Psichiatrijoje žmogaus “suakmenėjimas” - labai dažnai pasitaikantis reiškinys. Tai išorinė kūno reakcija į vidinius procesus. Suakmenėti, sustingti galima iš baimės, dėl stipraus vidinio prieštaravimo (kančios), net iš susižavėjimo. Patyręs psichoanalitikas iš moters elgesio prieš objektyvą gali neretai daug ką pasakyti ir apie jos seksualines problemas.
Raimonda K. rašo: “Nusileidžiu prašymams nusifotografuoti, bet niekuomet pati to nesu prašiusi. Kai kas nors nutaiko į mane objektyvą, apima toks jausmas, lyg mane nurenginėtų. Ūmai virstu iš asmenybės “daiktu”. Tarsi tave kaip lėlę kas būtų paėmę į rankas ir imtų manipuliuoti kaip panorėjęs. Pažvelkite į profesionalų fotografą: argi jis elgiasi ne būtent taip su mumis? Ar jis mūsų nesusodina, kaip jam norisi, tarytumei mes būtume lėlės! Jis net ima rankomis mums už galvos, kad suteiktų jai “reikiamą padėtį!
Kam dar gyvenime leidžiame taip su savimi elgtis? Ką dar prisileidžiame prie savęs taip arti?
O kas paskui būna su mūsų fotografija? Ją padaugina ir mūsų atvaizdą paskui žiūrinėja kas tik nori. Ir gali su juo daryti ką tinkamas. Mano viena draugė man pasakojo, kad vienas vaikinas iš jos grupės ją nufotografavo, o dabar masturbuojasi prie jos atvaizdo! Apie tą jai papasakojo kitas vaikinas, kuris gyvena su tuo pirmuoju. Tai juk siaubas.
Bet man net nemalonu, kad kas nors kada nors badys pirštu į mano atvaizdą, vartydamas svetimą albumą. Nenoriu egzistuoti kitiems. Noriu egzistuoti tik pačiai sau”.
Raimonda pernelyg koncentruojasi į savąjį “aš”. Dauguma žmonių negalvoja apie tokius dalykus, kai sutinka būti fotografuojami. O Raimonda gyvena vaizduote, susigalvoja situacijas, kuriose kas nors gali jos fotografiją panaudoti. Neatmestina galimybė, kad tai isteriško tipo moteris. Jai svarbu, kad niekas nedrįstų jos “liesti”, “manipuliuoti” ja. Fotografas jai asocijuojasi būtent su tokia priešiška jėga.
Bet ar iš tiesų “kaltas” fotografas? Ko gero, šiuo atveju jis tėra tik simbolis. Raimonda projektuoja į jį savo giluminius kompleksus.
Kodėl ji mėgsta anonimiškumą? Kodėl jai atrodo, kad ji išnyksta, kai fotografas “manipuliuoja” jos kūnu? Neigiami jausmai jam sunkiai paaiškinami, nesupratus, kad omenyje turimas anaiptol ne fotografas. Galbūt tai požiūris į vyrą apskritai (pasitaiko neurotiškų moterų, kurios nemėgsta, kad jas liestų). O gal priežastis slypi ankstyvoje vaikystėje, santykiuose su tėvais. Raimonda turi sau atsakyti į klausimą: kodėl jai taip svarbu kiekviename žingsnyje įrodinėti savo “atskirumą” nuo kitų žmonių. Galbūt ją pernelyg slopindavo tėvas ar motina?
Esama žmonių, kurie patiria didžiulį malonumą, kad kažkas juos sodina prieš objektyvą, čiupinėja, sukioja galvą, jiems vadovauja. Vienus, kaip Raimonda, toks “laisvas elgesys” su jų kūnu varo į siaubą, o kitiems, atvirkščiai, sukelia nesuprantamą malonumą. Žinoma, žmogus neįsisąmonina, kad už jo jausmų slypi instinktai.
Intravertiško charakterio žmonės, trokštantys paslėpti save, savąjį “aš” nuo pasaulio, jausis nepatogiai prieš objektyvą. Ir atvirkščiai, žmonės, kurie slapčia stengiasi apnuoginti savo intymumą (ne tik kūnišką, bet ir dvasinį), bus patenkinti fotografavimo aktu (todėl jie ir atrodo fotografijose natūralesni).
Visuomet su malonumu fotografuojasi plepios, linksmo charakterio moterys.
Bet taip pat jiems priklauso kai kurios uždaro charakterio asmenybės, kurios trokšta apnuoginti savo vidinį turinį (būtent tokių ieško pozavimui profesionalūs fotografai)!
Kyla psichologinių problemų? Rašykite - [email protected]
