Visus metus svajoji apie vasarą, apie tai, kaip džiaugsiesi saule, laisve: pagaliau atsipalaiduosi nuo rūpesčių, stresų… Bet pagaliau ateina išsiilgtasis metas, o šventės nėra. Iš kažkur – nesuprantami nervai, susierzinimas, nuovargis…
Per metus pavargstate nuo visų. Jums reikia pailsėti nuo artimų ir svetimų žmonių. Tikras pavojus, tykantis jūsų vasarą, - tai šalia esantys žmonės, kurie neduos atsipalaiduoti jūsų nervų sistemai. Tai gali būti tiek visai svetimi jums asmenys, kuriems iš jūsų kažko reikia, tiek ir jūsų artimieji.
Rasa D. rašo: “Į darbą nevaikščiojau, o visos atostogos – vieni nervai! Susitarėme su seserimi, kad drauge praleisime atostogas kaime, pas mudviejų tėvus. Atvažiavome su šeimomis, ir prasidėjo. Iš pradžių susipyko mūsų vaikai, paskui susipykome su tėvais, kurie kiekviename žingsnyje kišosi į mūsų vaikų auklėjimą, o galiausiai – mes su seserimi. Sesuo pasakė, kad mano vaikai pernelyg daug sau leidžia, tas mane įžeidė. Prisiminiau, kaip seserį tėvai išsiuntė mokytis į Universitetą, o mane paliko kaime karvių melžti”.
Rasa išvažiavo, trenkusi durimis. Atostogos buvo sugadintos. Ar ne geriau būtų buvę, jei abi seserys būtų susitikę savaitgalį ir drauge praleidę dvi dienas?
Gyvendami tarp žmonių, esame įpratę kiekvieną dieną su kuo nors turėti reikalų. Tačiau žmogaus psichika nepritaikyta tokiam gausiam kasdieniniam bendravimui, kurį mums primeta šiuolaikinė visuomenė. Psichikai reikia poilsio nuo bendravimo. Kiekvieną dieną turime ilsėtis bent valandą nuo bet kokio bendravimo, užsiėminėti meditacija, pabūti vienos pačios. O bent kartą per metus poilsis nuo bendravimo turi būti ilgesnis. Jums pasisekė, jei jūsų šeimoje vyrauja tylos kultas. Bet jei jūsų vaikai be perstojo kalba, o jūsų vyras visąlaik bando karštai aptarinėti su jumis politikos, sporto ir savo vidinio gyvenimo problemas, tai jums reikia atsikvėpti nuo šeimos.
Vasara – jūsų metas. Jūsų ir daugiau nieko kito. Jei save tapatinate su savo šeima, su kuria sieja harmoningi santykiai, - vadinasi, tai laikas jums ir jūsų šeimai. Bet jei pavargote nuo vaikų, vyro, - geriau suraskite būdą pailsėti vienas nuo kito (bent jau dalį atostogų!). Tas labai svarbu. Išsiųskite vaikus pas močiutę, į poilsio namus (patikėkite, jie bus tik laimingi nors truputį gavę pailsėti nuo tėvų, pasijusti laisvi). Pakiškite vyrui mintį, jog jam reikia aplankyti savo tėvus, brolius, vaikystės draugą ir t.t. Nelaikykite jo, jei jo planuose – žygis į kalnus ar kokia kita laiko praleidimo forma “vyriškoje draugijoje”.
Pagaliau neleiskite, kad vasarą į jus “pretenduotų” svetimi žmonės. Perspėkite savo verslo partnerius, kad nuo tokios ir tokios dienos “išvažiuojate atostogauti”, kad jie jums neskambintų. Su įkyriais klientais ir žmonėmis, kuriems kažko iš jūsų reikia, mokėkite būti griežta, laikyti juos per atstumą. Įsidėmėkite: būti palikta sau atostogų metu – jūsų šventa teisė, į kurią niekam nevalia kėsintis.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
