Vakarais (o kartais ir rytais) jūs su juo pykstatės dėl niekų. Kai jis visai dienai išeina, jums staiga pasidaro lengviau. Tai kas gi jums darosi? Kokias klaidas turite padaryti, kad prasidėtų barniai? Jūs tiek ilgai laukėte tų atostogų, svajojote apie jas visus metus, apnikta problemų ir rūpesčių. Bet atvažiavusi prie jūros kažkodėl nejaučiate tos laimės, kurios laukėte. Jums nuobodu. Jums ilgu. Vyras jus erzina.
Anna R. rašo: „Žinoma, jis irgi turi savimeilę. Bet kaip galima pakęsti, kad jis jau atvykimo dieną išmėtė daiktus po visą kambarį? O cigaretės pelenai? Jei jo nepriversi tvarkyti, ką prišnerkštė, pačią pirmą dieną, teks tą daryti visas likusias dienas“.
Iš tikrųjų kam jis kiekvieną vakarą žiūri televizorių po tris valandas? Atvažiavo prie jūros televizoriaus žiūrėti? Tokius pinigus sumokėjote. O alus? Kiek jį galima maukti (vaikšto gerti alaus po penkis kartus per dieną!). Vėlgi tas jo įprotis koja stuksenti pastalėje, kai valgo. Ar jis gali nors valgant ramiai pasėdėti? Ir ko jis vis tempia į save antklodę: visą naktį gulite nuoga.
Ypač sunku pakęsti jo elgesį pliaže. Kaip koks mergišius nepraleis neapžiūrėjęs nė vieno užpakaliuko. O jei nežiūri į užpakaliukus, tai miega! Jūs žiovaujate, jums nuobodu, o jis miega, užsiklojęs laikraščiu! Į visus jūsų kalbinimus atsako neaiškiu mykimu! Kiek galima miegoti! Jis ką, atvažiavo prie jūros miegoti? Ir užsispyręs kaip asilas: juk prašiau, nusipirkime didelį skėtį nuo saulės. Nenupirko. O dabar galva plyšta, dar saulės smūgį gali gauti. Nors jau neknarktų greta!
Ir dar - neleiskite vyrui kiekvieną dieną su jumis mylėtis. Štai to negalite suprasti. Žinoma, kada kambaryje motina, sesuo arba draugė, neimsi mylėtis: juk jūs ne kokie iškrypėliai. Na ir kas čia tokio, kad retai? „Kodėl jam staiga panūdo tą daryti kasdien? Keistai jį jūra veikia“. Anksčiau, būdavo, lauki lauki, prabėga ir viena savaitė, ir kita, o jis nieko. Grįžta iš darbo, krinta, miega kaip užmuštas. O rytą pašoka iš patalo - ir į savo firmą. Kaip svetimas. O čia kiekvieną naktį - paduok jam. Jūs ką - daiktas? Paėmė, pasinaudojo savo malonumui ir padėjo į vietą?
Nieko neatsitiks, jei papasninkaus savaitėlę. Nuo to dar nė vienas vyras nemirė. Labiau mylės. Galų gale ar jis gerai elgiasi? Kaip jis vakar jums atsakė į jūsų pastabą apie nešvarias kojines (trečia diena neskalbtos)? „Tai imk ir išskalbk“! Nieko sau. Tai jūs jam dar ir tarnaitė? Ir jis dar nori „kiekvieną dieną“?
Jei duosite jam savimi pasinaudoti, tai tik kaip dovana, išeiginėmis dienomis. Tegul vertina.
Ir sakykite, susimildama, kada dar gali surasti laiko pabendrauti su artimaisiais? Juk galų gale tai jūsų motina, ji jus pagimdė. Jei tas vyrui nepatinka, kad jūsų motina atvažiuos savaitėlę pailsėti drauge su jumis (sudedama lovelė numeryje - beveik nieko nekainuoja), tai čia jau jo problemos. O jei tai sesuo? Ji neturi galimybės pabūti prie jūros. Įteikti jai tokią dovaną - jūsų, kaip artimo žmogaus, pareiga.
Su drauge - sudėtingiau. Draugė viename numeryje su jumis... Bet galų gale kas per problemos? „Argi negalima išeiti ir parūkyti penkias minutes, kol ji nusirengs, išjungs šviesą ir atsiguls? O rytą jis gali nueiti pasivaikščioti po pliažą“. Per tą laiką draugė atsikels, apsirengs ir pasidažys. Užtat apie kiek dalykų galite su ja pasišnekėti! Tai ne su tuo tyleniu. Ir apie vyrus taip pat. Ir jam gi gerai! Gali ramiai sau gurkšnoti savo alų bare nors visą dieną.
Tai kur slypi Annos klaidos (tikime, kad jūs - visai kitas tipas)? Ko ji nesupranta? Pirma, jei važiuojate dviese prie jūros, jūsų palydovas nusiteikęs pamiršti savo trūkumus ir silpnybes. Pakanka, kad visus metus kiti žmonės juos atspindėjo. Dabar jis nori būti akis į akį su jūra, gamta, o ne su savo individualybe, nuo kurios jis siaubingai pavargo. Jis daug geria alaus? Daug rūko? Nesitvarko? Mažiausiai protinga būtų jam prikaišioti visą tai poilsio metu!
Dėl jo padidėjusio seksualinio apetito - tai dėl to kaltas artumas gamtai ir nervų sistemos atsipalaidavimas. Dauginimosi instinktai, snūduriavę, kai smegenys buvo užimtos reikalais ir lakstymu, dabar prabunda.
O kodėl jis toks suirzęs, kai atvažiuoja jūsų giminaitės ar draugės? Dėl tos pačios priežasties. Jis nenori atsispindėti kieno nors akyse. Nenori vaidinti. Per metus jis pavargo nuo atsispindėjimo ir vaidybos. O šalia jūsų giminaitės ar draugės - jis turi „būti formoje“. Tam jis jau nebeturi jėgų!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
