonių darbuotojų socialines garantijas, jų teises į gaunamą darbo užmokestį. Jos nuomone, iki kitų metų pradžios atidėjus alkoholio rinkos liberalizavimą, bus sudarytos sąlygos naujiems alkoholio savininkams deramai įsitvirtinti rinkoje.
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti balandžio pabaigoje. Iki to laiko tikimasi sulaukti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto.
Būsimiems privatizuojamų keturių bendrovių - "Stumbro", "Vilniaus degtinės", "Alitos" ir "Anykščių vyno" - savininkams svarbu užimti pozicijas ne tik Lietuvos rinkoje, bet iš esmės padidinti ir lietuviškų alkoholinių gėrimų eksportą. Jis šiuo metu sudaro tik simbolinį kiekį - nesiekia nė procento, o degtinės importas į šalį svyruoja iki 7 proc. Pagrindinė priežastis, trukdanti eksportuoti lietuvišką degtinę ir kitus alkoholinius gėrimus, yra dirbtiniai barjerai, silpna rinkodara, prekės ženklų reklamos stoka.
Valstybinis alkoholio įmonių valdymo reguliavimas, trukęs dešimtmetį, neleido plėtoti rinkodaros užsienio šalyse, nes tai buvo susiję su ypač dideliais kaštais.
Išankstinis apmokėjimas, muitai, akcizas ir kiti mokesčiai lietuviškus produktus labai pabrangina. Latvijoje ir Estijoje rinka yra liberalesnė - šių šalių privatiems gamintojams skverbtis į kitas, iš jų ir Lietuvos, rinkas yra paprasčiau.
Alkoholio rinkodaros specialistų įsitikinimu, prekės ženklo ir labai brangų jo reklamos kūrimą užsienio rinkose iki šiol stabdė būtent valstybinių įmonių monopolis, o privačios bendrovės gali lanksčiau numatyti eksporto strategiją.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ugnius Trumpa įsitikinęs, kad visiškai būtų kitokia lietuviško alkoholio eksporto būklė, jei alkoholio rinka nebūtų buvusi taip stipriai sureguliuota valstybės. "Įmonės nuėjo lengviausiu keliu - stumdėsi ir grūmėsi vidaus rinkoje, o eksportui skyrė nedaug dėmesio, nesukūrė prekių ženklų. Dabar įeiti į užsienio rinkas kainuos brangiau, nes užleistos pozicijos", - tvirtino U. Trumpa vienoje iš diskusijų apie Lietuvos alkoholio įmonių privatizavimą.
Rinkos ekspertų tvirtinimu, visiškai panaikinus alkoholinių gėrimų gamybos monopolį, Lietuvoje greitai atsiras dar 5-6 nauji šių gėrimų gamintojai, o ateityje jų gali būti apie penkiolika.
ELTA
