Ar iš tiesų kiekvieną vyrą yra užvaldžiusi “dauginimosi manija”? Tame nėra nieko keisto. Visiškai natūralus kiekvieno vyro noras turėti palikuonių, ir kaip galima daugiau. Tai pats tikriausias instinktas. Kaip ir visi instinktai, jis įgimtas. Kokia turi būti moters pozicija? Ar jos nežemina jausmas, kad ji yra “patelė”?
Veronika N. (45 metai) rašo: “Buvau laiminga, pagimdydama jam pirmąjį kūdikį, prabėgus metams po vestuvių. Edmundas man tada atrodė vyriškio įsikūnijimas: rūpestingas, švelnus, kultūringas... Todėl kai susidūriau su jo stipriu nenoru naudotis prezervatyvu, neprieštaravau. Man atrodė – svarbiausia meilė. Ir kada jis man uždraudė saugotis, aš tik šiek tiek priešinausi. Veikiau sekdama madą.
Kai vienas po kito pasipylė vaikai, nusprendžiau, kad tai tiesiog likimas. Kas gali būti natūraliau moteriai, kaip nešioti ir gimdyti? Gimdžiau ir trisdešimt dviejų, ir trisdešimt ketverių, ir trisdešimt penkerių… Gimdžiau kaip karvė, nesusimąstydama. Nusileisdama vyro spaudimui, manydama, kad taip dievo skirta“.
Ar ne geriau buvo pagimdyti porą vaikų, įsigyti kokią nors specialybę, pakeliauti po pasaulį? „Nieko nemačiau, nieko nežinau, neturiu jokio diplomo: visą gyvenimą – vien palutės ir virtuvė“. Veronikos valia buvo vyro nuslopinta. Ji yra tradicinio auklėjimo auka: užima pasyvią poziciją vaikų gimdymo klausimu (tarsi ne ji čia atlieka visą darbą). Veronika nieko nekalba apie savo santykius su tėvu. Bet veikiausiai jos tėvas buvo griežtas, įpratinęs ją nesiginčijant nusileisti.
„Dabar, kai vyras išėjo pas kitą, suprantu, kad buvau tiesiog kvailė. Reikėjo priešintis vyro (ir savo pačios) dauginimosi instinktui. Žmogus – ne karvė. Žemėje ir taip jau šeši milijardai žmonių. Žmogus turi turėti žmogišką gyvenimą”.
Jautimasis “patele” yra neatskiriama kiekvienos moters tapatumo ir jos savijautos dalimi. Kaip ir, beje, kiekvienas vyras, suvokdamas save ministru ar verslininku, jaučiasi ir “patinu”. Tai atitinka pačią tikrovę. To pojūčio nereikia bijoti. Kitas reikalas, jei jis visiškai apima asmenybę. Būti “vien patele” arba “vien patinu” – žmogui maža. Moteris turi daryti viską, kad suklestėtų fiziškai ir kaip asmenybė. Ji turi suprasti, kad susiduria su stipriu vyrišku instinktu, kuris gali užgožti jos asmenybę, jei neims dėl jos kovoti.
Bet ką konkrečiai daryti moteriai, jei vyras ją verčia kasmet gimdyti? Reikia savyje išsiugdyti sveiką egoizmą. Nesibaigiantys gimdymai nualina organizmą ir trumpina gyvenimą. Tai įrodyta mokslo. Gimdyti be perstojo – tame nėra didelės prasmės.
Veronika neturi galvoti, kad jos gyvenimas baigtas. Keturiasdešimt penkeri gali būti beveik gyvenimo viduriu. Ji turi prisiversti pakeisti gyvenimiška nusistatymą, išdrįsti “gyventi sau”. Galbūt, jai verta susirasti naują vyriškį, kuris pritartų jos naujam požiūriui. Bet kuriuo atveju ji turi pamėginti įgyti profesiją, truks plyš pakeliauti, tobulinti asmenybę, atsigriebti už tai, kas praleista. Antraip jos laukia rimtas neurotinis konfliktas asmenybės viduje.
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
